Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo Žydrūno Bertašiaus, teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams A. B., A. A. B., O. O. S., E. P., J. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl teisės pateikti tvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo pripažinimo ir pagal atsakovų A. B., A. A. B., O. O. S., E. P., J. P. priešieškinį ieškovei V. B., atsakovei V. V., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl teisės pateikti tvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturtės sutikimo pripažinimo, ir atsakovų A. B., Anicetos A. B., J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-07 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovė Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo pareiškė reikalavimą pripažinti teisę nesuderinus su atsakovais pateikti Nacionalinei žemės tarnybai suderinti žemės sklypo, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini), esančio „(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų dokumentus, parengtus UAB „Gargždų projektas” geodezininko A. K., ir pateikti šiuos dokumentus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog gyvena daugiabučiame name kartu su atsakovais. Namui yra priskirtas 0,52 ha ploto žemės sklypas, kuriuo naudojasi, tačiau jis nuosavybės teise priklauso valstybei, yra neprivatizuotas. Dalis namo gyventojų yra prisistatę žemės sklype įvairių statinių, kurie teisiškai neįregistruoti. Ieškovė yra pasistačiusi priestatą prie namo. Siekdama įteisinti šį priestatą, parengti jo projektą, 2014 metais UAB „Gargždų projektas“ užsisakė šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu buvo patikslintos žemės sklypo ribos ir plotas. Nustatant plotą buvo atsižvelgta į pastatų išsidėstymą. Žemės sklypo ribų posūkio taškuose buvo įtvirtinti riboženkliai, taip pat, atsižvelgiant į gyvenamojo namo butų plotą, proporcingai turimam gyvenamajam plotui kiekvienam buto savininkui buvo nustatyta jo naudojamos žemės dalis. 2014-11-21 ženklinant žemės sklypo ribas, atsakovai dėl asmeninių nesutarimų su ieškove atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, jokių pastabų dėl žemės sklypo ribų nepateikė. 2015-02-17 atsakovai buvo pakviesti į žemės sklypo ribų ženklinimą registruotais laiškais, tačiau į šį ženklinimą neatvyko, neatvykimo priežasčių nepaaiškino, jokių pastabų dėl žemės sklypo ribų ar kitų nustatytų kadastrinių duomenų nepateikė. 2015-05-29 UAB „Gargždų projektas“ geodezininkas A. K. registruotais laiškais išsiuntė atsakovams susipažinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir parengto žemės sklypo plano kopijas. Tuose pačiuose laiškuose atsakovams buvo išaiškinta, kad pastabas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento gavimo dienos, tačiau per nustatytą terminą ir vėliau atsakovai jokių pastabų dėl kadastrinių matavimų nepateikė. Dėl asmeninių nesutarimų, dėl abejingumo vykstančiam žemės sklypo tvarkymo ir matavimo procesui atsakovai pasirinko poziciją niekur nedalyvauti, niekur nepasirašyti, dėl to žemės sklypo kadastrinių matavimų metu parengtas žemės sklypo planas su atsakovais yra nesuderintas. Dėl šių priežasčių negali pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui patvirtinti kadastrinių matavimų bylos, nes Nacionalinė žemės tarnyba netvirtina kadastrinių matavimų, jeigu jie nesuderinti su kitais bendraturčiais (naudotojais). Ši aplinkybė užkerta galimybę parengti priestato projektą ir įteisinti pastatytą priestatą. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį, jais su ieškinio motyvais nesutiko, pateikė reikalavimą pripažinti atsakovams teisę nesuderinus su ieškove V. B. ir atsakove V. V. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui suderinti žemės sklypo, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini), esančio „(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, parengtą remiantis UAB „Gargždų projektas“ geodezininko A. K. 2015-07-25 žemės sklypo (0,5200 ha ploto) planu, M1: 500, plane sklypo posūkio taškus Nr. 2 (koordinatė x 6187296,76, y 339333,41) ir Nr. 5 (koordinatė x 6187298,46, y 339333,89) sujungiant viena linija, panaikinant sklypo posūkio taškus Nr. 3 (koordinatė x 6187296,99, y 339332,59) ir Nr. 4 (koordinatė x 6187298,69, y 339333,07) pagal pakoreguotą matininko A. K. 2016-02-10 situacijos brėžinį, ir pateikti šiuos dokumentus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre. Nurodė, kas su ieškinyje iškeltu reikalavimu nesutinka, nes savavališka ieškovės priestato statyba pažeidžia visų atsakovų interesus, o kadastrinių pamatavimų projektas, kuris lyg tai nurodo, jog kliūčių ieškovės savavališkai pastatyto prie namo priestato įteisinimui nėra, neatspindi esminio savavališkos statybos pažeidimo, savavališkas statinio (priestato) pastatymas