- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- TS-107-865/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Nuteistasis
- G. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-234 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. Kauno apygardos teismo 2020-12-09 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020-09-28 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių 1aisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2021 m. birželio 14 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 10 d., vieną trečdalį laisvės atėmimo bausmės atlikęs 2022 m. rugpjūčio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 58-234 nuteistajam G. M. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. M. skunde prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. 58-234 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde iš esmės teigiama, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. 58-234 nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos programose, mokėsi, nebuvo baustas drausmine tvarka, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Pabrėžiama, kad jis tinkamai įvykdė visas ankstesnio Komisijos 2022-05-31 nutarimo Nr. 58-137 rekomendacijas (įgijo vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo profesinę kvalifikaciją, savanoriškai pagal finansines galimybes vykdė savo turtinius įsipareigojimus, kuriuos moka iš gaunamos našlaičių pašalpos, savanoriškai kreipėsi į priklausomybių konsultantą, savanoriškai lankė užsiėmimus priklausomybių prevencijos tema, taip pat aktyviai savo iniciatyva dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje), kaltės dėl nusikaltimo padarymo iš esmės neneigė, laikosi rėžimo apribojimų ir priežiūros taisyklių, yra motyvuotas ir toliau vykdyti savo turtines prievoles, kurios nėra didelės, savo ateities planus sieja su darbine veikla (ruošiasi įsidarbinti ūkvedžiu D. R. individualioje įmonėje, veiklos pobūdis – apgyvendinimo paslaugos). Atkreipiamas dėmesys, kad šias aplinkybes skundžiamame 2022-09-01 Nutarime konstatavo pati Komisija.
Nuteistojo manymu, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, Komisija privalėjo tinkamai įvertinti jo paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir taip pat detaliau atsižvelgti į jo daromą pažangą po 2022-05-31 Nutarimo priėmimo ir į visumą aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį. Skundžiamame 2022-09-01 Nutarime daug dėmesio skiriama praeityje buvusiems įvykiams (administracinėms nuobaudoms, teistumams ir pan.), visiškai nevertinami nuteistojo veiksmai savanoriškai dalyvaujant prevencinėse elgesio korekcijos, mokymosi programose ir tik abstrakčiai pažymėta, kad jis savo elgesį vertina dar nepakankamai kritiškai, pernelyg linkęs pasitikėti savimi, neigia kylančias problemas. Nuteistojo vertinimu, to visiškai nepakanka pagrįsti Komisijos išvadai, kad jis dar nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir tai negali būti pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo.
Pažymima ir tai, kad jis yra jauno amžiaus, išlikę glaudūs socialiniai ryšiai su motina, pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, savo iniciatyva kreipėsi į priklausomybių ligų specialistus, artimų giminaičių pagalba stengėsi susirasti darbą ir, tuo pačiu, savarankišką pragyvenimo šaltinį, todėl, jo vertinimu, akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos namų su intensyvia Probacijos tarnybos priežiūra padėtų jam efektyviau ir lengviau integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu. Visa tai turėtų daug reikšmingesnę įtaką tolimesniam jo gyvenimui visuomenėje negu „reikšmingos teigiamos pažangos darymas pataisos namuose mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką“, kaip paminėta Nutarime. Daroma išvada, kad jo lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra užtikrins bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principų tinkamą įgyvendinimą, taip pat, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Išėjęs į laisvę turės gyvenamąjį plotą – grįš gyventi pas motiną D. M., su kuria ryšiai yra labai glaudūs.
Nuteistojo teigimu, likusi neatliktos bausmės dalis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų svarbiausia, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji būtų visiškai neskatinami pasitaisyti. Pagal šiuo metu galiojančią Bausmių vykdymo kodekso 157 str. normų redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Nagrinėjamu atveju Komisijos Nutarime akcentuojamos aplinkybės, dėl nusikalstamos veikos pavojingumo ir pobūdžio, vertinant jas visų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje, neleidžia pagrįstai atsisakyti jam taikyti lygtinį paleidimą. Daroma išvada, kad aukščiau aptartos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad jis savo elgesį pakeitė ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Pažymėta, kad Nutarimo turinys taip duoda pagrindą išvadai, jog ir pati Komisija pripažįsta, kad jo atveju pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja.
