- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 1S-150/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Advokatai
- Aleksandras Dubauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. Š. gynėjo Dariaus Pociaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties, kuria R. Š. įtariamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009 m. spalio 18 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. įtariamas tuo, kad iki 2009 m. balandžio 14 d., tiksli data, laikas ir aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai bei turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo didelį kiekį, t. y. vieną briketą, kuriame buvo 529, 18 g. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai automobiliu „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į Klaipėdos miestą ir tą pačią dieną, t. y. apie 19.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, tolimesniam platinimui po 17.50 litų už gramą, pardavė T. A.
Be to, R. Š. įtariamas tuo, kad iki 2009 m. balandžio 17 d., tiksli data, laikas ir aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai bei turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo vieną briketą, kuriame buvo 431,90 g. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku bei aplinkybėmis, paslėpė automobilio „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po oro filtro dangčiu. 2009 m. balandžio 17 d., apie 11.45 val., briketą su paminėta narkotine medžiaga automobiliu „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Tauragės atgabeno prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste ir laikė paslėptą automobilyje iki kol tą pačią dieną, t. y. apie 11.50 val., automobilio apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, R. Š. įtariamas tuo, kad iki 2009 m. balandžio 17 d., tiksli data, laikas ir aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai bei turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,006 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), Tauragės mieste ir laikė iki 2009 m. balandžio 17 d., kol apie 18.30 val., kratos metu paminėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Įtariamasis R. Š. 2009 m. balandžio 17 d. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio tvarka. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 18 d. nutartimi jam paskirtas vieno mėnesio suėmimo terminas, vėlesnėmis to paties teismo 2009 m. gegužės 15 d. ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009 m. spalio 18 d.
Pratęsdamas įtariamojo R. Š. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
Šalies argumentai
Įtariamojo R. Š. gynėjas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį ir skirti suimtajam švelnesnę kardomąją priemonę.
Gynėjas nurodo, jog pratęsti suimtajam kardomąją priemonę – suėmimą, nebuvo jokio teisėto pagrindo, kadangi, suėmimas gali būti skiriamas (tęsiamas) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosios priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Taip pat skunde gynėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ši baudžiamojo proceso norma, skiriant (tęsiant) kardomąją priemonę – suėmimą, įpareigoja teismą tirti faktines bylos aplinkybes ir tik jas ištyrus, priimti atitinkamą sprendimą. Kitu atveju, teismas, nesant tikrų duomenų apie galimą asmens kaltumą, pažeidžia proporcingumo principą taikant procesinės prievartos priemones. Pažymima, jog kuo griežtesnę priemonę norima taikyti, tuo didesnė turi būti tikimybė, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kad įtariamasis R. Š. padarė jam inkriminuojamus sunkius nusikaltimus ir, nors jam dėl to pateiktas įtarimas, tačiau jis nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Įtarimo pareiškimas dėl sunkių nusikaltimo padarymo, negali būti laikomas pagrindu manyti, kad suimtasis vengs baudžiamosios atsakomybės ir darys naujas nusikalstamas veikas. Taip pat bausmės griežtumas negali būti laikomas pagrindu manyti, kas suimtasis vengs baudžiamosios atsakomybės ir darys naujas nusikalstamas veikas.
Pasak gynėjo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodoma, kad R. Š. iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, neturėjo jokių ryšių užsienyje, nėra jokių duomenų, kad būtų vengęs dalyvauti ankstesniuose procesuose, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Šalies argumentai
Įtariamojo R. Š. gynėjas remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio nuostatomis skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą privalėjo nurodyti kuo pasireiškia ypač didelis bylos sudėtingumas ar apimtis, nes byloje tiriamos nesudėtingos nusikalstamos veikos.
Teismo pasėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Suėmimas R. Š. buvo pratęstas nustačius tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su Klaipėdos apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo R. Š. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Suėmimas yra ne kriminalinė bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau griežčiausia kardomoji priemonė. Ji gali būti skiriama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kiekvienu atveju kreipiantis į teismą dėl šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, ši aplinkybė turi būti tinkamai įvertinta.
Atkreipiamas įtariamojo R. Š. gynėjo dėmesys, jog sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo klausimus, įrodymai nėra vertinami, tačiau faktinių duomenų buvimo apie padarytą nusikalstamą veiką konstatavimas yra kardomosios priemonės skyrimo pagrindas. Pagrįstas įsitikinimas apie tokių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos, tačiau nesant duomenų apie asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką, suėmimo skyrimo klausimas iš viso negali būti svarstomas.
Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje yra faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad įtariamasis R. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje. Šie duomenys, tai apklausos protokolai, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolai, kuriuose atpažįstamas įtariamasis R. Š., daiktų apžiūros protokolai, kratų protokolai, specialistų išvados, pačio įtariamojo R. Š. parodymai, kito įtariamojo T. A. parodymai, liudytojų parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, turintys reikšmės bylai tirti.
Už nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariamas R. Š., baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (nuo 8 iki 10 metų).
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Skunde gynėjas nurodo, jog suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neturi jokių ryšių užsienyje, niekada nevengė dalyvauti ankstesniuose procesuose, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus įtariamojo R. Š. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir realiai gresiančią laisvės atėmimo bausmę to nepakanka išvadai, kad įtariamasis nebėgs (nesislėps) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo.
Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog R. Š., būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas, nes įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įtariamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos šios aplinkybės rodo, jog būdamas nesuimtas R. Š. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl teismas turėjo pagrindą suėmimo terminą pratęsti ir Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Įtariamojo R. Š. gynėjas remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio nuostatomis skunde pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą nenurodė kuo pasireiškia ypač didelis bylos sudėtingumas ar apimtis, nes byloje tiriamos nesudėtingos nusikalstamos veikos.
Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau kaip šešis mėnesius. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga, įtarimai pareikšti dviem asmenims, buvo atliekami įvairių objektų tyrimai, reikalaujantys specialių žinių. Šie tyrimai atėmė daug laiko. Pažymima, jog šiuo metu baigiamas rašyti kaltinamasis aktas ir byla ruošiama perduoti teismui. Visa tai pagrįstai leidžia teigti, kad byla yra sudėtinga.
Iš R. Š. gynėjo skundo matyti, jog įtariamajam prašoma skirti įstatymų numatomą švelnesnę kardomąją priemonę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 26 punktas).
Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra teisinių argumentų jos panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo R. Š. gynėjo Dariaus Pociaus skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.