- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- I-2041-171/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00907-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Halina Zaikauskaitė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- AB „Sanitas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai
- Advokatai
- Vidmantas Drizga
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vidmantui Drizgai, atsakovės atstovams Andriui Smaliukui ir Jovitai Sutkutei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Sanitas“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai (toliau – Vertybinių popierių komisija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 3–10), kuriame prašo panaikinti Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 2K-168 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-18“ ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad su skundžiamu sprendimu nesutinka, kadangi aplinkybės, kurios sprendime įvardijamos kaip esminis įvykis, negali būti laikomos esminiu įvykiu Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnio prasme. Taip pat paaiškino, kad Bendrovė neturėjo jokios informacijos apie aplinkybes, kurios skundžiamame sprendime įvardijamos kaip esminis įvykis, todėl neturėjo objektyvių galimybių paskelbti apie šias aplinkybes.
Pareiškėjas nurodė, kad Vertybinių popierių komisija, tikslinio patikrinimo metu nustatė, kad 2008 m. liepos 28 d. trys potencialūs pareiškėjos akcijų pirkėjai pateikė pasiūlymus dėl Bendrovės akcijų paketo įsigijimo. Apie šiuos pasiūlymus pareiškėja sužinojo tik Vertybinių popierių komisijai pradėjus tyrimą, kadangi minėti pasiūlymai buvo teikiami „Merrill Lynch International“ bei Bendrovės akcininkams atliekant Bendrovės strateginių alternatyvų apžvalgą kurios atlikimo metodus ir būdus rinkosi „Merrill Lynch International“, kuri vėliau pareiškėjai pateikė tik galutines atlikto tyrimo išvadas.
Pareiškėja nesutinka su ginčijamo sprendimo išvadomis, kad Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnio reikalavimai buvo pažeisti dėl „Merrill Lynch International“ vykdytų Bendrovės strateginių alternatyvų apžvalgos eigos ir tarpinių rezultatų neatskleidimo. Pareiškėja pažymėjo, kad tokia informacija neatitinka tikslaus pobūdžio reikalavimo bei dėl savo neapibrėžtumo negalėjo turėti objektyvaus didelio poveikio Bendrovės išleistų vertybinių popierių rinkos kainai, o jos atskleidimas būtų galėjęs tik suklaidinti vertybinių popierių rinką, kadangi investuotojai neturėtų galimybės objektyviai įvertinti tokios informacijos galimo poveikio pareiškėjos akcijų kainai.
Pareiškėja nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad ji žinojo apie tarpinius „Merrill Lynch International“ vykdytų pareiškėjos strateginių alternatyvų apžvalgos rezultatus, o tuo pačiu ir apie „potencialių“ pareiškėjos akcijų pirkėjų pateiktus pasiūlymus. Pareiškėja paaiškino, kad tokią savo poziciją Vertybinių popierių komisija grindžia įrodinėdama, kad minėta informacija buvo žinoma pareiškėjos valdybos nariams, o tuo pačiu preziumuodama, kad ši informacija tariamai buvo žinoma ir Bendrovei.
Pareiškėja mano, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad visais atvejais, jeigu pareiškėjos valdybos nariai žino informaciją, tokia informacija laikytina žinoma ir pačiai Bendrovei, o taip pat jeigu Bendrovės vadovas (generalinis direktorius, valdybos ar stebėtojų tarybos narys) žino informaciją, ši informacija yra žinoma ir kitiems Bendrovės vadovams (generaliniam direktoriui, valdybos ar stebėtojų tarybos nariams). Atsakovė neįrodė, jog Bendrovė žinojo sprendime nurodytą informaciją.
Pareiškėja pažymėjo, kad nei „Merrill Lynch International“, nei kiti asmenys neteikė informacijos Bendrovės vadovui (generaliniam direktoriui) apie „Merrill Lynch International“ vykdytų Bendrovės strateginių alternatyvų tarpinius rezultatus, todėl pareiškėja nelaikytina žinojusia šią informaciją todėl jai ir nekilo pareiga tokią informaciją atskleisti kaip esminį įvykį.
