Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, laikinai einantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, teistas 2014-09-24 Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 184 str. 1 d., 214 str. 1 d., 228 str. 2 d., 184 str. 3 d., 214 str. 1 d., 228 str. 2 d., 184 str. 3 d., 215 str. 1 d., 228 str. 2 d., 218 str. 3 d., 215 str. 1 d., 228 str. 2 d., 147¹ str., 228 str. 1 d, pritaikius BK 64¹ str. – 100 MGL – 3765 Eur bauda, įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką paskirta 96 MGL-(3614 Eur bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. (kelių transporto eismo saugumo pažeidimas, dėl ko eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdyta J. L. sveikata), padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016 m. sausio 15 d. apie 08.25 val. Kėdainių r., Josvainių mstl. teritorijoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Aristava -Kėdainiai - Cinkiškis ir Liepų gatvės, Josvainiai, Kėdainių r., sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkte nurodytus reikalavimus, tai yra privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinės Liepų gatvės, nepraleido bei susidūrė su pagrindiniu keliu Aristava – Kėdainiai – Cinkiškis važiuojančia transporto priemone Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo R. L., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nesunkiai sutrikdė automobilio Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivės J. L. sveikatą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2016 m. sausio 15 d. 08.25 val., važiuodamas nuo Angirių pusės, privažiavo sankryžą Kėdainiai – Josvainiai. Buvo šaltas rytas, 22 laipsniai šalčio, nuo medžių kažkas krito, gal snaigės. Privažiavęs sankryžą, sustabdė automobilį, įjungė kairės pusės posūkio signalą, pažiūrėjo į kairę, po to – į dešinę pusę. Dešinėje kelio pusėje maždaug už 400 metrų matė automobilio šviesas. Įvertinęs, kad yra pakankamai laiko jam išsukti ir daryti posūkį į kairę pusę, pradėjo judėti, sukti į Kėdainių pusę ir pajuto smūgį. To automobilio jis visai nepastebėjo, matymui jam niekas netrukdė. Neįsivaizduoja, dėl ko įvyko eismo įvykis, buvo dulksna, kaip ir rūkas, gal nebuvo automobilio šviesų, tačiau to negali nei tvirtinti, nei neigti. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad kitoje kelio pusėje, pusnyje, yra kitas automobilis, iš kurio išlipo pažįstamas žmogus – nukentėjusiosios sūnus R. Skambino į policiją, ten pasakė, kad jei nėra nukentėjusiųjų, užpildyti deklaraciją. R. pasakius, kad automobilyje yra mama, pamatė, kad jai blogai. Skambino į greitąją, iškvietė tarnybas. Vyko nukentėjusiosios išlaisvinimo operacija, po to ji buvo išvežta į ligoninę. Jis su R. dalyvavo apklausoje policijoje, po to nuvyko į ligoninę, sužinojo, kad nukentėjusiajai yra lūžiai. Gydytojai nusprendė, kad reikia vežti į klinikas. Kadangi atsakomybė buvo jo, kitą dieną su R. važiavo į ligoninę, vėliau važiavo kelis kartus per savaitę. Jis neturėjo automobilio, todėl nuomojo jį iš draugo. Ligoninėje J. buvo apie 10 dienų, po to apie 20 dienų buvo reabilitacija, tada irgi abu važiuodavo lankyti. Po reabilitacijos J. jis parvežė į namus, pasirūpino ramentais, vaikštynėmis, tualetu, pirko vaisių, sulčių, įtvarą, kurą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios.

Motyvuojamoji dalis

Be pilno kaltinamojo A. K. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš byloje esančio ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos nukentėjusiosios J. L. parodymų matyti, kad 2016 m. sausio 15 d. apie 08.25 val. ji su sūnumi R. jo buvusios sutuoktinės vardu registruotu automobiliu Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Aristava – Kėdainiai – Cinkiškis nuo Kėdainių pusės į Kauną, į klinikas. Automobilį vairavo sūnus R., o ji sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Automobilis buvo tvarkingas, techninė apžiūra ir draudimas galiojo. Tuo metu nelijo, nesnigo, ant kelio sniego nebuvo, buvo jau prašvitę. Neprivažiavus Josvainių miestelio, maždaug už 30-50 m po dešine pastebėjo šalutiniu keliu važiuojantį pilkos spalvos automobilį link sankryžos, kuri kirtosi su pagrindiniu keliu. Matė, kad tas automobilis, priartėjęs prie sankryžos, net nesustojo ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio priekine dešinės pusės dalimi trenkėsi į jos sūnaus vairuojamo automobilio priekinę dešinės pusės dalį. Viskas vyko staigiai, nematė, ar to automobilio vairuotojas, įvažiuodamas į pagrindinį kelią, apsidairė (b.l.30-32).

