Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-08-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1007-524/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-30
Bylos Nr.
2A-1007-524/2012
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00498-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Aušra Maškevičienė
Atsakovas
A. V. P.
Pranešėja E. MisiūnienėTeisėja A. Šukienė
Civilinė byla Nr. 2A-1007-524/2012(Proceso Nr. 2-33-3-00498-2011-6)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 44.2.4.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mėtos‘‘ vaistinės ieškinį atsakovei A. V. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė iš atsakovės priteisti ieškovui 24978,51 Lt žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Mėtos” vaistinės Kulių filiale buvo atlikta metinė inventorizacija ir buvo nustatytas 29603,22 Lt prekių trūkumas. Atsakovė nustatyto trūkumo neginčijo ir savo paaiškinimuose nurodė, kad dėl inventorizacijos metu rasto trūkumo ji nieko paaiškinti negali, nes pinigų ir vaistų neėmė, nieko vagiant materialines vertybes nepagavo. Atsakovė UAB „Mėtos‘‘ vaistinės Kulių filiale dirbo viena, turėjo vaistinės patalpų raktus, jokių įsilaužimų į vaistinės patalpas nebuvo, apie jokias vagystes ar netinkamas darbo sąlygas atsakovė darbdavio neinformavo. Su atsakove 2004-06-02 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl, ieškovės nuomone, ji turi atlyginti atsiradusią žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2012-01-16 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės A. V. P. ieškovei UAB „Mėtos” vaistinės 24978,51 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 749,30 žyminio mokesčio ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad tarp atsakovės ir įmonės buvo sudaryta rašytinė sutartis, kuria darbuotojas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtų materialinių vertybių saugojimą, priėmimą ir panaudojimą. Pažymėjo, kad įmonei padarytos žalos dydis nustatomas pagal faktinius nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis. Atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė inventorizacijos metu nustatyto 24978,51 Lt trūkumo. Paaiškino, kad tais atvejais, kai yra visiška materialinė darbuotojo atsakomybė, darbuotojo kaltė preziumuojama. Atsakovės, kaip vienos dirbančios vaistinėje farmakotechnike ir atsakingos už ją, pareiga buvo tinkamai organizuoti vaistinės darbą ir vaistinių prekių saugumą, teikti teisingas, realią padėtį atspindinčias ataskaitas, nuolat tikrinti, ar visos prekės yra vaistinėje. Su visomis darbą reglamentuojančiomis instrukcijomis atsakovė buvo susipažinusi.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo

2012-01-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė žalos nepadarė, o pateikti įrodymai nepatvirtina visų civilinės atsakomybės sąlygų. Paaiškino, kad inventorizacijos aktai nėra pakankamas įrodymas, kad įmonei atsirado žala, šie dokumentai yra neteisėti, iš dalies suklastoti, o rezultatai neobjektyvūs, nes inventorizacija buvo atliekama nesilaikant LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719. Priduria, kad nebuvo atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantė nebuvo supažindinta su savo pareigine instrukcija, lokaliniais teisės aktais, vaistų perkainojimo tvarka. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis buvo sudaryta su atsakove kaip farmakotechnike, o ne kaip su farmakotechnike–vedėja. Apeliantės nuomone, darbdavys pažeidė savo pareigas saugoti materialines vertybes, rūpintis jų kontrole. Nurodė, kad teismo išvada, kad sudarius visiškos materialinės atsakomybės sutartį kaltė yra preziumuojama, yra nepagrįsta. Paaiškina, kad vadovaujantis visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, šalis privalo atlyginti visą atsiradusią žalą, tačiau būtina įrodyti darbuotojo kaltę. Apeliantės nuomone, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovės kaltės.