Pareiškėjos nuomone, sprendžiant, koks organas turi žinoti informaciją, tam kad ji būtų laikoma žinoma pareiškėjai, reikia nustatyti, koks Bendrovės organas turi pareigą ir kompetenciją pateikti pranešimus pagal Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnį. Tik Bendrovės generalinis direktorius, ar generalinio direktoriaus išduotu įgaliojimu tinkamai įgaliotas kitas asmuo, turi kompetenciją ir teisę pareiškėjo vardu teikti atitinkamus pranešimus, todėl tam, kad Bendrovė būtų pripažinta žinojusi kokią nors informaciją, būtina įrodyti, kad atitinkamą informaciją žinojo Bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Pareiškėja taip pat mano, kad būtina analizuoti ir nustatyti, ar valdybos nariai laikytini vykdančiaisiais (atliekantys pastovias darbines funkcijas bendrovėje), ar nevykdančiais (asmenimis, vykdančiais priežiūrines funkcijas ir atstovaujančiais akcininkų interesus), nes tuo atveju, jeigu emitento valdybos nariai yra veikiantys ir nuolatos vykdo tam tikras darbines funkcijas, atskirais atvejais būtų galima teigti, kad tokių valdybos narių žinojimas apie atitinkamą informaciją laikytinas ir emitento žinojimu apie informaciją. Pareiškėja nurodė, kad Bendrovės valdybos nariai tik periodiškai atvyksta į Bendrovę valdybos posėdžių metu ir nėra objektyvios galimybės Bendrovės vadovui (generaliniam direktoriui) – išsiaiškinti visą tokių valdybos narių žinomą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka atskleidinėti pranešimus apie esminius įvykius. Pareiškėja mano, kad visi skundžiamame sprendime nurodyti Bendrovės valdybos nariai laikytini nevykdančiaisiais, todėl jų galimai žinota informacija nelaikytina automatiškai žinoma ir Bendrovei, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nėra objektyvių įrodymų pagrindžiančių priešingas aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su sprendimo argumentu, kad Bendrovės valdybos nariai, kaip Bendrovės akcininkų atstovai žinodami apie Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo pateiktus pasiūlymus privalėjo pranešti apie esminį įvykį. Pareiškėja paaiškino, kad Bendrovės valdybos nariai kaip Bendrovės akcininkų atstovai gali žinoti įvairios informacijos, susijusios su galimais Bendrovės o akcininkų veiksmais planuojant akcininkų investicijas tiek į Bendrovę, tiek ir į kitas bendroves, kurios galimai veikia toje pačioje verslo šakoje kaip ir Bendrovė, tačiau visa ši informacija atitinkamų valdybos narių tampa žinoma ne todėl, kad atitinkami asmenys yra Bendrovės valdybos nariai, bet todėl kad atitinkami asmenys yra Bendrovės akcininkų darbuotojai ar valdymo organų nariai. Tokią informaciją jie sužino atlikdami savo darbines/valdymo organo funkcijas, todėl disponuodami šia informacija yra saistomi tam tikrų pareigų, tarp kurių yra ir konfidencialumo pareiga prieš atitinkamą Bendrovės akcininką. Bet kuris asmuo, kuris yra kelių bendrovių valdymo organų narys ar darbuotojas yra saistomas konfidencialumo pareigos prieš kiekvieną iš tokių bendrovių, bet to toks asmuo yra saistomas interesų konflikto vengimo pareigos ir negali pasinaudoti informacija, kurią sužinojo eidamas pareigas vienoje bendrovėje, kitos bendrovės naudai. Atitinkamai asmeniui negali kilti pareiga atskleisti informaciją apie emitentą jeigu šią informaciją jis sužinojo ne dėl atitinkamo asmens užimamų pareigų emitento valdymo organuose, bet dėl užimamų pareigų kitose bendrovėse.