- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- e2-109-922/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00473-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Byla nutraukta, patvirtinus taikos sutartį.
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė (pirm.)
- Ieškovas
- G. I.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Stanislovas Raulušaitis
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
dalyvaujant ieškovei G. I., jo atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ž. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę suformuoti ir parduoti ieškovei jos nuo 2000-09-01 naudojamą valstybei priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį 0,063 ha bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalys teismui pateikė pasirašytą 2020-01-15 taikos sutartį, kuria prašoma patvirtinti taikos sutartį, o civilinę bylą nutraukti. Šalys taikos sutartyje patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Peržiūrėjęs ir išanalizavęs 2019-12-02 taikos sutartyje sutartas sąlygas, teismas daro išvadą, kad šalių pasirašyta sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, tokia taikos sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl gali būti tvirtinama. Šia taikos sutartimi šalys tarpusavio pozicijų suderinimo būdu išsprendė ieškinio reikalavimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas nutraukia bylą jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi teismas, prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Šalims taip pat išaiškintinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio turinys.
Ieškovė byloje sumokėjo 75,00 EUR žyminį mokestį. Sudarius šalims taikos sutartį ieškovei grąžintinas 75 proc. dydžio žyminis mokestis, kuris sudaro 56,25 EUR, įpareigojant tai atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją (CPK 87 str. 3 d.).
Šalys Taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Taikos Sutarties 4 punktas), todėl atsižvelgiant į šalių valią iš ieškovės valstybei priteistinos teismo patirtos pašto išlaidos, kurios sudaro 61,92 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalimis, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
patvirtinti ieškovės G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, pasirašytą 2020 m. sausio 15 d. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Ieškovė įsipareigoja savo lėšomis atlikti žemės sklypo, kadastro Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais (pastatu - gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - ūkiniu pastatu (unikalus Nr(duomenys neskelbtini), pastatu - ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais (unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikti tikrinti ir derinti Nacionalinei žemės tarnybai.
2. Nacionalinė žemės tarnyba, patikrinusi pateiktą kadastro duomenų bylą ir nenustačiusi trūkumų, suderina parengtą žemės sklypo planą ir teisės aktų nustatytais terminais priima sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Po žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų Ieškovei nuosavybės teisės išlieka į 0,007 ha, o į likusią sklypo dalį nuosavybės teisės įregistruojamos Lietuvos Respublikos vardu. Už kadastro duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre apmoka Ieškovė.
3. Nacionalinė žemės tarnyba įregistruoja patikėjimo teisę į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir per 20 darbo dienų nuo įregistravimo tą sklypo dalį, jeigu atlikus kadastrinius matavimus sklypo plotas neviršija leistinos ploto paklaidos, neatlygintinai perleidžia nuosavybėn Ieškovei. Jeigu atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas viršija leistiną ploto paklaidą, sklypo dalis Ieškovei perleidžiama tik Ieškovei kompensavus valstybei už nustatytą sklypo ploto skirtumą (kompensacijos dydis apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka).
4. Šalys susitaria, kad savo patirtas atstovavimo ir kitas išlaidas, turėtas pasiruošiant teismo procesui ir bylos nagrinėjimo metu, šios Taikos sutarties sudarymo ir įvykdymo išlaidas, kiekviena šalis prisiima sau ir atlyginti iš kitos Šalies nereikalauja ir ateityje nereikalaus. Procesinių dokumentų įteikimo ir kitas teismo išlaidas (jei tokių būtų) padengia Ieškovė.
5. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomos šios Taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos Nr. e2-109-922/2020 (e2-4460-922/2019) baigimo taikos sutartimi teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
6. Kiekviena Šalis patvirtina bei garantuoja viena kitai, kad:
6.1 ši Taikos sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims yra privalomas ir užtikrinamas vadovaujantis šios Taikos sutarties sąlygomis.
6.2. ši Taikos sutartis neprieštarauja Šalių turtinėms teisėms, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, Šalys patvirtina, kad Sutartį perskaitė, suprato ir pasirašo ją kaip atitinkančią jų valią.
7. Šalys įsipareigoja atlikti be išimties visus reikalingus veiksmus/priimti be išimties visus reikiamus sprendimus/aktus, kad pagal teisės aktų reikalavimus Taikos sutartis būtų tinkamai įgyvendinta.
8. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, patvirtina, kad ši Taikos sutartis kartu yra Šalies sutikimas bet kuriai kitai Šaliai pateikti šią Taikos sutartį tvirtinti civilinę bylą nagrinėjančiam Teismui ir išreiškia savo valią, kad ši Taikos sutartis gali būti Teismo patvirtinta pagal bet kurios Šalies prašymą.
9. Šalys patvirtina, kad tokiu būdu Taikos sutartimi pilnai išsprendžiamas ginčas, nagrinėjamas Alytaus apylinkės teisme (Varėnos rūmuose) civilinėje byloje Nr. e2-109-922/2020 (e2-4460- 922/2019). Teismui patvirtinus Taikos sutartį, Šalys neturės ir nereikš viena kitai jokių pretenzijų susijusių su ginču civilinėje byloje Nr. e2-109-922/2020 (e2-4460-922/2019), išskyrus reikalavimą vykdyti Taikos sutartį.
10. Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, o įgauna priverstinai vykdytino dokumento galią nuo Teismo nutarties patvirtinti Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjančio Teismo nutartimi ši Taikos sutartis nebūtų patvirtinta, Šalys sutaria, kad nuo Teismo nutarties, kuria atsisakoma patvirtinti šią Taikos sutartį, priėmimo ir įsiteisėjimo momento Taikos sutartis netenka galios, o Šalys laiko, kad ginčas civilinėje byloje Nr. e2-109-922/2020 (e2-4460- 922/2019) nėra išspręstas, todėl nagrinėjamas toliau. Šiuo atveju Taikos sutartyje suderėtos sąlygos neturi jokios įtakos tolimesniam bylos nagrinėjimui ir byloje Šalių išreikštai valiai dėl ginčo esmės bei teismo sprendimo priėmimui.
Civilinę bylą Nr. e2-109-922/2020 pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
Išaiškinti šalims taikos sutarties sudarymo pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, kad bylą nutraukus (po taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo) vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Išaiškinti šalims, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1, 2 dalis).
Priteisti iš ieškovės G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 61,92 EUR (šešiasdešimt vieną eurą 92 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Grąžinti ieškovei G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 EUR (penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) žyminio mokesčio dalį, įpareigojant tai atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.