- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 1-56-880/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 95-1-00134-12
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- M. D.
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. D., .k. (duomenys neskelbtini) gim. 1952-01-25 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaudmenis, o būtent:
M. D., 1997 metais, tiksliai nenustatytą dieną bei valandą, į savo motinos J. D. namus (duomenys neskelbtini), atsivežtame fotelyje surado ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo keturis pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilguosius žiedinio skėlimo šovinius, dvidešimt pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo trumpųjų šovinių, šešis pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro medžioklinius šovinius (5,6x39) su dideliu pradiniu kulkos greičiu ir keturis pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9x53) medžioklinius šovinius, kuriuos nuo įsigijimo dienos neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė savo motinos J. D. namuose (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2012 m. gegužės 20 d. apie 16.40 val. šovinius metaliniame seife surado atvykę policijos pareigūnai.
Šiais veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1 d.
Kaltinamasis M. D. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad šovinius rado 2012 metais gegužės mėnesį. Šovinių jam nereikėjo, o jų nepridavė policijai, nes nespėjo. Medžioklinio šautuvo šovinius norėjo atiduoti draugui medžiotojui, tačiau su juo susisiekti jam nepavyko, nes jis buvo išvykęs.
Ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė, kad maždaug iki 1990 metų su savo šeima gyveno ir dirbo Alytuje. Po to išsituokė ir atsikraustė gyventi pas savo motiną į (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 20 d. visi sėdėjo lauke prie namų ir gėrė. Kartu buvo sesuo J. G., jos dukra A. L. su savo dukra bei dukros draugu, kurio nepažįsta. Po kiek laiko prasidėjo kažkokie konfliktai. Tuo metu jis buvo jau gerokai apgirtęs, todėl ne viską gerai prisimena. Žino, kad į lauką iš namų buvo išsinešęs startinį pistoletą ir kartą iššovė. Tas pistoletas skleidžia tik garsą. Po to sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Pistoletą buvo įsidėjęs į kelnių kišenę. Kur važinėjo tiksliai nepamena. Kai grįžo atgal namo jį sulaikė policijos pareigūnai ir buvo pristatytas į policijos komisariatą. Tuomet pistoleto su savimi neturėjo. Tą pistoletą turėjo maždaug nuo 1997 metų. Jį surado savo fotelyje, kurį tais metais buvo parsivežęs iš buvusios sutuoktinės namų. Teismas buvo priteisęs svetainės baldus, bet jų neėmė maždaug septynis metus. Baldai visuomet buvo buvusios sutuoktinės namuose. Ji dar kartą buvo ištekėjusi ir kiek žino, jos vyras S. V., dirbo taksistu ir vežiojosi tą pistoletą. Atsivežus fotelį, pistoletą rado paslėptą už atlošo. Prie pistoleto buvo ir kelių rūšių šovinių. Pradžioje pistoletą ir visus šovinius laikė kambaryje ant sekcijos. 2002 metais jį atleido iš darbo profsąjungoje ir kaip pašalpą gavo metalinį seifą. Jį pastatė motinos namuose ir nuo tada pistoletą su šoviniais laikė seife. Supranta, kad šovinius laikė neteisėtai, nes tam neturi leidimo. Tiesiog nemanė, kad juos kas suras. Šoviniai tiesiog gulėjo seife ir jų nesiruošė naudoti. Su startiniu pistoletu prie namų kelis kartus šaudė, nes norėjo atbaidyti valkataujančius šunis nuo vištų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. D. parodė, kad sūnus M. 2012 m. gegužės 20 d. buvo girtas. Jis prie visų pradėjo kabinėtis. Ji su dukra J. bei anūke A. L. buvo prie stalo, o M. buvo namuose ir po kurio laiko atėjo prie jų. Visi kalbėjosi. Neužilgo prie stalo pasigirdo šūvis. M. atsistojo ir pradėjo atsiprašinėti. Sakė, kad iššovė netyčia. Jos anūkei iš kairės rankos piršto bėgo kraujas ir M. iš namo atnešė jodo. Anūkė buvo pikta, nes M. šovė prie vaikų. Ji pasakė, kad kvies policiją. Tuomet M. pradėjo šūkauti, nuėjo namo, persirengė ir atsisėdęs ant dviračio išvažiavo. Jis buvo stipriai girtas. Po kokių 15 min. atvažiavo policijos pareigūnai. Papasakojus įvykio aplinkybes pareigūnams