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 18–23) nurodė, kad tinkamas ir savalaikis informacijos apie esminius įvykius atskleidimas yra esminis elementas siekiant vertybinių popierių rinkos skaidrumo. Tik laiku ir tinkamai atskleista informacija apie esminius įvykius užkerta kelią informacijos asimetrijai – situacijai, kai tam tikra asmenų grupė turi daugiau informacijos nei likę asmenys. Informacijos asimetrija neigiamai veikia vertybinių popierių rinkos skaidrumą bei mažina pasitikėjimą ja, kadangi sudaro galimybes nesąžiningai prekybai situacijai, kai asmuo priima sau palankius investicinius sprendimus naudodamasis informacija, kuri nėra viešai atskleista, todėl nėra žinoma visiems kitiems rinkos dalyviams. Būtent todėl, siekiant užtikrinti vertybinių popierių rinkos skaidrumą ir efektyvumą emitentams nustatyta pareiga atskleisti informaciją apie kiekvieną esminį įvykį nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo įvykimo, nuo sužinojimo apie jį arba nuo to momento, kai tapo aišku, kad įvykis yra esminis.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad 2008 m. liepos 28 d. trijų „potencialių“ Bendrovės akcijų pirkėjų pasiūlymų pateikimas nelaikytinas esminiu įvykiu. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja neginčija fakto, jog vykdant strateginių alternatyvų apžvalgą 2008 m. liepos 28 d. trys potencialūs Bendrovės akcijų pirkėjai pateikė konkrečius pasiūlymus dėl Bendrovės akcijų įsigijimo. Atsakovė pažymėjo, kad tai yra konkretus, jau įvykęs įvykis, todėl ir informacija apie jį yra laikoma tikslia (informacija laikoma tikslia, jeigu ji nurodo <...> įvykį, kuris įvyko <...>). Tai patvirtina ir 2008 m. liepos 17 d. Vertybinių popierių komisijos patvirtintos Viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir atskleidimo taisyklių taikymo gairės, kurios siekiant vieningo teisės aktų aiškinimo ir taikymo parengtos atsižvelgiant į CESR (The Committee of Europeans Securities Regulators) 2007 m. liepos mėn. rekomendacijas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) taikymo (CESR/06-562b).
Atsakovė pažymėjo, kad tai, jog su potencialiais Bendrovės akcijų pirkėjais nebuvo pasiekta jokių konkrečių susitarimų dėl akcijų pirkimo-pardavimo, neįtakoja informacijos apie konkrečių pasiūlymų dėl Bendrovės akcijų įsigijimo pateikimą tikslumo.
Taip pat atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad šios informacijos atskleidimas būtų galėjęs tik suklaidinti vertybinių popierių rinką, kadangi investuotojai neturėtų galimybės objektyviai įvertinti tokios informacijos galimo poveikio Bendrovės akcijų kainai. Atsakovė pažymėjo, kad siekiant užtikrinti, jog visi rinkos dalyviai turėtų lygias galimybes gauti pilną ir tikslią informaciją apie emitentą ir šios informacijos pagrindu galėtų priimti sprendimus dėl investavimo į vertybinius popierius, labai svarbu užtikrinti, kad emitentai nedelsiant viešai skelbtų tikslią informaciją apie kiekvieną esminį įvykį, tokiu būdu sudarant visiems investuotojams vienodas sąlygas įvertinti atitinkamą informaciją, jos galimą poveikį emitento vertybinių popierių rinkos kainai, bei jos pagrindu priimti pagrįstą investicinį sprendimą. Todėl emitentas turėtų atskleisti turimą svarbią informaciją apie įvykius, susijusius su jo veikla, taip sudarydamas galimybę patiems investuotojams įvertinti šios informacijos svarbą bei galimą poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai. Tuo tarpu pareiškėjai neatskleidus informacijos apie tarpinius strateginių alternatyvų apžvalgos rezultatus (konkrečius pateiktus pasiūlymus dėl Pareiškėjo akcijų įsigijimo) susiklostė situacija, kai investuotojai investicinius sprendimus priiminėjo gandų bei nepatvirtintos informacijos pagrindu. Atsakovė mano, kad tokia situacija iš esmės yra ydinga, kadangi ji kelia nepasitikėjimą rinka, ir būtent ją įstatymo normos, nustatančios emitentams pareigą atskleisti informaciją apie kiekvieną esminį įvykį, siekia pašalinti, t. y. siekiama, kad visa prekyba vyktų kuo skaidriau ir efektyviau, remiantis tik teisės aktų nustatyta tvarka viešai atskleista informacija.