Skunde pažymima, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, nuteistojo manymu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog jis būtų tampriai susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, nes jis sąmoningai supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes (mokslas, profesija, šeima, darbas). Todėl, jo manymu, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. M. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Susipažinus su asmens byloje esančiais duomenimis matyti, kad šiuo metu G. M. jau yra atlikęs tokią įstatyme numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Vis tik, vien šios formalios sąlygos konstatavimas dar nėra pakankamas šio instituto taikymui.
Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija nutarime nepagrįstai akcentuoja aplinkybes dėl nusikalstamos veikos pavojingumo ir pobūdžio, be to daug dėmesio skiriama praeityje buvusiems įvykiams (administracinėms nuobaudoms, teistumams ir pan.). Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Paminėtos aplinkybės pagrįstai pripažintos charakterizuojančiomis nuteistąjį, kadangi atskleidžia jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias taisykles bei leidžia prognozuoti jo elgesį ir lygtinio paleidimo atveju. Be to, pastarosios aplinkybės kontekste tikslinga įvertinti ir tai, kad G. M. anksčiau paskirto laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu keletą kartų pažeidė probacijos sąlygas. Iš aptartų aplinkybių visumos seka, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis privalomų elgesio įpareigojimų, kas kelia pagrįstų abejonių, jog jo resocializacija laisvėje bus sėkminga. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo visos aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais, yra vertinamos tiek, kiek jos leidžia apibūdinti nuteistojo asmenybę. Pažymėtina, kad G. M. praeityje yra ne kartą teistas, ko pakanka išvadai, jog jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o priešingai – dažnai pasikartojantis.
Taip pat skunde teigiama, kad buvo visiškai nevertinami nuteistojo veiksmai savanoriškai dalyvaujant prevencinėse elgesio korekcijos, mokymosi programose. Nuteistojo vertinimu, tik abstrakčiai pažymėta, kad jis savo elgesį vertina dar nepakankamai kritiškai, pernelyg linkęs pasitikėti savimi, neigia kylančias problemas. Teismas nesutinka, kad Komisija nevisapusiškai išanalizavo nuteistojo teigiamas ir neigiamas savybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš paskutiniosios nuteistojo Socialinės tyrimo išvados matyti, kad G. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, ją atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo nei baustas, nei skatintas, nedirba, nes, pasak nuteistojo, yra siūlomas tik nekvalifikuotas darbas, tačiau mokosi (įgijo vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo profesinę kvalifikaciją), be to, į bylą yra pateiktas D. R., vykdančios individualią veiklą, išduota pažyma, kad nuteistasis bus priimtas ūkvedžiu į jai priklausančią įmonę, gauta Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad jis gali gyventi jo pasirinktu gyvenamosios vietos adresu su mama D. M. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo vidurinį išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, savanoriškai moka skolas, savanoriškai kreipėsi į priklausomybių konsultantą, lankė užsiėmimus priklausomybių prevencijos tema, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje. Teismas, išanalizavęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nors jos iš tiesų rodo tam tikrą teigiamą nuteistojo G. M. elgesio pokytį bausmės atlikimo metu, vis dėlto tai yra įprastas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, ir nėra pakankamas reikšti jam pasitikėjimą ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje šiuo metu bus sėkminga.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad G. M. su policijos pareigūnais pirmą kartą susidūrė 16 m., pirmą kartą nuteistas 17 m., teistas 4 kartus, pastarąją nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs bausmės už kitą teisės pažeidimą. Bylos duomenimis, G. M. nusikalstamas elgesys yra susijęs su psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio vartojimu, taip pat Administracinių nusižengimu registro duomenimis G. M. laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. administracine tvarka baustas 7 kartus, 5 kartus nusižengimai buvo padaryti, apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis, nusikaltimai sunkėjantys. G. M. prieš suėmimą dirbo, tačiau dėl jauno amžiaus laisvėje nesukaupė darbo patirties. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad jo finansų planavimo įgūdžių stoka tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Pokalbių metu jis neneigė ir neigiamos draugų įtakos jo elgesiui, poreikio būti grupės nariu, stengiantis prie jos pritapti, taip perimant jos sukurtas „vertybes“. Ir nors šiuo metu teigia, kad yra atsiribojęs nuo kriminalines nuostatas turinčių asmenų, teismui kyla abejonės, ar atliktos bausmės metu asmuo įgavo pakankamai savarankiškumo, kad paleistas iš pataisos įstaigos gebėtų atsiriboti nuo neigiamą įtaką dariusių asmenų. Pažymėtina, kad nors nuteistasis palaiko ryšius su savo šeimos nariais, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų metu, spręstina, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Bausmės atlikimo metu motyvacija spręsti turimas problemas ambivalentiška. Vertindamas save kaip asmenybę, stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų, taip pat nėra linkęs sureikšminti netinkamų savo poelgių, juos vertina paviršutiniškai. Nuteistasis pasižymi probleminiu elgesiu, tai tiesiogiai siejasi su savikontrolės stoka, didesniu impulsyvumu, agresyvumu, emociniu nestabilumu, jam būdingas mažesnis sąmoningumo lygis, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, nusikalstamą veiklą palaikanti pasaulėžiūra, mąstymas ir nusikalstamo pobūdžio elgesys.
