Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties, kuria teismas atmetė nuteistojo A. K. prašymą atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 18 metų, pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 159 str. laisvės atėmimu 1 metams ir pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 18 (aštuoniolikai) metų, bausmę nustatant atlikti kalėjime. A. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Tuo pačiu nuosprendžiu dar nuteistas ir S. G.

Pagal BPK 313 str. 3 d., 4 d. nuostatas, šio nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka terminas pasibaigė 2006 m. gruodžio 27 d., o suimtam nuteistajam A. K. – 2007 m. sausio 10 d. Per šiuos terminus nei pats nuteistasis A. K. , nei jo gynėjas apeliacinių skundų dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio nepadavė.

2007 m. vasario 21 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas 2007 m. vasario 15 d. nuteistojo A. K. parašytas prašymas dėl praleisto nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo. Tame pareiškime nuteistasis nurodė, kad norėjo nuosprendį apskųsti apeliacine tvarka, tačiau to nepavyko padaryti dėl jo gynėjo advokato J. Dargio kaltės. Iš karto po nuosprendžio paskelbimo šis advokatas liepė jam pasirašyti ant popieriaus lapų ir pažadėjo parašyti apeliacinį skundą ir paduoti jį teismui. Dėl nežinomų priežasčių advokatas to nepadarė, o nuteistasis apie tai sužinojo tik pasibaigus nuosprendžio apskundimo terminui.

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 7 d. nutartimi nuteistojo A. K. prašymą atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą atmetė. Iš nutarties turinio matosi, kad tokį sprendimą teismas priėmė dėl kelių priežasčių. Nutartyje nurodoma, kad teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo ir gynėjo susitarimą apie tai, kad apeliacinį skundą paduos gynėjas. Tuo tarpu A. K. teisme pripažino, kad advokatas J. Dargis jį yra gynęs ir kitose bylose, tačiau anksčiau visus susitarimus vykdydavo. Nutartyje dar nurodoma, kad anksčiau teistas A. K. gerai žinojo nuosprendžio apskundimo tvarką, 2007 m. sausio 18 d. jis sužinojo apie nuosprendžio įsiteisėjimą, tačiau prašymą atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą parašė tik 2007 m. vasario 15 d. Dėl viso to teismas padarė išvadą, kad ketinimas apskųsti nuosprendį A. K. kilo ne po nuosprendžio paskelbimo, o daug vėliau, todėl atnaujinti tą terminą nėra pagrindo.

Skunde nuteistasis A. K. nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka ir kad jo prašymas buvo atmestas nepagrįstai. Nuosprendžio paskelbimo dieną jį gynęs advokatas J. Dargis teismo salėje liepė jam pasirašyti popieriaus lapus ir pasakė, kad už jį jis pats surašys apeliacinį skundą, dar pasakė, kad jam (A. K. ) nieko daryti nereikia. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad advokatas savo pažado neištesėjo, apeliacinio skundo neparašė ir jo nepadavė, o jo apie tai iš viso neinformavo. Sužinojęs, kad nuosprendis jau įsiteisėjo, jis per savo artimuosius ir toliau bandė susiekti su advokatu, tačiau jo surasti taip ir nepavyko. Tada jis ir parašė prašymą atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą, nes mano, kad tą terminą jis praleido tikrai dėl svarbių priežasčių ir teismas turėjo jo prašymą patenkinti. Prašo teismo nutartį, kuria buvo atmestas jo prašymas, panaikinti, taip pat atnaujinti jam praleistą nuosprendžio apskundimo terminą.

Skundas tenkinamas.

BPK 314 str. 1 d. nurodyta, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Kokios nuosprendžio apskundimo termino praleidimo priežastys turi būti laikomos svarbiomis, BPK konkrečiai neišvardinta ir tokias priežastis gali nustatyti tik pats teismas, nagrinėdamas prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentus ir įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Tokiomis priežastimis neabejotinai turi būti laikomos asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys, išvardintos BPK 37 str. 1 d. Tačiau svarbiomis gali būti pripažintos ir kitos priežastys, jeigu jos kilo ne dėl apeliacinį skundą paduoti pageidavusio asmens valios ir sukliudė tą apeliacinį skundą paduoti BPK 313 str. nustatytais terminais. Būtent tokią priežastį ir nurodė nuteistasis A. K. savo prašyme atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą. Kolegijos nuomone, teismas šį prašymą atmetė nepagrįstai, nutartyje dėstomi tokio sprendimo priėmimo motyvai prieštarauja procesinių įstatymų nuostatoms, be to, bylos duomenys, kolegijos nuomone, patvirtina anaiptol ne teismo išvados, o būtent nuteistojo dėstomus argumentus.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į teismo išvadą, kad ketinimas apskųsti nuosprendį nuteistajam A. K. kilo ne po nuosprendžio paskelbimo, o daug vėliau. Tokia išvada jau pati savaime ydinga ir prieštarauja BPK 313 str. reikalavimams. Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. Apsispręsti apskųsti nuosprendį ir paduoti apeliacinį skundą asmuo turi teisę iki pat tam nustatyto termino pasibaigimo momento, todėl teismo argumentai apie nuteistojo ketinimų apskųsti nuosprendį nebuvimą iš karto po nuosprendžio paskelbimo neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad iš karto po nuosprendžio paskelbimo ir dar negavęs to nuosprendžio nuorašo, suimtas nuteistasis iš viso neturėjo galimybės apsispręsti, ar ketina tą nuosprendį skųsti, be to, ir šioje byloje priimto nuosprendžio apskundimo terminas suimtam nuteistajam A. K. buvo pradėtas skaičiuoti tik nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo 2006 m. gruodžio 20 d. momento.