Atsakovė pažymėjo, kad informacijos apie tarpinius strateginių alternatyvų rezultatus svarbą investuotojams priimant investicinius sprendimus iliustruoja ir biržos AB NASDAQ OMX Vilnius prekybos Bendrovės akcijomis duomenys. Iš prekybos duomenų matoma, kad 2008-07-30, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimus Bendrovės akcijų pirkėjus, prekyba Bendrovės akcijomis stipriai suaktyvėjo: 2008-07-30 prekybos apyvarta šoktelėjo iki 691 170 Lt (vidutinė 2008-06-01 – 2008-09-01 apyvarta – 171 628 Lt), sandorių skaičius atitinkamai iki 113 (vidutinis – 24). Taigi, prekybos informacija tik patvirtina, kad informacija apie tarpinius strateginių alternatyvų apžvalgos rezultatus investuotojams priimant investicinius sprendimus yra labai svarbi ir ši informacija gali turėti didelį poveikį pareiškėjos vertybinių popierių rinkos kainai.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos išvada, kad tam, jog informacija būtų laikoma žinoma bendrovei, ji turi būti žinoma atitinkamam bendrovės organui. Atsakovė pažymėjo, kad teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad bendrovės vardu, jos naudai bei interesais veikia bei santykiuose su kitais asmenimis ją atstovauja bendrovės valdymo organai, tai yra bendrovės valdyba (jei ji sudaroma) bei bendrovės vadovas. Taip pat vertinant bendrovės valdymo organų įtaką bendrovės valdymui pagal jų atliekamas funkcijas matosi, kad valdyba gali stipriai įtakoti bendrovės vykdomą veiklą. Atsakovė pažymėjo, kad tam tikrais atvejais gali susidaryti situacijos, kai valdybai žinoma informacija dėl kokių nors priežasčių gali būti nežinoma bendrovės vadovui. Tačiau bendrovės valdymas dėl valdybos narių turimos informacijos gali stipriai pasikeisti, kadangi valdyba, priimdama bendrovės valdymo sprendimus, jau disponuos informacija, kuri, nors dar ir nežinoma bendrovės vadovui, bet jau gali daryti įtaką bendrovės valdymui. Būtent todėl tiek bendrovės valdybai, tiek ir bendrovės vadovui žinoma informacija turi būti laikoma žinoma ir pačiai bendrovei.
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad būtina analizuoti, ar nustatyti, valdybos nariai laikytini vykdančiaisiais, ar nevykdančiaisiais (vykdančiais priežiūrines funkcijas ir atstovaujančiais akcininkų interesus). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 2 dalį valdyba laikoma kolegialu valdymo, o ne priežiūros, organu. Todėl šiuo atveju nėra svarbu, ar Bendrovės valdybos nariai tik periodiškai atvyksta į bendrovę ar nuolat ten vykdo savo funkcijas, valdyba bet kuriuo atveju laikoma kolegialiu valdymo organu.
Atsakovė nesutinka ir su argumentu, kad dėl to, jog Bendrovės valdybos nariai tik periodiškai atvyksta į bendrovę valdybos posėdžių metu, nėra objektyvios galimybės Bendrovės vadovui išsiaiškinti visą tokių valdybos narių žinomą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka atskleisti informaciją apie esminius įvykius. Atsakovė pabrėžė, kad Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Vienas svarbiausių bendrovės akcininkų interesų – laiku gauti svarbią, su bendrovės veikla susijusią informaciją, kad būtų galima laiku priimti informuotus ir pagrįstus investicinius sprendimus. Todėl bendrovės valdymo organai turi taip organizuoti savo veiklą, kad būtų užtikrintas teisės aktų laikymasis bei tinkamai atstovaujami bendrovės ir visų jos akcininkų interesai. Atsižvelgiant į tai, kad visi valdymo organai turi dėti pastangas laikytis teisės aktų reikalavimų, Bendrovės valdybos nariai, kaip vienas iš Bendrovės valdymo organų, taip pat žino ar turi žinoti informacijos apie esminius įvykius atskleidimo taisykles, todėl taip pat turi dėti pastangas, kad būtų vykdomos jų nuostatos.
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad nei „Merrill Lynch International“, nei kiti asmenys neteikė informacijos Bendrovės vadovui (generaliniam direktoriui) apie „Merrill Lynch International“ vykdytų Bendrovės strateginių alternatyvų tarpinius rezultatus, todėl Bendrovė nelaikytina žinojusia šią informaciją. Atsakovė pažymėjo, kad tyrimo metu pareiškėjos Vertybinių popierių komisijai pateiktoje sutartyje, pasirašytoje tarp „Merrill Lynch International“, AB „Sanitas“ bei Bendrovės pagrindinių akcininkų, kuria „Merrill Lynch International“ buvo pasamdytas kaip finansinis patarėjas atliekant Bendrovės strateginių alternatyvų apžvalgą, aiškiai nurodyta, jog „Merrill Lynch International“ prašoma veikti kaip AB „Sanitas“, „Invalda Group“, „Citigroup Venture Capital International Jersey Limited“ ir „Amber Trust“ finansinis patarėjas ryšium su Bendrovės akcijų pardavimu. 2008-04-30 sutartį, be kitų asmenų, taip pat pasirašė ir Bendrovės generalinis direktorius S. J.. Todėl atsakovės nuomone, „Merrill Lynch International“, atlikdama Strateginių alternatyvų apžvalgą, atstovavo ne tik Bendrovės akcininkus, bet ir pačią Bendrovę, vadinasi Bendrovei buvo žinoma, ar turėjo būti žinoma visa su atliekama strateginių alternatyvų apžvalga susijusi informacija.
Atsakovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į galimas situacijas, kai dėl informacijos atskleidimo gali būti pažeisti teisėti emitento interesai, Taisyklių 20 punkte numatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, neskelbti informacijos apie esminius įvykius viešai, o tik pateikti šią informaciją priežiūros tikslais Vertybinių popierių komisijai su žymą „Konfidenciali informacija“, nurodant priežastis, kodėl informacija negali būti atskleista viešai bei informacijos konfidencialumo pasibaigimo dieną. Tuo suteikiant galimybę emitentui turimos informacijos tam tikrą laiką neskelbti viešai, užtikrinant jos konfidencialumą bei pateikiant ją tik Komisijai, kad ji galėtų vykdyti savo priežiūros funkcijas. Pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo bei nesugebėjo suvaldyti viešai sklandančios informacijos.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 28 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 36) Vertybinių popierių komisijos pirmininkė pavedė atlikti tikslinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar AB „Sanitas“ tinkamai ir laiku vykdė Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintą emitentų pareigą atskleisti informaciją apie kiekvieną esminį įvykį. 2009 m. kovo 10 d. buvo surašytas AB „Sanitas“ tikslinio patikrinimo aktas (I t., b. l. 155–157), kurio išvadose nurodyta, kad jeigu, emitento nuomone, informacijos apie esminį įvykį atskleidimas gali pažeisti teisėtus emitento interesus, jis turi teisę šios informacijos neskelbti viešai, tačiau tokiu atveju pranešimą jis turi pateikti Vertybinių popierių komisijai konfidencialiai. Taip pat nurodyta, kad nors emitentas ir turi teisę neskelbti turimos informacijos apie esminį įvykį viešai, tačiau turi užtikrinti šios viešai neatskleistos informacijos konfidencialumą. Jeigu jis neužtikrina jos konfidencialumo ir dėl to informacija atskleidžiama bet kuriam trečiajam asmeniui, emitentas turi atskleisti šią informaciją Taisyklių 14 punkte nustatyta tvarka. Akte konstatuojama, kad buvo neužtikrintas viešai neatskleistos informacijos konfidencialumas ir ją galėjo sužinoti tretieji asmenys, todėl vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, emitentas turėjo atskleisti viešai neatskleistą informaciją Taisyklių nustatyta tvarka. 2009 m. balandžio 23 d. buvo surašytas pažeidimo protokolas Nr. 12K-18 (I t., b. l. 168–169), kuriame nurodoma, kad AB „Sanitas“ pažeidė Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnį. Pažeidimo protokole užfiksuota, kad tarpiniai strateginių alternatyvų apžvalgos rezultatai laikytini esminiu įvykiu ir informacija apie juos buvo žinoma Bendrovei, todėl Bendrovė turėjo ją atskleisti taip, kaip tą reglamentuoja atitinkami teisės aktai: arba paskelbti viešai per reguliuojamos rinkos operatoriaus sistemą, arba pateikti konfidencialiai Vertybinių popierių komisijai kartu nurodant, kodėl tokia informacija negali būti atskleista viešai bei kiek laiko ji turi būti laikoma konfidencialia. 2009 m. gegužės 14 d. Vertybinių popierių komisija priėmė sprendimą Nr. 2K-168 (I t., b. l. 11–13, 177–178), kuriame konstatuota, kad Strateginių alternatyvų apžvalgos tarpiniai rezultatai (konkretūs duomenys apie potencialius pirkėjus, pateikusius konkrečius pasiūlymus bendrovės akcininkams dėl bendrovės akcijų paketo įsigijimo) laikytini esminiu įvykiu, todėl valdybos nariai, kaip vieni iš bendrovės vadovų, turėjo užtikrini, kad bendrovė tinkamai įvykdytų Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnyje emitentui nustatytą pareigą atskleisti informaciją apie kiekvieną jam žinomą esminį įvykį.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl 2009 m. gegužės 14 d. Vertybinių popierių komisijos sprendimo Nr. 2K-168 teisėtumo ir pagrįstumo.
Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui, Vertybinių popierių komisijai ir šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti ir įdėti į centrinę reglamentuojamos informacijos bazę informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Informaciniame pranešime turi būti atskleistas esminio įvykio pobūdis ir trumpas turinys.
Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad esminis įvykis – su emitento veikla susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, galintis turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai.
Viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir atskleidimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte nustatyta, kad laikoma, kad viešai neatskleista informacija yra tiksli, jeigu ji nurodo aplinkybes, kurios egzistuoja arba pagrįstai gali atsirasti, arba įvykį, kuris įvyko arba pagrįstai gali įvykti, ir jeigu ji pakankamai konkreti, kad būtų galima padaryti išvadą dėl galimos tų aplinkybių ar įvykio įtakos finansinių priemonių kainai.
Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad įvykiu, galinčiu turėti didelę įtaką emitento išleistų finansinių priemonių rinkos kainai, laikytinas toks įvykis, kuriuo protingas investuotojas greičiausiai pasinaudotų savo investiciniams sprendimams visiškai ar iš dalies pagrįsti.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB 1 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad viešai neatskleista informacija – tai viešai nepaskelbta tiksli informacija, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau finansinių priemonių emitentų arba su viena ar daugiau finansinių priemonių, kurios viešas paskelbimas gali turėti didelę įtaką tų finansinių priemonių kainai arba susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai.
Europos Komisijos direktyvos 2003/124/EB 1 straipsnyje nurodoma, kad taikant direktyvos 2003/6/EB 1 straipsnio 1 punktą, informacija turi būti laikoma tikslia, jeigu ji nurodo aplinkybes, kurios egzistuoja arba pagrįstai gali atsirasti, arba įvykį, kuris įvyko arba pagrįstai gali įvykti, ir jeigu ji pakankamai konkreti, kad galima būtų padaryti išvadą dėl galimos tų aplinkybių ar įvykio įtakos finansinių priemonių ar susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai. Informacija, kurios viešas paskelbimas gali reikšmingai paveikti tų finansinių priemonių arba susijusių išvestinių finansinių priemonių kainą, turi reikšti informaciją, kuria protingas investuotojas greičiausiai pasinaudotų iš dalies pagrįsdamas savo investicinius sprendimus.
Taigi, ar Strateginių alternatyvų apžvalgos tarpiniai rezultatai (konkretūs duomenys apie potencialius pirkėjus, pateikusius konkrečius pasiūlymus dėl bendrovės akcijų paketo įsigijimo) laikytini esminiu įvykiu.
2008 m. balandžio 30 d. pareiškėja ir pagrindiniai akcininkai sudarė sutartį su „Merrill Lynch International“, kuria pastaroji įsipareigojo išnagrinėti vieną strateginę alternatyvą – galimą Bendrovės pardavimą finansiniam ar strateginiam investuotojui (I t., b. l. 190–194). Vertybinių popierių komisija nustatė, kad „Merrill Lynch International“, kaip finansinis patarėjas, įvairiems galimiems pirkėjams konfidencialiai išsiuntinėjo pasiūlymus dėl Sandorio. Su pirkėjais, kurie išreiškė susidomėjimą, buvo pasirašyti atitinkami konfidencialumo susitarimai bei pateikti memorandumai su konfidencialia informacija apie Bendrovę. Pirkėjai, peržvelgę minėtus memorandumus ir norintys atlikti Bendrovės patikrinimą, turėjo iki 2008 m. liepos 9 d. pateikti neįpareigojančius pasiūlymus. Pagal šiuos pasiūlymus buvo atrinkti pirkėjai, kuriems buvo leista atlikti Bendrovės patikrinimą 2008 m.birželio – liepos mėnesiais. Tokie patikrinimai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 21 d. iki 2008 m. liepos 26 d. Be to Bendrovės vadovybė turėjo keletą susitikimų su patikrinimą atlikusiais investuotojais, kurių metu buvo pristatoma Bendrovė ir jos verslas. Po Bendrovės patikrinimo 2008-07-28 keletas pirkėjų pateikė konkrečius pasiūlymus dėl Bendrovės akcijų įsigijimo. Iš kart po to 2008-07-30, bei 2008-08-08 žiniasklaidos priemonėse paminėti galimi AB „Sanitas“ pirkėjai, iš kurių vienas iš jų sutapo („Mid Europa“), nes pateikė konkrečius pasiūlymus dėl bendrovės akcijų įsigijimo (I t., b. l. 156 antroji pusė, 157).Taigi nebuvo užtikrintas viešai neatskleistos informacijos konfidencialumas, todėl vadovaujantis Taisyklių 23 punktu Bendrovė turėjo atskleisti viešai neatskleistą informaciją.
Dėl atitikimo tikslaus pobūdžio informacijos reikalavimui ir dėl didelio poveikio emitento išleistų vertybinių popierių rinkos kainai kriterijaus
Pareiškėja savo skunde iš esmės nesutinka su tuo, kad strateginių alternatyvų apžvalgos tarpiniuose rezultatuose – informacija apie asmenis, pateikusius konkrečius pasiūlymus dėl emitento akcijų paketo įsigijimo atitinka tikslios informacijos kriterijui ir dėl savo neapibrėžtumo negalėjo turėti objektyvai didelio poveikio Bendrovės išleistų vertybinių popierių rinkos kainai.
Taisyklių 5 punkte nustatyti reikalavimai viešai neatskleistos informacijos tikslumo kriterijai:
ji nurodo aplinkybes, kurios egzistuoja arba pagrįstai gali atsirasti, arba įvykį, kuris įvyko arba pagrįstai gali įvykti, ji pakankamai konkreti, kad būtų galima padaryti išvadą dėl galimos tų aplinkybių ar įvykio įtakos finansinių priemonių kainai.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pasiūlymai pirkti Bendrovės akcijų paketą buvo. To pareiškėja neginčyja, todėl pirmas viešai neatskleistos informacijos tikslumo kriterijus yra.
Taip pat laikytina, kad tokia informacija yra pakankamai konkreti, nes yra aiškūs konkretūs asmenys pateikę konkrečius pasiūlymus (I t., b. l. 156 antroji pusė), vadinasi ginčijama informacija atitinka ir antrąjį viešai neatskleistos informacijos tikslumo kriterijų.
Aplinkybė, kad su potencialiais pirkėjais nebuvo pasiekti konkretūs rezultatai nereiškia, kad informacija yra netiksli.
Kaip jau buvo minėta, Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 10 punkte įtvirtinta, kad esminis įvykis – tai įvykis, galintis turėti didelį poveikį emitento išleistų vertybinių popierių rinkos kainai.
Šis esminio įvykio kriterijus yra vertinamojo pobūdžio.
Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad siekiant užtikrinti, kad visi rinkos dalyviai turėtų lygias galimybes gauti pilną ir tikslią informacija apie emitentą ir šios informacijos pagrindu galėtų priimti sprendimus dėl investavimo į vertybinius popierius, labai svarbu užtikrinti, kad emitentai nedelsiant viešai skelbtų tikslią informaciją apie kiekvieną esminį įvykį, sudarant visiems investuotojams vienodas sąlygas įvertinti atitinkamą informaciją, jos galimą poveikį emitento vertybinių popierių rinkos kainai bei jos pagrindu priimti pagrįstą investicinį sprendimą.