prieštarauja ir namo bendraturčių interesams. Žemės sklypas yra Minijos upės kraštovaizdžio draustinyje, o gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamuose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Namas stovi ant šlaito, kurio nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, ieškovė, pastatydama priestatą, gerokai padidino namo tūrį, o įstatymo nuostata kategoriška, tai draudžiama ir negali būti įteisinta. Be to, sklypo ribos (rajoninio kelio pusėje) projektuotojo nustatomos pačios ieškovės pageidavimu, sklypo riba tiesiogiai sutampa su jos savavališkai pastatyto priestato sienomis, t. y. sklypo projekto ruošėjas, patvirtinus sklypo kadastrinius matavimus, praktiškai įteisins ir Kelių apsaugos zonos reikalavimų pažeidimus (statinių statyba kelių apsaugos zonoje ir dėl ieškovės savavališkai pastatyto priestato kelių apsaugos zonos sumažinimas) ir vietinio, pro namo šoną ėjusio namo gyventojų poreikius tenkinusio kelio uždarymą. Ieškovės namas stovi ant šlaito, šalia kelio, nuo pat namo pastatymo tarp namo ir šlaito buvo vietinis kelias, o ieškovei pastačius priestatą, šis pravažiuojamasis kelias buvo uždarytas. Privažiuoti iš kitos namo pusės nėra galimybės, nes ten yra tik takas.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais sutiko, nurodė, kad Nacionalinei žemės gamybai prie Žemės ūkio ministerijos nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių atsakovai atsisako derinti kadastrinių matavimų bylą ir yra stabdoma naudojamos kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos procedūra. Taip pat pateikė atsiliepimą į priešieškinį, jame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, priešieškinio antras reikalavimas yra netikslus, todėl teismui sprendimu patenkinus priešieškiniu keliamus reikalavimus, jis gali būtį neįgyvendintinas, nes atsakovai negalės pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui patikrai ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui žemės sklypo kadastro duomenis įrašyti kadastrinių matavimų dokumentų, parengtų UAB „Gargždų projektas“ geodezininko A. K. ir pakoreguotų matininko A. K., sklypo posūkio tašką Nr. 2 (koordinatė x 6187296,76, y 339333,41) ir tašką Nr. 5 (koordinatė x 6187296,99, y 339332,59), Nr. 4 (koordinatė x 6187298,46, y 339332,59) sujungiant viena linija, panaikinant sklypo posūkio taškus Nr. 3 (koordinatė x 6187296,99, y 339332,59) ir Nr. 4 (koordinatė x 6187298,69, y 339333,07), kadangi turi būti parengta nauja ginčo sklypo kadastrinių matavimų byla.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-02-07 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Pripažino ieškovei teisę nesuderinus su atsakovais pateikti Nacionalinei žemės tarnybai suderinti žemės sklypo, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini), esančio „(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų dokumentus, parengtus UAB „Gargždų projektas” geodezininko A. K., ir pateikti šiuos dokumentus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre.Teismas nustatė, kad atsakovai buvo kviečiami dalyvauti ženklinant ginčo žemės sklypą bei atliekant kadastrinius matavimus, tačiau atsakovai nepasirašė, pastabų nepateikė. Konstatavo, kad byloje nėra sprendžiamas ieškovės pastatyto priestato teisėtumas ir pagrįstumas, vykdoma teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo įteisinti šį priestatą procedūra. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą projektą atsakovų teisės nėra pažeidžiamos, specialiosios tarnybos ir kiti asmenys prie visų butų gali laisvai patekti, todėl teismas sprendė, kad atsakovų atsisakymas (nesutikimas) pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo plane yra nepagrįstas ir visiškai nemotyvuotas. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovai nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos patikrai, nesurašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto, kuriame būtų nurodyta, kad žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, o žemės sklypo plotas nustatytas teisingai. Teismui nepateikta rašytinių įrodymų, kad atsakovai parengė formuojamo žemės sklypo planą ir kreipėsi į ieškovę dėl parengto naujo žemės sklypo kadastrinių matavimų suderinimo, kad ji atsisakė žemės sklypo planą suderinti ir dėl šių priežasčių atsakovai kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl kilusio ginčo išsprendimo, todėl teismas sprendė, kad priešieškinio reikalavimai nėra pagrįsti.Be to, teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti 50 procentų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai A. B., Aniceta A. B., J. P. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo pridėti VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017-02-24 raštą, kurio negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad: Bylą nagrinėjęs teisėjas privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes tyčia klaidino apeliantus arba blogai išmanė statybą reglamentuojančius įstatymus. Be to, teisėjas, žinodamas, kad žemės sklypo plano projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negalėjo būti patvirtintas, sąmoningai atsisakė tenkinti atsakovų atstovo prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą, kad būtų pateikti minėtas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teisėjo subjektyvumą įrodo ir tai, kad jis sprendime nutylėjo, kad specialiosios tarnybos ir kiti asmenys prie visų butų gali laisvai patekti tik vienų būdu – prieidami. Tuo tarpu anksčiau buvo įmanoma privažiuoti.Žemės sklypo plano projektas yra suklastotas, nes VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ suderinimas gautas matininkui pateikus klaidinančius duomenis.Teismo išvados dėl atsakovų atitinkamų dokumentų nepateikimo Nacionalinės žemės tarnybai patikrai ir nesikreipimo į ieškovę dėl suderinimo yra formalios, nes su minėta tarnyba buvo suderinta dėl priešieškinio reikalavimų, kuriuos tenkinus tarnyba atliks atitinkamus atsakovus tenkinančius veiksmus, o su ieškove nebuvo derinta dėl jos priešingos pozicijos.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas faktas, kad ieškovės priestatas priskirtinas prie nesudėtingų statinių, kuriems įteisinti taikoma paprastesnė tvarka. Pažymi, kad byloje sprendžiamas klausimas ne dėl minėto pastato įteisinimo, bet dėl žemės sklypo ribų ir kitų duomenų derinimo. Teigia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo atnaujintas pagrįstai, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Pateikti byloje įrodymai nėra suklastoti, jie parengti teisėtai, įvertinti VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. Nurodo, kad nėra jokių reikalavimų dėl privažiavimo prie kiekvieno buto durų, yra privažiuojamasis kelias prie namo ir to visiška pakanka. Pažymi, kad jei apeliantams kilo abejonių dėl teisėjo, nagrinėjusio bylą, šališkumo, jie galėjo reikšti jam nušalinimą, bet to nedarė. Atkreipia dėmesį, kad į apeliantų atliktą žemės sklypo ribų paženklinimą ieškovė ir kita atsakovė nebuvo kviečiamos. Teigia, kad apeliantų prašymas dėl įrodymų pridėjimo nepagrįstas, nes minėti įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti ne todėl, kad buvo atitinkamų priežasčių o todėl, kad dėl minėto rašto gavimo į VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ buvo kreiptasi po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje.Atsakovė Ona O. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo visiškai palaiko apeliacinį skundą, prašo tenkinti jame pareikštus reikalavimus.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo su skundu sutinka, prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Prašo tenkinti apeliantų prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, nes būtent minėtame rašte aiškiai nurodyta, kad VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, derindama ieškovės pateiktą žemės sklypo ploto projektą, neturėjo duomenų apie šalia pastato pastatytą ieškovės priestatą be statybą leidžiančio dokumento ir bendraturčių sutikimo. Jei tokie duomenys būtų buvę pateikti anksčiau, ieškovės pateiktame minėtame projekte nurodytų žemės sklypo ribų nebūtų derinę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Atsakovai naują įrodymą – 2017-02-24 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos raštą VĮ ,,Klaipėdos regiono keliai“ dėl žemės sklypo ribų suderinimo žemės sklypo plane panaikinimo pateikė po skundžiamo sprendimo priėmimo su apeliaciniu skundu. Įvertinus šio dokumento svarbą šios bylos kontekste ir aplinkybę, jog šiame rašte nurodomos ginčo sklypo ribos su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu, šis įrodymas pridėtinas prie bylos. Paminėtas įrodymas buvo išsiųstas dalyvaujantiems byloje asmenims, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame pakeitė savo poziciją dėl ieškinio, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, todėl nėra pagrindo šio įrodymo nepriimti, nes byla turi būti išnagrinėta teisingai. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma C P K 314 straipsnio pažeidimu.Ginčas šioje byloje vyksta dėl pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai suderinti žemės sklypo, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini), esančio „(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų dokumentų, kuriuos ieškovei parengė UAB „Gargždų projektas“ geodezininkas A. K., ir jų įrašymo Nekilnojamojo turto kadastre be atsakovų sutikimo. Atsakovai teikdami priešieškinį formuluoja tokį pat reikalavimą ieškovei pagal pakoreguotą matininko A. K. 2016-02-10 situacijos brėžinį ir dėl pateikimo įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre.Pagrįsta apeliantų pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko visų įrodymų dėl ieškovės reikalavimo teisėtumo, nes šios nutarties 14 p. nurodytas naujas įrodymas įrodo, jog ieškovės pateikti ginčo sklypo kadastrinių matavimų dokumentai, kuriuos parengė UAB „Gargždų projektas“ geodezininkas A. K., neatitinka faktinės padėties. Byloje nustatyta, jog liudytojo K. P. parodymais buvo įrodytos paminėtame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šalims pasiūlyti pateikti įrodymus tam, kad teisingai išnagrinėtų bylą (CPK 179 str.). Byloje esančios nuotraukos, 2017-02-24 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos raštas VĮ ,,Klaipėdos regiono keliai“ įrodo, kad ieškovės priestatas pateko į kelio juostą ir 2015-07-28 VĮ ,,Klaipėdos regiono keliai“, derindama UAB „Gargždų projektas“ geodezininko A. K. ruošiamą žemės sklypo planą, neturėjo jokios informacijos apie šį statinį, dėl kurio statybos teisėtumo yra iškeltas ginčas. Todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, klaidingai nustatė faktines aplinkybes ir neteisingai įvertino ieškovės pateiktą sklypo planą kaip suderintą su VĮ ,,Klaipėdos regiono keliai“. Byloje įrodyta, jog šis planas nėra suderintas su VĮ ,,Klaipėdos regiono keliai“.Šioje byloje taip pat nustatyta, jog ir pagal atsakovų priešieškinį byla negali būti išnagrinėta, nes atsakovai, pateikdami priešieškinį, nepateikė įstatymo nustatyta tvarka suderinto ginčo žemės sklypo plano, kuris yra sudedamoji kadastrinių matavimų bylos dalis. Atsakovai su priešieškiniu pateikė tik suprojektuoto žemės sklypo situacijos brėžinį, todėl per trūkumų šalinimo institutą ar rengdamasis bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teismas privalėjo pareikalauti tinkamo įrodymo šios kategorijos bylai. Prašymą dėl kadastrinių matavimų plano suderinimo turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai, taip pat visi žemės sklypo bendraturčiai turi pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo (-ų) plane (-uose), kurie vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 ir 65 punktais komplektuojami kadastro duomenų byloje bei pateikiami Nacionalinei žemės tarnybai, kad ji juos suderintų. Pagal priešieškinį viena iš ginčo sklypo naudotojų – ieškovė atsisako pasirašyti atsakovų parengtą kadastrinių matavimų planą, o ne žemės sklypo situacijos brėžinį. Iš priešieškinio turinio akivaizdu, jog atsakovai siekia pripažinti savo teisę kreiptis be ieškovės sutikimo į Nacionalinės žemės tarnybą tam, kad būtų nustatyta tvarka suderintas parengtas žemės sklypo planas, tačiau tokio plano neteikia.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 32.1.1–32.1.10 punktai reglamentuoja žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo tvarką. Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą; kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai; apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma naudojant suderintus su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kadastro tvarkytojo parengtus ir patvirtintus klasifikatorius; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla. Iš esmės tą patį nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 15.1–15.10 punktai. Remiantis Taisyklių 11 punktu, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje, tarp jų ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (13 punktas). Pagal Nuostatų 12 punktą žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Pagal šios nutarties 18 p. nurodytų Nuostatų 84 punktą kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje.Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra paminėtų dokumentų rengimas be namo bendraturčių ir visų sklypo naudotojų sutikimo, todėl šalys, kreipdamosi į teismą, privalo šiuos dokumentus pateikti tam, kad teisme būtų galima aiškintis, ar vienos iš šalių teikiamas žemės sklypo planas nepažeidžia kitų sklypo naudotojų teisių, todėl atsakovai su priešieškiniu turi pateikti paminėtus dokumentus, o ieškovės pateiktas žemės sklypo planas, jo suderinimai vertintini kartu su apeliacinės instancijos teisme pateiktu nauju įrodymu bei liudytojo parodymais.Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą be tinkamo žemės sklypo plano, atleido šalis nuo pareigos pagal materialinės teisės normose įtvirtintą tvarką ir sąlygas parengti žemės sklypo planą, tinkamai neišsprendė šalių ginčo. Teismas priėmė priešieškinį, nepareikalavęs pateikti privalomų tokiais atvejais ieškinio priedų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Padaryti materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nes neatskleista bylos esmė, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-07 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.