Kita vertus, bylos duomenys tikrai nepaneigia ir nuteistojo argumentų apie tai, kad apskųsti nuosprendį jis buvo apsisprendęs jau iš karto po šio nuosprendžio paskelbimo ir kad to nepavyko padaryti dėl gynėjo kaltės. Nutartyje nurodoma, kad teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo susitarimą su gynėju, kad apeliacinį skundą surašys ir paduos būtent gynėjas. Toks argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes iš viso neaišku, apie kokius duomenis šia nurodoma ir kokie duomenys tokį nuteistojo ir gynėjo susitarimą galėtų patvirtinti. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamąjį gynęs advokatas turi pareigą teikti reikiamą teisinę pagalbą ir po nuosprendžio paskelbimo (BPK 48 str. 2 d. 1 p., 5 p.), tuo tarpu sudarinėti rašytinius susitarimus dėl konkrečių su gynybos priemonėmis susijusių priemonių gynėjas ir ginamasis sudarinėti neprivalo, juo labiau neprivalo apie konkrečias gynybos priemones iš anksto pranešinėti teismui. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo nurodomos susitarimo apskųsti nuosprendį aplinkybės yra labai įtikinančios, realios ir visiškai atitinka šiuo metu dažnai naudojamą praktiką. Iš nuteistojo A. K. prašymo ir jo skundo turinio nėra visiškai aišku, ar advokatas jam žadėjo nuosprendį apskųsti pats, ar paduoti apeliacinį skundą nuteistojo vardu. Tačiau teisminė praktika rodo, kad po nuosprendžio paskelbimo gynėjai, galbūt siekdami išvengti pareigos vykti susitikinėti su savo ginamaisiais į įkalinimo įstaigas, tikrai siūlo nuteistiesiems pasirašinėti ant švarių popieriaus lapų, o po to ant tų lapų, jau nedalyvaujant ginamiesiems, jų arba savo pačių vardu surašo apeliacinius skundus. Tokia praktika nepateisinama, tai prieštarauja BPK normoms, tačiau, deja, ši praktika plačiai paplitusi ir nuteistojo prašymą nagrinėjusiam teismui tai turėjo būti žinoma. Todėl atmesti nuteistojo A. K. aiškinimus ir vertinti juos tik niekuo nepagrįstais išgalvojimais nebuvo pagrindo. Be to, konkretūs kiti bylos duomenys tikrai patvirtina nuteistojo nurodomas aplinkybes ir leidžia pagrįstai manyti, kad jo gynėjas šioje byloje ir neatliko savo pareigos, ir apie tai netgi neinformavo savo ginamojo. Iš bylos matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu A. K. tikrai gynė jo nurodomas advokatas Jonas Dargis. Pažymėtina, kad teismo posėdyje jau nagrinėjant nuteistojo prašymą dėl praleisto nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo, šis advokatas nedalyvavo. Todėl užduoti jam su nuteistojo prašymu susijusių klausimų teismas neturėjo galimybės ir nuteistojo dėstomi argumentai taip ir liko nepaneigti. Negana to, iš bylos matosi, kad 2007 m. vasario 22 d. Advokatų taryba svarstė teismo ir prokuratūros informaciją apie paties advokato Jono Dargio patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir nusprendė jį laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Taigi nuo to momento šis advokatas jau iš viso neturėjo galimybės teikti jokios teisinės pagalbos. Taip pat yra pakankamas pagrindas manyti, kad ir iki tol dėl jau vykusio ikiteisminio tyrimo jo paties byloje, šis advokatas tikrai galėjo neatlikti savo pareigos apskųsti nuosprendį A. K. byloje arba padėti paduoti apeliacinį skundą pačiam nuteistajam. Visos šios aplinkybės ne tik nepaneigia, bet ir patvirtina A. K. aiškinimus apie tai, kad po nuosprendžio paskelbimo jis pats apeliacinio skundo nepadavė, o būdamas suimtas, tardymo izoliatoriuje tik laukė, kol tai padarys jo advokatas ir kol jam bus pranešta apie paduoto skundo būsimą nagrinėjimą apeliacine tvarka. Kad advokatas susitarimo neįvykdė ir apeliacinio skundo nepadavė, nuteistajam paaiškėjo tik gavus teismo pranešimą apie nuosprendžio įsiteisėjimą ir jo vykdymo pradžią.