Pareiškėjos neatskleistos informacijos poveikį išleistų vertybinių popierių rinkos kainai patvirtina ir biržos AB NASDAQ OMX Vilniau prekybos duomenys iš kurių matyti, kad 2008-07-30, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimus Bendrovės akcijų pirkėjus, prekyba Bendrovės akcijomis stipriai suaktyvėjo: 2008-07-30 prekybos apyvarta šoktelėjo iki 691 170 Lt (vidutinė 2008-06-01 – 2008-09-01 apyvarta – 171 628 Lt), sandorių skaičius atitinkamai iki 113 (vidutinis – 24). Taigi, prekybos informacija tik patvirtina, kad informacija apie tarpinius strateginių alternatyvų apžvalgos rezultatus investuotojams priimant investicinius sprendimus yra labai svarbi ir ši informacija gali turėti didelį poveikį pareiškėjos vertybinių popierių rinkos kainai (I t., b. l. 180).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vertybinių popierių komisija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos viešai neatskleista informacija galėjo turėti didelį poveikį jos išleistų vertybinių popierių rinkos kainai.
Dėl pareiškėjos žinojimo apie tarpinius vykdytos strateginių alternatyvų apžvalgos rezultatus
Pareiškėja mano, kad atsakovė neįrodė, kad jai (AB ”Sanitas“) buvo žinoma Strateginių alternatyvų apžvalgos tarpiniai rezultatai (duomenys apie potencialius pirkėjus ir jų pateiktus pasiūlymus), nes, pareiškėjos nuomone, tai, kad minėta informaciją žinojo Bendrovės valdybos nariai, nereiškia, kad tokią informaciją žinojo pati Bendrovė.
Byloje nėra ginčo, kad Strateginių alternatyvų apžvalgos tarpininė rezultatų informacija buvo žinoma Bendrovės valdybos nariams (I t. b. l. 3–10, 169). Nagrinėtina, ar Bendrovės valdybos narių žinoma informacija laikytina žinoma ir pačiai Bendrovei.
Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnyje yra nustatyti bendrovės valdymo organai. Privalomai kiekvienoje bendrovėje turi būti šie bendrovės valdymo organai: visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Bendrovėje gali, bet neprivalo būti, sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Taigi, bendrovėje valdyba yra vienas iš bendrovės valdymo organų. Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4 dalis).
Pagal AB „Sanitas“ įstatus bendrovės valdymo organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (I t., b. l. 105).
Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4 dalis).
Iš nurodytų Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių teisės normų matyti, kad visi bendrovės valdymo organai veikia jiems nustatytų įgaliojimų ribose, jie veikia bendrovės ir jos akcininkų naudai, todėl jie visi privalo imtis priemonių, kad Bendrovė laikytųsi jai nustatytų pareigų, šiuo atveju paskelbti apie esminį įvykį teisės aktų nustatyta tvarka.
Sutartyje, pasirašytoje tarp „Merrill Lynch International“, AB „Sanitas“ bei Bendrovės pagrindinių akcininkų, kuria „Merrill Lynch International“ buvo pasamdytas kaip finansinis patarėjas, atliekant Bendrovės strateginių alternatyvų apžvalgą, aiškiai nurodyta, jog „Merrill Lynch International“ prašoma veikti ir veikia, kaip AB „Sanitas“(Bendrovės) išskirtinis finansinis patarėjas ryšium su Bendrovės akcijų pardavimu (II t., b. l. 10). 2008-04-30 sutartį, be kitų asmenų, taip pat pasirašė ir Bendrovės generalinis direktorius S. J. (II t. b. l. 2–21). Todėl „Merrill Lynch International“, atlikdama Strateginių alternatyvų apžvalgą, atstovavo ne tik Bendrovės akcininkus, bet ir pačią Bendrovę, todėl Bendrovei buvo žinoma, ar turėjo būti žinoma visa su atliekama strateginių alternatyvų apžvalga susijusi informacija. Sąskaitos už paslaugas buvo išrašomos Bendrovės vardu (ponui S. J., generaliniam direktoriui) (II t., b. l. 21–28), kas taip pat patvirtina, kad direktorius dalyvavo vykdant sutarties įsipareigojimus.
Išdėstytų aplinkybių visuma ir byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovei buvo žinoma ginčo informacija ir ją ji privalėjo atskleisti teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas pažymi, kad Taisyklėse yra nustatyta procedūra, skirta informacijai, kuri emitento nuomone yra laikytina konfidencialia (Taisyklių 20 punktas), todėl Bendrovė, galėjo minėta procedūra pasinaudoti, manydama, kad ginčo informacija yra konfidenciali.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja pažeidė Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnyje emitentui nustatytą pareigą atskleisti informaciją apie kiekvieną jam žinomą esminį įvykį, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia
atmesti pareiškėjos AB „Sanitas“ skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.