Iš byloje esančio ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. L. parodymų matyti, kad 2016-01-15 apie 08.30 val. buvusios sutuoktinės vardu registruotu automobiliu Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Kėdainių miesto pusės link Cinkiškių į Kauno klinikas. Šalia jo sėdėjo jo mama J. L.. Kelyje jautėsi gerai, buvo prisisegę saugos diržais, važiavo apie 75 km/h greičiu. Aušo, buvo smulkus rūkas. Važiuodamas pagrindiniu keliu pamatė, kad šalutiniu keliu į sankryžą atvažiuoja pilkos spalvos automobilis. Pagalvojo, kad minėtas automobilis sustos, nes jis šalutiniame kelyje, tačiau automobilis nesustojo, ir įvyko susidūrimas automobilių priekinės pusės kampais. Eismo įvykio metu buvo sužalota jo mama, jis pats nenukentėjo. Eismo įvykio metu kelias buvo lygus, nejautė jokių provėžų, ant jo sniego nebuvo. Automobiliui, kuris važiavo šalutiniu keliu, buvo likę apie 5 metrai iki sankryžos, jam važiuojant tiesiai, staiga į jo automobilio dešinės pusės prekinę dalį atsitrenkė iš šalutinio kelio išvažiavęs minėtas automobilis, atsitrenkė taip pat savo dešinės pusės priekine dalimi. Viskas vyko labai greitai, prieš susiduriant, į jį važiuojantį automobilį jis pastebėjo likus maždaug 1 metrui tarp jo ir to automobilio. Pats dar bandė sukti vairą į kairę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko (b.l.54-55,65-67).

2016-02-09 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G356/16 (02) nurodyta, kad J. L. konstatuota antro kaklo slankstelio lūžimas, antro juosmens slankstelio lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo, krūtinkaulio lūžimas, kairės krūtinės ląstos pusės II-o šonkaulio lūžimas, sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.50-51).

Iš byloje esančių 2016-01-15 Kelių eismo įvykio apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano ir fotolentelių matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelio Aristava – Kėdainiai – Cinkiškis 16,870 km, Josvainių kaimo ribose, Josvainių sen., Kėdainių r., eismo įvykio vietos dešinėje yra kelkraštis (2,10 m), už jo yra laukas, o eismo įvykio vietos kairėje yra kelkraštis (2 m), už jo – laukas. Eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Audi A6, v.n. (duomenys neskelbtini) stovi kelio Aristava – Kėdainiai – Cinkiškis 16,870 km, nuvažiavęs į laukus, priekiu į Angirių kaimo pusę. Automobilis Fiat Silo, v..n. (duomenys neskelbtini), stovi kelyje Aristava – Kėdainiai – Cinkiškis 16,870 km,, nuo automobilio Audi A6 kairės pusės priekinės ašies iki automobilio Fiat Silo kairės pusės priekinės ašies atstumas 4,70 x 1,10 m, stabdymo žymių nėra (b.l.6-11).

Byloje esančiame 2016-01-19 Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį Audi A6, v.n. (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra įlenktas variklio dangtis, nuplėštas priekinis bamperis ir kitos priekinės dalies apdailos detalė, nukritęs valstybinis numeris, sudaužyti priekiniai kairės ir dešinės pusės posūkių žibintai, sugadintas automobilio dešinės pusės priekinis šoninis sparnas, įlenktas priekinis kairės pusės šoninis sparnas, automobilio salono viduje, priekyje, matyti išsiskleidusios vairuotojo ir keleivio pusėje buvusios oro pagalvės, taip pat išdaužtas galinės bagažinės kairės pusės šoninis stiklas (b.l.12-17). 2016-01-21 automobilis Audi A6, v.n. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas A. K. (b.l.104-106).

Byloje esančiame 2016-01-19 Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis Fiat Silo, v..n. EOB69, matyti, kad yra sulankstytas variklio dangtis, nuplėštas priekinis bamperis ir kitos priekinės dalies apdailos detalė, nukritęs valstybinis numeris, įlenktas automobilio stogas, sulankstytos dešinės pusės priekinės keleivio pusės durelės, išdaužtas galinis dešinės pusės šoninis stiklas, nuleistas dešinės pusės ratas, sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas. Automobilio gale ir kairiajame šone sugadinimų nematyti. Automobilio salono viduje, priekyje išsiskleidusios tiek vairuotojo, tiek keleivio pusėje esančios oro pagalvės (b.l.18-23). 2016-01-21 automobilis Fiat Silo, v.n. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas R. L. (b.l.68-70).

Byloje esančiose 2016-01-19 specialistų išvadose Nr. T-A 465/2016 (01) ir Nr. T-A 464/2016 (01) užfiksuota, kad A. K. ir R. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l.84, 64).

Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo – tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Taigi sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma.

Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis A. K. 2016 m. sausio 15 d. apie 08.25 val. Kėdainių r., Josvainių mstl. teritorijoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Aristava -Kėdainiai - Cinkiškis ir Liepų gatvės, Josvainiai, Kėdainių r., sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkte nurodytus reikalavimus, tai yra privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinės Liepų gatvės, nepraleido bei susidūrė su pagrindiniu keliu Aristava – Kėdainiai – Cinkiškis važiuojančia transporto priemone Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo R. L., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nesunkiai sutrikdė automobilio Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivės J. L. sveikatą. Taigi A. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 - ame punkte nurodytą reikalavimą. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tai yra nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį –kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę: jis teisiamas antrą kartą (b.l.107-109), anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, yra viena galiojanti nuobauda (b.l.129-132), dirba, laikinai atlieka UAB „Kėdainių butai“ direktoriaus pareigas, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (b.l.157). Teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, mano, kad kaltinamajam tikslinga skirti sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – baudą, kadangi kaltinamasis dirba, baudą sumokėti turi galimybę. Baudos dydis nustatytinas vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. K. kaltu pilnai prisipažino, vadovaujantis BK 64¹ str.1 d., kaltinamajam nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. K. padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, po eismo įvykio rūpinosi nukentėjusiosios sveikata, ją lankė gydymo įstaigoje ir reabilitacijos metu, parūpino jai būtinas medicinines priemones, nors anksčiau baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, tačiau jam skirtas baudas yra sumokėjęs, nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu yra tik viena galiojanti administracinė nuobauda, taigi teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis piktybiškai ar sistemingai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles, dirba vadovaujantį darbą UAB „Kėdainių butai“, tam, kad, nuvažiuoti į prižiūrimus objektus reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones, dėl ko baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas suvaržytų ir kaltinamojo darbines teises bei laisves, kaltinamajam būtų apsunkinta galimybė gauti pastovias pajamas. Dėl visų šių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis kaltinamajam bus pasiekta ir be baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-397/2006).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b.l.36-37), kuriuo prašoma jai priteisti iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir kaltinamojo 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 150,00 Eur už advokato paslaugas. Ieškinyje nurodė, kad A. K. veiksmais jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės.

Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, gautas prašymas (atsiliepimas į civilinį ieškinį), kuriame prašo baudžiamąją bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį draudimo bendrovės atžvilgiu palikti nenagrinėtą, nes draudikas pilnai įvykdė savo prievolę, nukentėjusiųjų patirta žala pilnai atlyginta (b.l.169-170).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, šioje byloje – civiliniam atsakovui AA „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančiam savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių asmenų, yra 500000 eurų dėl žalos asmeniui, tame tarpe 5000 eurų dėl neturtinės žalos (žalos dydis nuo 2012-06-11).

Iš byloje esančio draudimo sutarties liudijimo matyti, kad kaltinamajam priklausanti transporto priemonė AUDI A6 AVANT, v.n. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo kaltinamasis, buvo drausta nuo 2015-03-26 iki 2016-03-25 AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l.82). Iš byloje esančios draudimo sutarties matyti, kad transporto priemonė FIAT STILO, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausanti M. K., kurią vairavo R. L., buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2015-04-30 iki 2016-04-29 įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi(b.l.60).

Iš byloje esančio civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą rašto, jo patikslinimo, rašytinių paaiškinimų ir įvykių išklotinės (b.l.169-170,172-173) matyti, kad draudimo bendrovė dėl šio eismo įvykio išmokėjo šias draudimines išmokas: Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 1935,11 Eur išlaidų už įvykio metu nukentėjusiajai J. L. suteiktas gydymo paslaugas, M. K. (automobilio Fiat Stilo, v.n. (duomenys neskelbtini) savininkei) -1302 Eur už nepataisomai sugadintą automobilį, nukentėjusiajai J. L. – 1250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta nusikaltimu, todėl nukentėjusioji turi teisę į žalos atlyginimą (sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d.). Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji J. L., kuriai eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, būdama senyvo amžiaus, patyrė nepatogumus – dėl patirtų sužalojimų turėjo gydytis gydymo įstaigoje, vėliau buvo nukreipta reabilitacijai, jai buvo skirtas tausojantis režimas 2 mėnesiams, akivaizdu, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sumažėjo jos bendravimo galimybės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu.

Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės forma. Neabejotinai nustatyta, kad j kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių ir moralinių išgyvenimų, fizinio skausmo, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčinei.

Teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, nustato nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. L. atlygintinos neturtinės žalos dydį – 4000,00 Eur. Teismo nustatyto dydžio neturtinė žala nukentėjusiajai priteistina iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdantis savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“, dalį neturtinės žalos atlyginimo – 1250,00 Eur, nukentėjusiajai J. L. išmokėjo, likusi neperžengiant draudimo sumos ribų neturtinės žalos dalis – 2750,00 Eur, priteistina iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Likusioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajai J. L. priteistina 150,00 Eur jos turėtų advokato pagalbos išlaidų (b.l.38).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-305 str., 307-308 str. teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti 45 (MGL dydžio – 1694,70 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 MGL dydžio – 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) baudą, įpareigojant sumokėti ją per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo, patenkinti iš dalies ir priteisti iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“, J. L. 2750,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) (neįskaitant draudimo bendrovės atlygintos 1250,00 Eur sumos) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo J. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. K. J. L. 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) jos turėtų advokato pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui.