Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-212-409/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
1-212-409/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
P. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-212-409/2021
Teisminio proceso 1-01-1-36333-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant D. J.,dalyvaujant prokurorei D. K.,kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui R. R.,nukentėjusiajam P. V., jo atstovei advokatei J. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam P. V., būtent: 2020-09-09 apie 15.00 val. nukentėjusiojo P. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., svetainėje, tyčia sudavė P. V. kumščiu vieną kartą į veidą, nukentėjusiajam nubėgus į miegamąjį pasivijo, sudavė vieną kartą kumščiu į galvą, pervertė ant lovos, nukentėjusiajam atsistojus sulenkta ranka apkabino kaklą ir smaugdamas lenkė prie grindų, nukentėjusiajam P. V. pabėgus į svetainę vėl pasivijo ir sudavė vieną kartą į galvą, nuo ko nukentėjusysis P. V. dešine puse trenkėsi į sieną ir taip susitrenkė dešinę ranką, svetainėje jį parvertė ant fotelio ir sudavė vieną kartą kumščiu į galvą, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam P. V. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus nosyje, kairiame apatiniame voke, kairiame žande, smakre, kairėje viršraktikaulinėje srityje, dešiniame delne, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame žaste.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2020 m. rugsėjo 9 d. pas jį atvažiavo draugas iš (duomenys neskelbtini). Kartu su broliu su tuo draugu susitiko, nuėjo į kavinę, pasėdėjo, vartojo alkoholinius gėrimus. Po to brolio pasiūlymu toliau išgėrinėti nuvažiavo pas nukentėjusįjį P. V. į namus. Iki to laiko nukentėjusiojo nepažinojo, nukentėjusįjį pažinojo tik brolis. Pas nukentėjusįjį kažkiek pasėdėjo, dar išgėrė. Po to kilo konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo. Jam atrodė, kad nukentėjusysis netinkamai elgiasi, dėl ko pirmiausia apsižodžiavo, o po to nukentėjusiajam sudavė kelis smūgius. Kiek smūgių sudavė, neatsimena. Pirmą smūgį sudavė svetainėje, po to nukentėjusysis nubėgo į miegamąjį, jis nukentėjusįjį nusivijo, parvertė ant lovos, ar smaugė, neprisimena, prisimena, jog miegamojo tarpduryje sulenkta ranka buvo apkabinęs nukentėjusiojo kaklą, o po to svetainėje sudavė nukentėjusiajam į galvą. Visus sužalojimus nukentėjusiajam padarė jis. Suplėšytų nukentėjusiojo marškinėlių, sudaužytų akinių nematė, tačiau žalą už šiuos daiktus sutinka atlyginti. Vazos nesudaužė, tos vazos nematė. Dalį žalos nukentėjusiajam atlygino, sutinka atlyginti visą žalą, kurią priteis teismas. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Įvykio metu buvo neblaivus, girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, jeigu būtų buvęs blaivus, paprasčiausiai būtų išėjęs ir su nukentėjusiuoju nekonfliktavęs. Yra neteistas, administracine tvarka nebaustas. Šiuo metu nedirba, prižiūri neįgalią mamą. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal tėvo P. S. laidavimą.

Nukentėjusysis P. V. parodė, jog iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. 2020 m. rugsėjo 9 d. pas jį užėjo draugė K., kuri paklausė, ar gali jos draugai ateiti pas jį. Jis sutiko. Atėjo K. buvęs vyras su broliu – kaltinamuoju A. S., ir dar vienu asmeniu, kurio nepažinojo. Jie atsinešė alkoholinių gėrimų. Visi kartu išgėrinėjo. A. S. pradėjo agresyvėti. Ragino jį eiti namo. Vienu metu kaltinamasis atsistojo, kaip ir sutikdamas išeiti, užkliuvo už vazos, po to ėjo mautis batų, grasindamas, kad jį sumuš. Išsigandęs, dėl atsargumo, iš miegamojo pasiėmė dujų balionėlį. Tik išėjus iš miegamojo, kaltinamasis pradėjo jį koneveikti, priėjo artyn ir trenkė per veidą. Tada išsigandęs papurškė jam į veidą dujų. Po to prasidėjo muštynės. Nubėgo į miegamąjį, kaltinamasis atbėgo jis iš paskos, pargriovė ant lovos, smaugė, po to sulenkta ranka suėmė jam už kaklo ir lenkė žemyn. Išsilaisvinus ir atbėgus į svetainę jis pasivijo, pargriovė ant fotelio, vėl trenkė. Visų aplinkybių nelabai prisimena, tik peržiūrėjęs bute esančių vaizdo kamerų įrašus, atsekė įvykius. Jam buvo padaryti sužalojimai, juos gydėsi pats, į gydymo įstaigas nesikreipė. Dėl gydymosi jam žala nepadaryta. Jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Buvo sudaužyta vaza, suplėšyti marškinėliai, sudaužyti akiniai. Vazos vertė 500 eurų, ją pirko seniai, sendaikčių turguje, mokėjo 1 800 ar 1 900 litų, dokumentų, patvirtinančių jos vertę, neturi, tačiau internete yra skelbimų, kuriuose tokia vaza vertinama 500 eurų. Marškinėlių vertė 10 eurų, akinių vertė 90 eurų. Padarytą neturtinę žalą įvertina 3 000 eurų, nes patyrė stresą, labai išgyveno dėl jam parodytos nepagarbos jo paties namuose. Iš pradžių galvojo, kad vazą kaltinamasis eidamas į virtuvę parūkyti netyčia sudaužė, bet vėliau, kai sudėliojo visus epizodus, mano, kad vazą kaltinamasis galėjo sudaužyti ir tyčia. Jo bute yra visą laiką įjungtos vaizdo kameros. Policijos pareigūnai prašė padaryti įvykio įrašus, tą jis ir padarė.

2020-09-10 P. V. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2020-09-09 apie 15.00 val. išgertuvių jo namuose metu pažįstamas A. S. sumušė, suduodamas kelis smūgius kumščiais į veidą ir dešinės rankos žastą, sukeldamas fizinį skausmą. Dėl atsiradusių kraujosruvų į medikus nesikreipė. Iš karto po įvykio pareiškimo nerašė, nes buvo neblaivus. (1 t., b. l. 7-11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nustatyta, kad bute įrengtos vaizdo filmavimo kameros. (1 t., b. l. 14-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. V. nustatyti odos nubrozdinimai nosyje, kairiame apatiniame voke, kairiame žande, smakre, kairėje viršraktikaulinėje srityje, dešiniame delne, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešiniame žaste; P. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; P. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu; sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 32-33).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020-09-23 nukentėjusysis P. V. pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašu. (1 t., b. l. 48-50).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2020-10-13 buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo P. V. pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu. Įraše užfiksuota, kaip kaltinamasis A. S. žodžiais konfliktuoja (garso nėra, sprendžiama pagal gestikuliavimą) su nukentėjusiuoju P. V., vėliau A. S. trenkia į veidą kumščiu nukentėjusiajam, nukentėjusysis kažkuo papurškia A. S. į veidą, po to nukentėjusysis bėga į miegamąjį, o A. S. meta į miegamojo duris savo batą, įbėga į miegamąjį, pargriauna nukentėjusįjį į lovą, P. V. atsistojus, suima nukentėjusįjį sulenkta ranka už kaklo ir lenkia žemyn, išsilaisvinęs P. V. pabėga į svetainę, A. S. jį pasiveja ir trenkia kumščiu nukentėjusiajam į galvą, nukentėjusysis į kažką atsitrenkia (į ką atsitrenkia vaizdo įraše nesimato), A. S. išeina iš kambario, po kurio laiko grįžta, stumia P. V. ir parverčia ant fotelio, suduoda kumščiu jam į veidą, po to išeina. (1 t., b. l. 51-53).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis A. S. tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusįjį P. V. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. Iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad kaltinamasis miegamajame kambaryje pagriovęs nukentėjusįjį ant lovos, sugriebęs rankomis kaklą smaugė nukentėjusįjį, kadangi vaizdo įraše aiškiai matosi, jog pargriovęs ant lovos nukentėjusįjį kaltinamasis už kaklo nukentėjusiojo nebuvo suėmęs ir rankomis kaklo nespaudė.

Kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 95), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 96). Jis nedirba, tačiau prižiūri neįgalią motiną. Dėl šių aplinkybių yra pagrindo manyti, jog ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam 300 eurų padarytos žalos, pasižadėjo per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visiškai atlyginti nukentėjusiajam žalą, kurią priteis teismas (1 t., b. l. 193). Teismui yra pateiktas P. S. prašymas atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jam pagal laidavimą. Šis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo – neteistas, administracine tvarka baustas tik už nepavojingus administracinius nusižengimus, yra artimas kaltinamojo giminaitis – tėvas, gyvenantis kartu su kaltinamuoju ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Dėl šių aplinkybių taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatos, kaltinamasis A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal P. S. laidavimą, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojo amžių ir jo turtinę padėtį laidavimas skirtinas be užstato. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, prižiūri neįgalią motiną, baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam A. S. neskirtinos.

Nukentėjusysis P. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 eurų turtinės žalos, kurią sudaro sudaužytos vazos vertė 500 eurų, suplėšytų marškinėlių vertė 10 eurų ir sudaužytų akinių vertė 90 eurų, atlyginimo ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. (1 t., b. l. 63-64).

Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis P. V. parodė, jog kaltinamajam naudojant jo atžvilgiu smurtą buvo suplėšyti jo marškinėliai ir sudaužyti akiniai. Apklausiamas teisme kaltinamasis A. S. paaiškino, jog nematė sugadintų nukentėjusiojo daiktų, tačiau sutinka atlyginti nukentėjusiajam marškinėlių ir akinių vertę. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip kaltinamasis A. S. smurtaudamas prieš nukentėjusįjį perplėšia nukentėjusiojo marškinėlius. Taip pat filmuotoje medžiagoje matyti, jog kaltinamasis nukentėjusiajam, kuris tuo metu yra užsidėjęs akinius, suduoda smūgius veidą, todėl galima pagrįstai manyti, kad tuo metu buvo sugadinti nukentėjusiojo akiniai. Kaltinamasis smurtavo tyčia, tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos dėl sugadintų marškinėlių ir sudaužytų akinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors nėra pateikta dokumentų, pagrindžiančių marškinėlių ir akinių vertę, tačiau prašomos atlyginti žalos dydis nėra aiškiai per didelis, todėl teismas pripažįsta, jog yra įrodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis padarė nukentėjusiajam 100 eurų dydžio turtinę žalą.

Nukentėjusysis P. V. taip pat ieškiniu prašo jam atlyginti sudaužytos vazos vertę 500 eurų. Apklausiamas teisme nukentėjusysis nurodė, jog mano, kad vazą kaltinamasis sudaužė tyčia, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad vazą kaltinamasis sudaužė netyčia. Kaltinamasis teisme aiškino, jog jis vazos nekliudė ir jos nesudaužė. Kompaktiniame diske esančioje filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuotas vazos sudaužymo momentas, be to, filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kad tuo metu, kai pagal nukentėjusiojo parodymus kaltinamasis galėjo kliudyti vazą, tai yra tuomet, kai kaltinamasis atsistojo ir ėjo į koridorių, kaltinamasis už nieko neužkliuvo. Kreipdamasis į policiją ir rašydamas protokolą-pareiškimą nukentėjusysis P. V. nenurodė, jog įvykio metu buvo sudaužyta vaza. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, jog nėra įrodymų, kad vazą sudaužė kaltinamasis A. S.. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmė. Kadangi nėra įrodymų, kad žala kilo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, be to, kaltinamajam nėra pateiktas kaltinimas dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo, teismas pripažįsta, kad šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Kaltinamojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam P. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą, į tai, kad į medikus dėl padarytų sužalojimų gydymo jis nesikreipė, į susiformavusią teismų praktiką bylose dėl analogiškų nusikalstamų veikų, teismas laiko, jog nukentėjusiojo prašomas priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis ir pripažįsta, jog teisinga kompensacija už jo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų padarytą neturtinę žalą įvertinus 500 eurų suma.

Iš pateikto teismui susitarimo matyti, jog kaltinamasis A. S. nukentėjusiajam P. V. atlygino 300 eurų padarytos žalos (1 t., b. l. 193). Todėl teismas laiko, jog nukentėjusiajam P. V. yra atlyginta visa jam padaryta turtinė žala ir 200 eurų neturtinės žalos. Likusi neatlyginta neturtinė žala – 300 eurų nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo A. S..

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam priteisiama žymiai mažesnė negu pareikštas civilinis ieškinys žalos suma, į tai, kad kaltinamasis įsipareigojo visą teismo nustatytą žalą nukentėjusiajam sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis vengtų vykdyti šį įsipareigojimą, toliau taikyti civilinio ieškinio užtikrinimo priemones pagrindo nėra, todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės D. K. 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms – 3600 eurų sumai, laikomoms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „L. B.“ AS Lietuvos skyrius sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti minėtose banko sąskaitose iki 607 eurų suma, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-04-01 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 325,44 EUR, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam P. V. išieškojimo (2 t., b. l. 21-24).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusįjį P. V. teisme atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu paskirta advokatė, išlaidas dėl nukentėjusiojo atstovavimo patyrė valstybė. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki – jis nedirba, prižiūri neįgalią motiną, privalo išlaikyti mažametį sūnų, gyvena pas tėvus, savo turto neturi, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. S. nepriteistinos.

Kaltinamajam A. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai – CD laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

A. S. perduoti P. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

A. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo P. V. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiajam P. V. 300 EUR (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Patvirtinti susitarimą, kuriuo A. S. įsipareigojo per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam P. V. teismo priteistą žalą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės D. K. 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms – 3600 eurų sumai, laikomoms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „L. B.“ AS Lietuvos skyrius sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti minėtose banko sąskaitose iki 607 eurų suma, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiojo P. V. atstovavimo iš A. S. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė