Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, išnagrinėjęs įtariamojo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) įtariamo pagal Lietuvos Respublikos BK 7 str. 13 p., 260 str. 3 d., gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams nuo 2012-07-11.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Lenkijos Respublikos piliečiu A. S., iki 2012-07-04 ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, tikslu platinti neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - 1 kilogramą kokaino ir 14 kilogramų kanapių ir jų dalių, nuo įgijimo tikslu platinti neteisėtai Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) laikė paminėtą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - 1 kilogramą kokaino ir 14 kilogramų kanapių ir jų dalių automobilyje (duomenys neskelbtini), šį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - 1 kilogramą kokaino ir 14 kilogramų kanapių ir jų dalių, kratos metu rado ir paėmė Rusijos Federacijos Federalinės narkotikų apyvartos kontrolės tarnybos pareigūnai, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 str. 13 p., 260 str. 3 d..

2012-07-10 10.25 val. V. Š. BPK 140 str. tvarka sulaikytas.

2012-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi V. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, nuo 2012-07-11.

Skundu V. Š. gynėjas advokatas Valdemaras Bužinskas prašo panaikinti 2012-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį ir nurodo, kad ginamasis įtariamas jam inkriminuojamas veikas padaręs ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tokio pobūdžio bylose kyla problemų su įrodymų surinkimu ir jų vertinimu. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pabėgęs iš laikinojo sulaikymo Rusijos Federacijoje ginamasis sugrįžo į Lietuvą, o ši aplinkybė priešpastatytina teismo argumentui dėl V. Š. ryšių užsienyje ir galimų ketinimų slėptis. Teismas skyrė 3 mėnesių suėmimo terminą, nenustatydamas jokio termino prokurorui įrodymų iš užsienio gavimui ir legalizavimui, toks terminas yra nemotyvuotas ir šiuo pagrindu. Ginamasis turi pastovią gyvenamąją vietą bei šeimą Kaune, kas gali būti pagrindas svarstyti dėl kitokios kardomosios priemonės paskyrimo ir nebuvo daroma. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 reikalavimais „Prokuroro pareiškimų ir teisėjų nutarčių turinys“ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas turėjo įsitikinti, ar prokuroro pareiškimas dėl suėmimo yra pakankamai motyvuotas, t.y. ar jame yra laikomasi BPK 125 str. 2 d. 4 p. reikalavimų, išdėstant konkrečius suėmimo skyrimo motyvus, o taip pat BPK 125 str. 2 d. 3 p. reikalavimų, t.y. ar jame išdėstyti ir aprašyti įrodymai, sudarantys pagrindą manyti, kad asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Toks pats reikalavimas keliamas ir teismo nutarčiai, kuria suėmimas yra paskirtas. Tokių duomenų nėra nei prokuroro pareiškime, nei teismo nutartyje, nei 2012-07-11 pranešime apie įtarimą, todėl teismas turėjo pavesti prokurorui sukonkretinti nusikalstamas veikas, ir nurodyti duomenis, leidžiančius manyti, kad įtariamasis padarė tas nusikalstamas veikas. Pareiškėjo nuomone, teismo nutartis skirti BPK 127 str. 1 d. numatytą maksimalų 3 mėnesių suėmimo terminą aiškiai nepakankamai motyvuota. Teismas neatkreipė dėmesio, kad V. Š. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 7 str. 13 p., 260 str. 3 d., padarymu.

Teismo posėdyje V. Š. gynėja prašė skundą tenkinti.

Skundas atmestinas.

Įtariamajam V. Š. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pagrįstai, laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų, bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatas.

Byloje surinkti faktiniai duomenys – Rusijos Federacijos pateikti duomenys apie V. Š. ir A. S. sulaikymą ir aptiktas narkotines medžiagas, bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, leidžia manyti, kad įtariamasis V. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. Š. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 260 str. 3 d., 11 str. 6 d.), už kurį numatyta tik laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė ir atsakomybė už kurį numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu - susijusiusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 straipsniai) (BK 7 str. 13 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad asmuo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ta­da jos ga­li pa­kak­ti tam as­me­niui skir­ti ar­ba pra­tęs­ti su­ėmi­mą BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu pagrin­du. Be to, V. Š. nedirba, byloje yra duomenų, kad jau kartą bėgo po sulaikymo Rusijos Federacijoje, kas rodo, kad jis linkęs bėgti, turi ryšių užsienyje, kur galimai padaryta ir pati nusikalstama veika. Todėl, nors jis ir neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs (bet, kaip matyti iš 2012-07-27 pažymos apie šeimos sudėtį, yra deklaravęs gyvenamąją vietą kitur nei žmona ir dukra, nors ir tame pačiame mieste), pritartina apylinkės teismo teisėjos išvadai, kad būdamas laisvėje V. Š. gali bėgti (slėptis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Įstatymo nuostata, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeista.

Pažymėtina, jog ar pasitvirtina įtarimai V. Š. atžvilgiu bei jo kaltės klausimas bus sprendžiamas bylą nagrinėjant teisme iš esmės, o kardomosios priemonės, kaip ir nurodoma Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d., gali būti skiriamos, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, o, šiuo atveju, jų yra ir, įvertinus duomenis, to nepaneigia skundo argumentai apie įrodymų iš užsienio gavimą ir apie tai, kad teismas turėjo pavesti prokurorui sukonkretinti nusikalstamas veikas, nes suimtajam pateiktuose įtarimuose yra nurodyti nusikalstamai veikai kvalifikuoti būtini nusikalstami veiksmai, atitinkantys BK 260 str. 3 d. dispoziciją. Skundo teiginiai, kad suimtasis yra vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, atsižvelgus į išdėstytą, nepaneigia Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo. Be to, minėtos aplinkybės buvo galimai padarytos nusikalstamos veikos, už kurias įtariamas suimtasis, darymo metu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad esamame etape kardomosios priemonės tikslai negali būti pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis, kaip pačia griežčiausia - suėmimu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo V. Š. gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.