- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-323-436/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovui J. B., viešame teismo posėdyje žodine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2847-652/2009 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 151,- Lt turtinę žalą, padarytą dėl ieškovo turto apgadinimo, 1000,- Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, advokato pagalbos išlaidas ir išlaidas už turtui padarytos žalos įvertinimą) (2 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Patenkino ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisė ieškovui iš atsakovo 151,- Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje, t.y. dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas ieškinį atmetė. Teismas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 13/100 dalimi, todėl ieškovo naudai priteisė 13/100 dalių jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui 87/100 dalis pastarojo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. ieškovui iš atsakovo priteisė 253,- Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo 435,- Lt bylinėjimosi išlaidų (67-69 b.l.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – padidinant iš atsakovo ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 253,- Lt iki 1512,- Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (71-72 b.l.).
Teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į tai, jog reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas pilnai, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šiuo reikalavimu, o būtent turto vertinimo atlikimo išlaidos, turėjo būti patenkintos pilnai. Be to, ieškovui turėjo būti priteistas visas žyminis mokestis už turtinį ginčą. Atsakovo naudai iš ieškovo priteistos 435,- Lt advokato pagalbos išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (76-77 b.l.).
Ieškovo prašoma priteisti suma už turto vertinimo atlikimą yra nepagrįstai didelė, nes yra didesnė už pačią padarytą žalą.Atsakovui iš ieškovo priteistos atstovavimo išlaidos atitinka teismų praktiką ir neviršija LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų sumų.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Tarp šalių kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, žalos padarymo dydžio vertinimo ir advokato pagalbos išlaidų) paskirstymo.
Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, reikia teisiškai kvalifikuoti ieškovo pareikštus reikalavimus ir nustatyti kokios bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su konkrečiu reikalavimu. Ieškovas byloje pareiškė du reikalavimus: 1) dėl turto sugadinimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 2) dėl turtinės žalos padarymo patirtos neturtinės žalos atlyginimo (2 b.l.). Abu ieškovo reikalavimai yra turtiniai. Be to, šie reikalavimai yra savarankiški, nes kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo materialinių teisinių reikalavimų dalyje, vienas iš ieškovo reikalavimų dėl turto sugadinimu padarytos turtinės žalos atlyginimo - patenkintas, o kitas dėl turtinės žalos padarymo patirtos neturtinės žalos atlyginimo – atmestas. CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad jeigu ieškinį sudaro keli turtiniai reikalavimai, tai ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Taigi šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimų bendrai 1151,- Lt (151,- turtinė žala ir 1000,- Lt neturtinė žala) sumai. Teismas patenkino ieškovo turtinį reikalavimą tik dėl 151,- Lt turtinės žalos atlyginimo, o reikalavimą dėl 1000,- Lt neturinės žalos atlyginimo atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Patenkinto ir atmesto turtinių reikalavimų santykis (151:1000) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo ieškinys patenkintas tik 13/100 dalimi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaip pagrįstai nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, teismas neįvertino, kad kai kurios jo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susiję tik su patenkinta ieškinio dalimi, todėl turėtų būti atlygintos ieškovui pilnai.
CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, turi būti aiškinama įvertinant tai, su kokiu reikalavimu yra susijusios bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių pirmosios instancijos teisme buvo kilęs ginčas dėl atsakovo ieškovui turto sužalojimu padarytos turtinės žalos dydžio. Nustatydamas turto sugadinimu padarytos žalos dydį ir šioje dalyje ieškinį tenkindamas pilnai, teismas sprendime rėmėsi ieškovo pateikta Transporto priemonės traktoriaus MTZ-50 vertinimo ataskaita A8-04-116 (12 b.l.), už kurią ieškovas pagal 2008 m. balandžio 7 d. Turto vertinimo sutartį sumokėjo 236,- Lt (9-11 b.l.). Atsižvelgdama į tai, jog už turto vertinimą ieškovo turėtos išlaidos susijusios tik su vienu jo reikalavimu, kuris patenkintas pilnai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui už turto vertinimą patirtos išlaidos turi būti atlygintos pilnai, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimas keistinas. Kartu teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad turto vertinimo išlaidos yra nepagrįstai didelės, nes viršija vertinimo metu nustatytą turtinės žalos dydį. Atsakovui ginčijant žalos dydį, ieškovas neturėdamas kitų objektyvių įrodymų dėl turtinės žalos dydžio, turėjo kreiptis į turto vertintojus dėl žalos dydžio nustatymo, todėl atsakovas privalo juos atlyginti. O vien aplinkybė, kad turto vertinimas kainavo brangiau nei nustatytas žalos dydis, nepaneigia turto vertinimo išlaidų pagrįstumo.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovo naudai iš atsakovo turėjo būti priteistas visas žyminis mokestis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už ieškinį, kurio bendra suma 1151,- Lt, ieškovas sumokėjo 61,- Lt (3, 19 b.l.).
CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad turtiniuose ginčuose, kurių ieškinio suma neviršija vieno šimto tūkstančio litų, žyminio mokesčio dydis 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų. Be to, CPK 82 straipsnis numato, kad žemutinė žyminio mokesčio suma yra indeksuojama. Kaip matyti iš bendros ieškinio sumos 1151,- Lt, už ją ieškovas turėjo sumokėti minimalų žyminį mokestį, kuris po indeksacijos sudarė 61,- Lt (3; 19 b.l.). Todėl darytina išvada, kad jeigu ieškovas būtų reiškęs tik tą ieškinio reikalavimą, kurį teismas patenkino pilnai, jis vis tiek būtų mokėjęs tą patį žyminį mokestį (61,- Lt). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais ieškovui atlygintinas visas jo sumokėtas žyminis mokestis, nes ta ieškinio dalis, kuri buvo atmesta, sumokėto žyminio mokesčio dydžiui įtakos neturėjo. Todėl sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo keistina.
Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo atlikto advokato pagalbos išlaidų paskirstymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 1650,- Lt advokato pagalbos išlaidų (13, 53 b.l.), o atsakovas 500,- Lt (29 b.l.). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas netinkamai paskirstė advokato pagalbos išlaidas. Abiejų šalių pirmosios instancijos teisme turėtos advokatų pagalbos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų ribų. Be to, jos paskirstytos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcingumą (13/100), todėl nėra pagrindo sutikti, kad atsakovui priteistas advokato pagalbos išlaidų dydis prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Kartu teismas atkreipia paties ieškovo dėmesį, kad jo turėjos advokato pagalbos išlaidos (1650,- Lt) pirmosios instancijos teisme viršija jo pareikštų turtinių reikalavimų sumą (1151,- Lt).
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeistus tik dalyje dėl žyminio mokesčio ir turto vertinimo išlaidų priteisimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu atveju darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teisme bylos nelaimėjo nei ieškovas, nei atsakovas, todėl nėra pagrindo paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t.y. priteisti vienos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies ir atvirkščiai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo J. K. ieškovo J. B. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo J. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Verebiejų km., Simno seniūnija, Alytaus r. sav.) ieškovo J. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Verebiejų km., Simno seniūnija, Alytaus r. sav.) naudai 61,- Lt (šešiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio už ieškinį, 236,- Lt (du šimtus trisdešimt šešis litus) turto vertinimo ir 215,- (du šimtus penkiolika litų) advokato pagalbos išlaidų.