- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-3073-184/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02619-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Venckus
- Pažeidėjas
- S. I.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Advokatai
- Česlovas Petronis
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjo S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, neteistos, administracine tvarka nebaustos, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. I. 2015-09-18 apie 08.42 val. Panevėžyje, Molainių g. 66, vairuodama automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš dešinės pusės ir apgadino kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos S. I. pasišalino nepranešusi policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (toliau – KET). Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais S. I. pažeidė KET 222 p. reikalavimą ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiama S. I. teismo posėdžio metu parodė, kad ryte, kai atsitiko eismo įvykis, ji važiavo į mokyklą. Ryte ji truputį pramiegojo, todėl skubėjo į mokyklą, nes jos laukė kontrolinis. Važiuodama ji pajuto, kad į kažką ji galėjo atsiremti. Nuvažiavusi iki namo ji sustojo. Išlipusi ji pažiūrėjo, kad jos automobilis nebuvo pažeistas. Vėliau ji nuėjo pas kito automobilio savininką į namus, tačiau durų jai niekas neatidarė. Tada ji nuėjo pas mamą, pasakė jai apie eismo įvykį. Mama jai pasakė, kad viską sutvarkys. Parodė, kad ji matė kokie yra kito automobilio apgadinimai. Parodė, kad vairuotojo pažymėjimą ji yra gavusi neseniai. Gailisi dėl padaryto eismo įvykio, tačiau iš jo pabėgti ji tikrai nenorėjo.
Liudytoja D. I. teismo posėdžio metu parodė, kad kai atsitiko eismo įvykis iš kiemo grįžusi jos dukra apie jį jai papasakojo. Dukra ja pasakė, kad ji galėjo kliudyti kaimyno automobilį, tačiau dėl to nebuvo tikta. Jos dukra nuėjo pas kaimyną į namus, paskambino jam į duris, tačiau durų jai niekas neatidarė. Ji (D. I.) ruošėsi pati eiti pas kaimyną, tačiau jis pas ją atėjo pirmas. Kaimynas jau buvo iškvietęs policiją. Parodė, kad dukra jos buvo paprašiusi, kad ji nueitų pas kaimyną.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos S. I. atstovas advokatas Česlovas Petronis teismo posėdžio metu prašo S. I. bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti arba pritaikyti jai ATPK 30¹ str. nuostatas. Parodė, kad S. I. yra jauno amžiaus, ji pateko į keblią situaciją. Pasišalinti iš eismo įvykio vietos S. I. nenorėjo.
Motyvuojamoji dalis
Be administracinėn atsakomybėn traukiamos S. I. teisme duoto paaiškinimo, jos kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta ir byloje surinkta medžiaga: 2015-09-18 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-38489308-15 (1-2 b.l.); patrulių L. B., G. M. tarnybiniais pranešimais (5, 6 b.l.); eismo įvykio vietos schema (7 b.l.); papildomais duomenimis apie eismo įvykį (8 b.l.); fotonuotraukomis (11-15 b.l.); bei kitais byloje esančiais dokumentais.
ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Taigi po eismo įvykio S. I. turėjo nedelsdama sustoti, nesukeldama papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, sulaukti nukentėjusiojo, o jo nesulaukus kreiptis į policiją dėl padaryto eismo įvykio. Kaip teismo posėdžio metu parodė S. I. ji važiuodama pajuto, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau ji sustojo tik šiek tiek pavažiavusi. Išlipusi iš automobilio ji apžiūrėjo savo automobilį ir jokių apgadinimų ji nepastebėjo. Tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų matyt, kad jos automobilio apgadinimai yra gerai matomi (12 b.l.). Kaip teismo posėdžio parodė S. I. ji matė kito automobilio apgadinimus, tačiau nežinojo ar apgadinimus padarė ji, ar jie buvo iš ankščiau. Tačiau pažymėtina, kad S. I. turėjo suvokti, kad kitam automobiliui apgadinimus sukėlė ji, nes iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad apgadintas automobilis yra baltos spalvos, ant jo matosi tamsios spalvos nubraukimo žymės, o S. I. vairuojamas automobilis yra tamsios spalvos (11-15 b.l.). Kaip teismo posėdžio metu parodė S. I. ji nuėjo pas apgadinto automobilio savininką į namus, tačiau jo neradusi apie eismo įvykį ji pranešė savo mamai ir paprašė jos susitarti su kaimynu, o pati išvažiavo. Teismas pažymi, kad tokie S. I. veiksmai negali būti tinkami siekiant informuoti nukentėjusįjį, nes eismo įvykį padarė ji (S. I.), o ne jos mama, todėl ji pati asmeniškai ir turėjo pildyti eismo įvykio vietos deklaraciją su nukentėjusiuoju. Tokie S. I. veiksmai pažeidžia KET 222 p. reikalavimus, kuris numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Taigi S. I. neradusi apgadinto automobilio savininko ir neužpildžiusi su juo eismo įvykio deklaracijos, turėjo paskambinti policijai ir likti eismo įvykio vietoje, tačiau ji to nepadarė. Dėl visų aukščiau išsakytų argumentų, teismas konstatuoja, jog S. I. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d. Laikytina, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, tyčia. Todėl ji baustina ir už šį pažeidimą.
S. I. atsakomybę lengvina tai, kad ji savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino, dėl jo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).
Skirdamas administracines nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamai S. I., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę – neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir laikoma nebausta administracine tvarka, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į tai, kad eismo įvykį ji padarė tik neseniai gavusi vairuotojo pažymėjimą, S. I. charakterizuojama teigiamai, šiuo metu mokosi, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į visas kitas aplinkybes (nėra duomenų, kad būtų padarytas itin didelis turtinis nuostolis, ji gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino, ant jos vairuojamo automobilio padarytų apgadinimų nepašalino), darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnį nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą. S. I. skirtina ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d. skirtinos sankcijoje numatytos nuobaudos – minimali bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu mažesniam nei sankcijoje numatytam terminui (ATPK 30¹ str.). Paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu (ATPK 33 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 24 str., 27 str., 30¹ str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą vadovaujantis ATPK 30¹ str. skirti administracines nuobaudas – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. S. I. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. galutinai paskirti – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB Swedbank į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 1001). Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas bylos numeris bei įmokos kodas.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.