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Plungės rajono apylinkės teismo

2012-01-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai įvertinti pateikti duomenys, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti priimto sprendimo. Paaiškina, kad atliktos inventorizacijos aktai yra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovei padarytos žalos faktą. Atsakovė buvo tinkamai supažindinta su visais būtinais vaistinių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl privalo atlyginti atsiradusią žalą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atsakovės visiškos materialinės atsakomybės

Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnio sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis. Visiška materialinė atsakomybė taikoma DK 255 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal DK 255 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Šioje byloje įrodyta, kad šalys 2004-06-02 sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (t.1, b.l. 4), pagal kurią atsakovė prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jai perduotus visus vaistus ir medicininės paskirties prekes. Akivaizdu, kad tokia sutartis buvo sudaryta su atsakove, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog su atsakove tokia sutartis buvo sudaryta tik kaip su farmakotechnike, o ne kaip su vaistinės vedėja. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1A-636 ieškovė buvo įrašyta į vaistininkų padėjėjų ( farmakotechnikų) sąrašą, teismas padarė išvadą, jog ieškovė, kaip specialistė, privalėjo žinoti jos veiklą reglamentuojantį Lietuvos farmacijos įstatymą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-03-26 įsakymu Nr. V-197 patvirtintą vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašą, kurio 9.7 p. įtvirtinta pareigą užtikrinti vaistinių medžiagų tinkamą laikymą ir apsaugą. Vaistinių ir jų filialų vadovo samprata yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-02-23 įsakyme dėl vaistinių ir jų filialų kaimo vietovėse steigimo ir veiklos vykdymo. Atsakovė pas ieškovę pagal specialybę dirbo farmakotechnike, ėjo vaistinės filialo vedėjo pareigas, vaistinėje dirbo viena, buvo sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl jos atsakomybės apimčiai teisiškai nereikšmingas apeliacinio skundo motyvas, jog ji kaip vaistinės vedėja nebuvo sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Pagal paminėtas teisės normas farmakotechnikas yra atsakingas už vaistinių medžiagų tinkamą laikymą ir apsaugą. Be to, sutarties 1.1-1.3p atsakovė įsipareigojo saugoti nuo sunaikinimo jai patikėtas materialines vertybes, imtis priemonių bet kokiems nuostoliam išvengti, laiku informuoti darbdavį apie visas aplinkybes, keliančias grėsmę ieškovės vertybių saugumui bei tvarkyti jai patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius. Paminėtos sutarties 4 p. nustatyta, kad atsakovė neatsako, jei žala padaryta ne dėl jos kaltės, todėl pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovė privalėjo įrodyti, kad ieškovei žala atsirado ne dėl jos kaltės. Pirmosios instancijos teismas teisingai šiuos atsakovės darbo sutarties punktus kvalifikavo kaip visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymą DK 256 straipsnio prasme. DK 256 straipsnyje įtvirtinti įstatymo leidėjo visiškai materialinės atsakomybės sutarčiai keliami reikalavimai ir byloje nėra įrodymų, kad šalių sutartis tokių reikalavimų neatitinka. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį pagrindas tokiai sutarčiai sudaryti – darbo veiklos pobūdis, kai darbas tiesiogiai yra susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu, t. y. darbuotojas atlieka tokias darbo funkcijas, nuo kurių tinkamo atlikimo priklauso materialinių vertybių sauga. Akivaizdu, kad atsakovės pareigos-vaistinės vedėja (t.1, b.l. 5) - paminėtas nuostatas atitiko. Šalių sutartyje yra įtvirtinti aiškūs atsakomybės objektai, t. y. darbuotojui perduotos vertybės: visi vaistai ir medicininės paskirties prekės, kurios yra neatskiriamai susijusios su atliekamomis darbo funkcijomis. Taigi inventorizacijos akte buvo atliekama vaistų ir medicininės paskirties prekių inventorizacija , todėl šios vertybės buvo visiškos materialinės atsakomybės objektas, t. y. pateko į visiškos materialinės atsakomybės sutarties reguliavimo sritį, todėl atsakovė turi atlyginti visą žalą, jos dydį nustatant laikantis DK 257 straipsnio reikalavimų. Paminėtos visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatos, farmakotechnikės pareigos, reglamentuotos taisyklės įrodo, kad atsakovė buvo atsakinga už vaistų ir medicininės paskirties prekių priėmimą į filialą, jų išdavimą ir apskaitą. Tai patvirtina jos teikiamos ataskaitos kiekvieną mėnesį finansininkei ( t.1, b.l.172-190). Vertinant atsakovės užpildytų ataskaitų turinį darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad jai nuo 2009 metų kiekvieną mėnesį buvo žinoma vaistų ir medicininės paskirties prekių apyvarta. Ataskaitomis įrodyta, kad atsakovė kiekvieną mėnesį suvesdavo prekių likutį, prekes, gavusi pagal krovinio važtaraštį, įrašydavo jų vertę. Be to, nurodydavo pinigų sumą, gautą už parduotas prekes, bei grąžindavo prekes, taip pat nurodydama jų vertę. Šiuos veiksmus ji atlikdavo kiekvieną mėnesį, pasirašydavo ataskaitas, todėl akivaizdu, jog atsakovei buvo žinomas prekių judėjimas, jų likutis. Apeliacinio skundo motyvą, jog atsakovė nebuvo pasirašytinai supažindinta su lokaliniais ieškovės aktais dėl teisingos apskaitos, vaistų, kurių pasibaigė galiojimo terminas, paneigia atsakovės ruoštos kiekvieną mėnesį ataskaitos ir 2009-08-31 inventorizacijos aprašas (t.1, b.l.69-88). Šiame akte konstatuota, kad 2009-08-31 faktiškai rasta turto buvo už 52 047 Lt, 2009-09-01-30 ataskaitoje atsakovė nurodo, jog likutis buvo 52 015,60 Lt (t.1, b.l. 173), 2009-10-01 - 52 015,60 Lt, taip pat kiekvieną mėnesį teiktose ataskaitose prekių likutis nurodytas virš 50 000 Lt. Šiose ataskaitose yra atskirai išskirta vertė vaistų, kurie buvo grąžinami, todėl paneigtas apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovė nežinojo vaistų su pasibaigusiu galiojimo terminu nurašymo tvarkos bei jų paėmimo iš filialo. Šios ataskaitos patvirtina, kad atsakovė užfiksuodavo grąžinamų prekių vertę. Atsakovė, būdama farmakotechnikė, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-03-26 įsakymu Nr. V-197 patvirtintą vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašo 12.12 p. farmakotechnikas privalo kaupti ir sisteminti informaciją apie vaistus ir vaistines prekes, vesti vaistų apskaitą, jo profesinė kompetencija apibrėžiama įgytomis žiniomis apie vaistinius preparatus, naudojamas medžiagas jiems gaminti, be to, ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė nuo 2004 metų žinojo, jog vaistus, kurių galiojimo terminas pasibaigs po 2-3 mėnesių, reikia grąžinti į pagrindinę vaistinę. Paminėtos ataskaitos įrodo, kad ji faktiškai tuos veiksmus atliko, nurodydama grąžinamų vaistų vertę kiekvieną mėnesį, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė nebuvo supažindinta su pačiomis prekių grąžinimo taisyklėmis. Byloje nesant įrodymų, jog prekių trūkumas susidarė dėl neteisingai grąžintų prekių, šis apeliacinio skundo motyvas teisiškai nereikšmingas. Pati atsakovė nurodo, jog ji nežino, iš kur atsirado prekių trūkumas. Vertinant jos parengtas ataskaitas kiekvieną mėnesį per tikrinamąjį laikotarpį -2010 m, darytina išvada, kad jos nurodytas prekių likutis nuo 2010 m. sausio pirmos dienos iki 2010-12-01 nuo 58 846, 37 Lt išaugo iki 70 109, 92 Lt (t.2, b.l. 178-190). 2010-11-01 , t.y. vieną mėnesį prieš tikrinamąjį laikotarpį, ji pati nurodė, kad prekių likutis 2010-11-01 buvo 73 634,45 Lt, o gauta prekių buvo už 14 200, 18 Lt, prekių realizuota ir grąžinta buvo už 17 878, 25 Lt, 2010-12-01 likutis buvo 70 109, 92 Lt, o gruodžio 15 d.- 69 506, 57 Lt. 2010m. gruodžio 16 dienos inventorizacijos aprašas įrodo, kad faktiškai buvo rasta prekių buvo už 39 903, 35 Lt (t.1, b.l.89-122), atlikta ir pakartotinė inventorizacija, kuri patvirtino tą patį likutį (t.1, b.l.125-152). Atsakovė jokių pastabų atliekant inventorizacijas 2009-2011 metais nepareiškė, nenurodė komisijai darbdavio netinkamai vedamos finansinės apskaitos, paimant vaistus iš jos filialo, t. y. tų aplinkybių, kurias nurodo apeliaciniame skunde, todėl padaryti išvadą, kad 2010, 2011 m. inventorinės apyskaitos yra klaidingos, nėra teisinio pagrindo. Atsakovė pripažįsta faktą, kad ji pildė ataskaitas kiekvieną mėnesį, jas pasirašydavo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad prekių trūkumas yra nustatytas neteisingai esant suminei prekių apskaitai. Kiekvienoje ataskaitoje atsakovė nurodydavo, jog priėmė prekes pagal važtaraštį, todėl akivaizdu, kad suminė prekių apskaita susideda iš važtaraštyje nurodytų prekių. Apeliaciniame skunde nurodyti taisymai ataskaitoje (t.1, b.l.177) nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo, nes šioje ataskaitoje užfiksuoti duomenys jau po inventorizacijos, 2010-12-17 - 31 laikotarpiui, nurodant likutį nustatytą inventorizacijos metu -3 9 903, 35 Lt. Lyginant šią ataskaitą su ataskaita už laikotarpį 2010-12-01 - 15(t.1, b.l.178), darytina išvada, kad į ją buvo įrašytas prekių likutis, užfiksuotas - 2010-12-15 - 69 506,57 Lt, tačiau po inventorizacijos pataisytas.

Dėl inventorizavimo aprašo.

1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra patvirtintos Inventorizavimo taisyklės. Šios taisyklės numato, kad Inventorizavimo aprašas – inventorizavimo fakto patvirtinimo dokumentas, turintis taisyklių 52, 53 punktuose nurodytus rekvizitus. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl inventorizavimo aprašo neteisėtumo yra neįrodyti (CPK 178 str.). Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą (9 punktas). Iš paminėtų inventorizavimo aprašų darytina išvada, kad kartu su atsakove buvo patikrinti faktiškai esantys vaistai medicininės paskirties prekės. Atsakovė nenuginčijo pažymos (t.2, b.l.49), nurodančios, kad atliekant šią inventorizaciją sugedusių ir netinkamų naudoti vaistų nerasta, todėl paneigtas atsakovės motyvas, kad inventorizavimo apraše galėjo būti vaistai su pasibaigusiu galiojimo terminu. Atsakovė pasirašiusi šiuos aprašus jokios pastabos nepadarė. Pažyma ir žiniaraščiu (t.2, b. l. 52-53) įrodyta, kad ginčo trūkumas buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, todėl šis apeliacinio skundo motyvas neįrodytas. Byloje nustatyta, kad atsakovės padarytas trūkumas buvo 29 603,22 Lt ( 69 506, 57 Lt likutis - 39 903,35 Lt faktiškai rastų prekių vertė) ir ši suma nustatyta pardavimo kainomis, tačiau ieškovė pažyma (t.1, b.l.152) įrodė, kad trūkumą perskaičiavo savikainos kainomis ir atsakovės padarytas trūkumas vaistų ir medicininės paskirties prekių savikaina sudarė 20 643, 40 Lt (be PVM), todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog iš atsakovės buvo priteistas trūkumas, susidaręs dėl vaistų perkainojimo. Apeliaciniame skundo motyvai dėl inventorizavimo komisijos narės T. Z. dalyvavimo atliekant inventorizaciją, dėl inventorizacijos atlikimo dažnumo ieškovės įmonėje nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodytu trūkumu. Atsakovės veiksmai ruošiant paminėtas ataskaitas, kuriose nurodytas prekių likutis kiekvieną mėnesį ir faktiškai rastas vaistų ir medicininės paskirties prekių kiekis, už kurias atsakovė buvo visiškai materialiai atsakinga, yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta žala. Jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės atsakomybę, byloje nėra, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Dėl tikslaus padarytos žalos dydžio nustatymo.

Žala (nuostoliai) civilinėje teisėje asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam ir pasireiškia to objekto ekonominės vertės sumažėjimu. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovė padarytą jai žalą perskaičiavo savikainos kainomis ir atsakovės padarytas trūkumas vaistų ir medicininės paskirties prekių savikaina sudarė 20 643, 40 Lt (be PVM). Be to, ieškovė žalos dydžio apskaičiavimo pažymoje (t.1, b.l. 152) nurodė, jog nuo šios sumos ji privalo apskaičiuoti 21 procento dydžio PVM mokestį - 4335,11 Lt ir šią sumą privalo grąžinti biudžetui. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos PVM įstatymo nuostatas ieškovė, sumokėjusi 4335,11 Lt PVM mokestį, įgyja teisę į PVM atskaitą (PVMĮ 57 straipsnis), t. y. ateityje ieškovė šį mokestį susigrąžins vykdydama pirkimo - pardavimo operacijas, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai šią ieškinio dalį patenkino. Ši byla priskirtina darbo byloms, todėl pagal CPK 414 str. teismas šios kategorijos byloje yra aktyvus ir gali viršyti pareikštus reikalavimus, šiuo atveju-apeliacinio skundo ribas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovei priteisti 24 978, 51 Lt, keistina ir priteista iš atsakovės suma sumažintina iki 20 643, 40 Lt (CPK 326 str. 1d. 3p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai keistinos priteistos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovės priteistos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.2d.). Iš atsakovės ieškovei priteistas 749,30 Lt žyminis mokestis mažintinas iki 619,67 Lt ir priteisti 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti mažintini iki 1240,50 Lt, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 82,7 procento. Iš ieškovės atsakovei priteistini 326,45 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų procentą (t.1, b. l. 50).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį valstybei, o nuo 649,35 Lt mokėjimo buvo atleista. Apeliacinės instancijos teisme ieškinys buvo patenkintas 82,7 procento, todėl iš ieškovės turi būti priteista 129,63 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą, todėl atsižvelgiant į paminėtas proporcijas iš ieškovės atsakovei priteistini 22 Lt žyminio mokesčio ir 107, 63 Lt valstybei paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 - 3d., 96 str. 1d.).

Remiantis paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys keistinos (CPK 326 str.1d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2012-01-16 sprendimo dalį, kuria iš A. V. P. UAB ,,Mėtos vaistinė‘‘ priteisti 24 978, 51 Lt, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 20 643, 40 Lt.

Iš A. V. P.UAB,,Mėtos vaistinė‘‘ priteistą 749,30 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 619,67 Lt ir priteistus 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 1240, 50 Lt.

Priteisti A. V. P. iš UAB ,,Mėtos vaistinė‘‘ 326, 45 Lt advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Priteisti A. V. P. iš UAB ,,Mėtos vaistinė‘‘ 22 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir 107,63 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėVirginija Nijolė Griškevičienė