Nors nuteistasis teigia, kad jo atveju pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau šis teiginys prieštarauja jo asmens byloje esantiems duomenims. Pačiame skundžiamame nutarime nurodoma, kad „2022-08-19 atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo.“ Nustačius, kad nuteistojo elgesio rizika yra tik vidutinė, jo padaryta pažanga mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, tokia, kuri leistų teismui manyti, jog nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonės. Sutiktina, kad asmens byloje yra nemažai duomenų, leidžiančių tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo elgesį vertinti teigiamai, tačiau iš 2022-08-19 socialinio tyrimo išvados matyti, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta atsižvelgus „į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą“. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo abejoti kvalifikuotų specialistų, tiesiogiai bendravusių su nuteistuoju, padaryta išvada. Išvadoje taip pat pabrėžta, kad „reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo“. Pastebėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad „kriminogeniniai poreikiai, apimantys gyvenimo stiliaus ir draugų, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, smurtinio elgesio, susijusios su alkoholio vartojimu, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tikslingų ir tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo“.
Taip pat Komisija įvertino ir tai, kad išlieka probleminės sritys, susijusios su tuo, kad nusikaltimo pobūdis finansinio tipo – neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti yra padarytas savanaudiškais tikslais, siekiant pasipelnyti; su negebėjimu atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtakos; su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu; su fizinio smurto naudojimu, apsvaigus nuo alkoholio; su objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų stoka; su problemų identifikavimo, sprendimo, pasekmių numatymo sunkumais; su kriminalinėmis nuostatomis; su neigiamomis nuostatomis visuomenės vertybių atžvilgiu.
Pastebėtina, kad nuteistajam kreipusis į pataisos įstaigos psichologą, psichologas nustatė, kad nuteistojo emocinis fonas labilus, paviršutiniškas, bendraujant išlieka gynybiškas, sarkastiškas. Asmuo socialiai nebrandus, akių kontaktas nutrūkstantis, būdingas nerimastingumas (nuolatinis judesys, sunkumai nusėdint vietoje). Analizuojant nusikalstamą elgesį, kaltės neneigia. Pripažįsta savo veiksmus, tačiau juos pats dekriminalizuoja, nemato tame nieko socialiai nepriimtino, dėl kitų veikų (ankstesnio teistumo), ieško savęs pateisinančių priežasčių. Į siūlomas intervencines priemones reaguoja gynybiškai, net nurodžius negatyvias pasekmes su priemonių vykdymu nesutinka. Nuteistajam būdingas impulsyvus elgesys, gali būti nepaisantis socialinių normų. Pagrindinė naudojama gynyba – išveikimas. „Aš“ vaizdas nepriklausomas, kitus nuvertinantis, menkinantis. Būdingas emocinis neišraiškingumas. Vyraujantis nekonformistiškas asmenybės stilius. Intervencinėms priemonėms visiškai nemotyvuotas.
Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sutinka, kad šiuo metu nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog G. M. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų spręsti, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę ne pataisos namuose, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga G. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo G. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-234 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. M.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.