buvo leista apžiūrėti namus ir sūnaus kambarį. Pareigūnas M. kambaryje stovinčiame metaliniame seife rado šovinių. Praėjus maždaug dar 15 minučių grįžo ir M. Tuomet pistoleto pareigūnai pas jį nerado. Iš kur M. turėjo šovinių tiksliai nežino, bet mano, kad atsivežė dar iš Alytaus. Seifą jis turi nuo tada kai jį atleido iš darbo profsąjungoje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad 2012 m. gegužės 20 d. apie 13 val. buvo pas savo močiutę Z. k. Kartu buvo trys jos dukros. Visi sėdėjo lauke prie namo. Buvo atėjęs ir dėdė M. D., kuris pradėjo prie visų kabinėtis, elgėsi grubiai. M. D. buvo nuėjęs į namus ir po kiek laiko vėl išėjo. Praėjus porai minučių pasigirdo šūvis. Po šūvio ji pajuto karštį ties kairiuoju petimi ir pamatė, kad iš kairės rankos rodomojo piršto bėga kraujas. M. D. pradėjo atsiprašinėti. Ji pasakė, kad kvies policiją. Tada M. D. persirengė, sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Namo jis grįžo maždaug po pusvalandžio. Tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Jie pas M. D. pistoleto nerado, tačiau seife rado šovinių. (b.l. 21-22).
Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė liudytoja J. G. (b.l. 23-24).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2012 m. gegužės 20 d., M. D. kambaryje stovinčiame metaliniame seife buvo rasta ir paimta 34 vnt. šaudmenų. (b.l. 6-10).
2012 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2997)-IS1-3640 konstatuota, kad tirti pateikti keturi šaudmenys yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio skėlimo šoviniai, dvidešimt šaudmenų - pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo trumpieji šoviniai, šeši šaudmenys - pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro medžiokliniai šoviniai (5,6x39) su dideliu pradiniu kulkos greičiu ir keturi - pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9x53) medžiokliai šoviniai. Visi šoviniai tinkami šaudyti. (b.l. 14-17).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, t.y. kad neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaudmenis. Teismas M. D. kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo ir liudytojų J. D., A. L., J. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.
Nors teismo posėdžio metu M. D. teigė, kad šaudmenis rado tik 2012 m. gegužės mėnesį ir nespėjo jų perduoti policijai, teismas šiuos jo parodymus vertina kaip gynybos poziciją, nes ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog šovinius ir pistoletą rado maždaug 1997 metais. Be to, ir liudytoja J. D. nurodė, kad jos manymu kaltinamasis šovinius parsivežė dar iš Alytaus, t.y. ne vėliau kaip 1997 metais.
Teismas nesutinka su M. D., jog jo veiksmuose nėra kaltės, nes jis neketino šovinius kur nors panaudoti. Pats M. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra dirbęs policijoje. Tai rodo, jog jis puikiai suprato, jog šovinių negalima laikyti neturint leidimo ir, kad atsakomybė atsiranda ir už jų įsigijimą ir laikymą net ir neturint tikslo juos panaudoti.
Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam M. D., atsižvelgiama į LR BK 54 str. nuostatas, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą, jis nuoširdžiai gailisi. Lengvinančių ir sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Iš kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dėl mišraus tipo šizoafektinio sutrikimo įrašytas į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto dispanserinę įskaitą, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų negauta, yra neįgalus, darbo biržoje neregistruotas. Atsižvelgiant į tai, M. D. skiriamas 1 metų laisvės atėmimas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, naujų nusikalstamų veikų nedaro. Šie ir kiti duomenys teismui leidžia sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti įpareigojimą, ribojantį nuteistojo elgesį ir kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Todėl vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Į bausmę įskaityti 2012 m. gegužės 21-22 d. išbūtą laikinajame sulaikyme.
Daiktus reikšmingus bylai tirti: 34 šovinius iš M. D. konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.