Nutartyje dar nurodoma, kad prašymą atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą nuteistasis parašė praėjus net 28 dienoms po to, kai jam buvo pranešta apie nuosprendžio įsiteisėjimą. Ši aplinkybė taip pat neturi jokios esmingesnės reikšmės. Pirmiausia, BPK 314 str. 4 d. nurodyta, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio paskelbimo arba nuo viso motyvuoto nuosprendžio surašymo momento praėjo daugiau negu 6 mėnesiai laiko. Taigi bet kuriuo atveju prašymą nuteistasis padavė nepažeidęs įstatymo nustatytų terminų. Tuo tarpu teismo paminėtas 28 dienų laikotarpis, po kurio buvo paduotas toks prašymas, kolegijos nuomone, atitinka nuteistojo nurodomas to prašymo padavimo aplinkybes. Būtina įvertinti tai, kad nuteistasis A. K. buvo ir tebėra suimtas, be to, po nuosprendžio paskelbimo buvo perkėlinėjamas iš vieno tardymo izoliatoriaus į kitą. Nuteistajam esant izoliuotam ir suėmimu apribojus jo galimybes bendrauti tiek su gynėju, tiek su savo šeimos nariais, terminas, po kurio A. K. parašė teismui prašymą, vertintinas kaip visiškai atitinkantis susiklosčiusią situaciją. Iš ši aplinkybė tikrai nepatvirtina teismo išvados, kad ketinimas apskųsti nuosprendį nuteistajam kilo tik jau pasibaigus nuosprendžio apskundimo terminui.

Nutartyje dar nurodoma, kad ne pirmą kartą nuteistam A. K. jau turėjo būti gerai žinoma tiek nuosprendžio apskundimo tvarka, tiek ir šių veiksmų neatlikimo pasekmės. Šie argumentai taip pat atmetami, nes jie netgi nesusiję su teismo nagrinėtu klausimu. Pagal BK 2 str. 2 d. nuostatas įstatymo nežinojimas neatleidžia tik nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu BPK visose ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo stadijose pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises numato ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui. BPK 314 str. nustatyta nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo tvarka nuteistajam A. K. išaiškinta nebuvo. Nepaisant to, tos tvarkos šis nuteistasis ir nepažeidė.

Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, darytina išvada, kad teismas išsamiai neišnagrinėjo ir tinkamai neįvertino nuteistojo A. K. prašyme nurodytų aplinkybių, o pačias nutartyje išdėstytas išvadas pagrindė faktiškai tik spėjimais ir prielaidomis. Taip pat daroma išvada, kad nuteistojo prašyme nurodytas nuosprendžio apskundimo termino praleidimo priežastis patvirtina kiti bylos duomenys, todėl ši priežastis turi būti laikoma svarbia ir nuosprendžio apskundimo terminas turi būti atnaujintas. Pažymėtina, kad apygardos teismo posėdyje tenkinti nuteistojo prašymą siūlė netgi tame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Tenkindama nuteistojo skundą, kolegija dar kartą atkreipia teismo dėmesį į būtinumą griežtai laikytis visų procesinių įstatymų, susijusių su asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu ir ypač su asmens teise į gynyba. Asmens teisė į gynybą yra jo konstitucinė teisė, o su teise į gynybą tiesiogiai susijusi ir viena iš pagrindinių BPK 22 str. 3 d. numatytų kaltinamojo teisių apskųsti teismo nuosprendį. Todėl net ir tais atvejais, kai svarstant su tuo susijusius klausimus teismui iškyla kokių nors abejonių, jos turi būti vertinamos asmens, kurio teisės gali būti pažeistos, naudai. Tokiomis pačiomis nuostatomis teismas turėjo vadovautis ir nagrinėjant nuteistojo A. K. prašymą. Nepaisant teismui iškylančių abejonių, priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas apeliacine tvarka bet kuriuo atveju nepažeis nei proceso dalyvių, nei valstybės interesų, tuo tarpu nuteistojo teisės apskųsti nuosprendį garantavimas užtikrins ir asmens konstitucinę teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas, ir pašalins bet kurias abejones dėl priimto nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo.

Patenkinus nuteistojo A. K. skundą ir atnaujinus praleistą nuosprendžio apskundimo terminą, siekiant išvengti galimų tolesnių BPK normų pažeidimų, šioje nutartyje išdėstomos nuteistojo teisės, susijusios su nuosprendžio apskundimu. Nuteistasis A. K. , kurio prašymą kolegija patenkina, vadovaujantis BPK 313 str. 3 ir 4 dalių nuostatomis, dėl teismo nuosprendžio vėl gali paduoti apeliacinį skundą per dvidešimt dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį, kuria atmestas nuteistojo A. K. prašymas, panaikinti.

Nuteistojo A. K. prašymą patenkinti. Praleistą nuosprendžio apskundimo terminą nuteistajam A. K. atnaujinti.

Nutartis neskundžiama.