- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-633-159/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Pareiškėjas
- K. L.
- Ieškovas
- V. C.
- Atsakovas
- K. L.
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-633-159/2009
78.2.1.; 124.2.7.; 124.2.9.; 124.3.
NUTARTIS
2009 m. kovo 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. L. advokatės Svietlanos Baracevičienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-328-796/2009 pagal pareiškėjo K. L. advokatės Svietlanos Baracevičienės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui K. L. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjo K. L. atstovė advokatė S. Baracevičienė 2008-09-25 pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-5236-34/2004. Juo prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-5236-34/2004 dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; 2) pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-07-22 sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio; 3) priteisti iš V. C.bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nei D. L., nei D. L. motina į šią bylą kaip suinteresuoti asmenys įtrauktos nebuvo, taip pat byloje nėra duomenų apie kitiems nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą. Apylinkės teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, nukrypo nuo CK 3.198 str., kuriame numatyta, jog teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dviem ar daugiau vaikų turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog K. L. sprendimo priėmimo dieną turėjo išlaikyti dar du vaikus. Prašymas atnaujinti procesą pateikiamas nepraleidus CPK 368 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių laikotarpio, nes K. L. apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2008-06-25. Prašymas teikiamas CPK 366 str. 1 d. 7 ir 9 p. pagrindu, nes teismas priimdamas sprendimą nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų bei padarė aiškių teisės taikymo klaidų (b. l. 56–57).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-02-09 nutartimi pareiškėjo K. L. atstovės adv. S. Baracevičienės prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-5236-34/2004 netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą. Priteisė valstybei 12 Lt bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo K. L.. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė teismui, jog jis, be L. L., turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką D. L., pareiškėjo atstovės motyvas, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, yra nepagrįstas. Prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas 2008-09-25 ir pareiškėjo K. L. atstovė teismui nurodė, jog apie sprendimo priėmimą K. L. oficialiai sužinojo 2008-06-25, kai buvo sulaikytas oro uoste dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos dėl vengimo išlaikyti vaiką pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-07-22 sprendimą. K. L. dalyvavo 2004-06-29 parengiamajame teismo posėdyje, sprendimo paskelbime jis nedalyvavo, tačiau 2006-11-27 gavo įsiteisėjusio sprendimo nuorašą, praleido terminą prašymui paduoti, neprašė jo atnaujinti (b. l. 100–101).
Šalies argumentai
Pareiškėjo K. L. atstovė advokatė S. Baracevičienė 2009-02-20 pateikė teismui atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-09 nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo išspręsti iš esmės – K. L. prašymą dėl civilinės bylos Nr. N2-5236-34/2004 proceso atnaujinimo tenkinti. Nurodo, kad, pagal CPK 365 str. 1 d., prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus. Teismo posėdžio metu advokatė S. Baracevičienė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-07-22 sprendimas pažeidžia nepilnamečių vaikų, kurių biologinis tėvas yra pareiškėjas K. L., interesus, o motinos, kurios nebuvo įtrauktos į bylos nagrinėjimą, tik atstovauja savo nepilnamečių vaikų interesams ir, advokatės nuomone, jos ir negalėjo pateikti prašymų atnaujinti procesą. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais teiginiais, kad bylos nagrinėjimo metu K. L. nenurodė, kad jis, be L. L., turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – D. L., ir kad teismas nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos (b. l. 103–104).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas Lietuvos CPK straipsnius, reglamentuojančius proceso atnaujinimo institutą, ne kartą yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, bei pažymėjęs, kad jis naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Dėl nurodytų priežasčių teismai privalo pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą analizuoti visų bylos aplinkybių kontekste ir, esant abejonių dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atnaujinti procesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2006, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2007).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo K. L. atstovė advokatė S. Baracevičienė teikia prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo CPK 366 str. 1 d. 7 ir 9 p. pagrindu, t. y. dėl to, kad teismas priimdamas sprendimą nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, bei dėl aiškios teisės taikymo klaidos.
Pareiškėjo atstovė nurodė, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą D. L. ir D. L. motinos teisių ir pareigų. CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Tačiau inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog S. Baracevičienė atstovauja D. L. ar D. L. motinos interesams šioje byloje, todėl ji nėra laikoma tinkamu subjektu, galinčiu paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu.
Pareiškėjo atstovė savo prašymą atnaujinti procesą taip pat grindė CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytu pagrindu – teismo sprendime yra padaryta aiški materialinės teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą, ir yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, t. y. ar egzistuoja pareiškėjo atstovės nurodytas pagrindas, konstatavo, kad teismo sprendime nebuvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė teismui, kad jis, be L. L., turi išlaikyti dar vieną vaiką D. L., ir pareiškėjo atstovės nurodyta klaida Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-07-22 sprendimo nedaro neteisėto ir nepagrįsto ir nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad K. L. 2006-11-27 gavo įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-07-22 sprendimo nuorašą (b. l. 1, įrašas informaciniame lape). Pareiškėjo atstovės nurodymas, kad apie minėto teismo sprendimą K. L. oficialiai sužinojo 2008-06-25, kai buvo sulaikytas oro uoste dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos dėl vengimo išlaikyti vaiką pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-07-22 sprendimą, nepagrįstas. CPK 368 str. nustatyto termino eiga paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo jį skelbiant arba sprendimas jam buvo įteiktas CPK 275 str. 1 d. nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad sprendimas K. L. buvo įteiktas 2006-11-27, terminas prašymui paduoti yra praleistas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti, yra teisinga ir pagrįstai prašymas atnaujinti procesą netenkintas.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.