- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-10
- Bylos Nr.
- 2S-1770-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06913-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Kreditorius
- L. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-11709-435/2015 pagal pareiškėjo (skolininko) D. Š. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei J. Ž. ir išieškotojai L. M. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
A. J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/14/02620 vykdo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-262-725/2013 dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu priteistos 4966,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. Š. solidariai su kitu skolininku išieškotojos L. M. naudai. 2014 m. spalio 10 d. antstolė išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, nurodant, kad pareiškėjas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos turi sumokėti 17150 Lt skolą ir 388,17 Lt vykdymo išlaidų, o per raginime per nustatytą terminą skolos nesumokėjus, jam bus taikomos CPK 624 straipsnyje numatytos priverstinio vykdymo priemonės. Nustačius, kad skolininkas neturi kito turto, 2015 m. kovo 30 d. antstolė priėmė patvarkymą bei areštavo D. Š. sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, viso 5647,32 Eur sumai.
Šalies argumentai
Skolininkas 2015 m. balandžio 3 d. antstolės kontorai pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti areštą jo laisvės atėmimo vietos įstaigoje turimai sąskaitai, skundą grindžiant tuo, kad sąskaita areštuota nepagrįstai, kadangi jis geranoriškai sutinka mokėti skolą iš gaunamų lėšų kas mėnesį darant pavedimus į antstolės nurodytą sąskaitą. A. J. Ž. 2015 m. balandžio 7 d. patvarkymu atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir skundą su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi (b. l. 37-39) pareiškėjo D. Š. skundą atmetė. Iš 2015 m. vasario 19 d. antstolės pažymos dėl žalos neišieškojimo teismas nustatė, kad piniginių lėšų Lietuvos Respublikos bankuose atidarytose sąskaitose skolininkas neturi; VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko vardu registruotų transporto priemonių nėra; VĮ Registrų centras duomenimis skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto taip pat nėra; VSDFV duomenimis, jokių pajamų skolininkas negauna. Skolininkui neturint kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, 2015 m. kovo 30 d. patvarkymu antstolė areštavo D. Š. sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, 5647,32 Eur sumai. Nors skolininkas sąskaitos arešto nepagrįstumą grindė tuo, kad jis geranoriškai ketina mokėti skolą, kad yra bedarbis ir į areštuotą sąskaitą yra pervedamos jo artimųjų lėšos higienos priemonėms įsigyti bei susimokėti už elektros prietaisus, tačiau teismas konstatavo, kad asmeniui, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, valstybė skiria visišką išlaikymą, todėl CPK 668 straipsnio nuostatos, ribojančios išieškojimą, skolininkui šiuo atveju netaikytinos. Teismas pažymėjo, kad skolos išieškojimas vykdomas nuo 2014 metų spalio mėnesio, skolininkas per tą laiką savanoriškai nesumokėjo jokios dalies įmokų, todėl antstolė turėjo teisę imtis priverstinio poveikio priemonių. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos nei vienai iš kategorijų, numatytų CPK 739 straipsnyje (iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas) nepriklauso, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, arešto panaikinimo. Skundas grindžiamas tuo, kad 2014 m. spalio 10 d. gavęs antstolės laišką dėl skolos mokėjimo, skolininkas jį persiuntė artimiesiems, kurie patikino, kad kas mėnesį mokės skolą, tačiau to nepadarė. Apeliantas siekia pats geranoriškai mokėti skolą, tačiau tai galėtų padaryti tik panaikinus areštą sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje, kadangi ją areštavus artimieji į minėtą sąskaitą nebeperveda lėšų. Tuo tarpu artimųjų pervedamos lėšos yra vienintelis gaunamų lėšų šaltinis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pažymėtina, kad antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendis, kuriuo iš skolininko D. Š. solidariai su kitu asmeniu priteista 4966,98 Eur žalos atlyginimo išieškotojos L. M. naudai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Nagrinėjamos civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0161/14/02620 duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 10 d. patvarkymu antstolė J. Ž. priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-262-725/2013 dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu priteistos 4966,98 Eur žalos išieškojimo iš skolininko D. Š. solidariai su kitu skolininku išieškotojos L. M. naudai (Vykdomosios bylos Nr. 0161/14/02620 l. 3). 2014 m. spalio 13 d. antstolė D. Š. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, nurodant, kad skolininkas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos į antstolės depozitinę sąskaitą turi sumokėti 17150 Lt skolą ir 388,17 Lt vykdymo išlaidų, o įpareigojimo neįvykdžius - bus taikomos priverstinio vykdymo priemonės (Vykdomosios bylos Nr. 0161/14/02620 l. 5-6).
Per raginime nustatytą terminą skolininkui geranoriškai nesumokėjus nurodytos sumos ir nustačius, kad skolininkas kilnojamojo ir nekilnojamojo bei bankuose savo vardu atidarytose sąskaitose piniginių lėšų neturi, yra bedarbis, jokių pajamų negauna bei yra įkalinimo įstaigoje, 2015 m. vasario 19 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S5-7100 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir areštavo D. Š. sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, viso 5647,32 Eur sumai (Vykdomosios bylos Nr. 0161/14/02620 l. 34). 2015 m. kovo 4 d. gavus skolininko prašymą dėl įkalinimo įstaigoje esančios sąskaitos arešto panaikinimo, 2015 m. kovo 9 d. patvarkymu Nr. S5-9986 antstolė prašymo netenkino bei 2015 m. kovo 30 d. pakartotinai priėmė patvarkymą Nr. S5-13898 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, kuriais, pareiškėjui geranoriškai nesumokėjus skolos per raginime nustatytą terminą, antstolė ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų ir areštavo pareiškėjo sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, 5647,32 Eur sumai, teigdamas, kad areštavus minėtą sąskaitą jis geranoriškai negali mokėti skolos, kad sąskaitoje esančios lėšos yra pervedamos jo artimųjų įsigyti higienos reikmenims ir susimokėti už elektros prietaisus.
Bylos duomenys patvirtina, kad apie priimtą Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendį ir užvestą vykdomąją bylą Nr. 0161/14/02620 bei raginimą įvykdyti nuosprendžio dalį dėl priteistos sumos pareiškėjui yra žinoma. Pažymėtina, kad teismo nuosprendis, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, buvo priimtas dar 2013 metais, vykdomoji byla užvesta 2014 metais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekiant geranoriškai įvykdyti nuosprendžio dalį dėl priteistos sumos sumokėjimo nuo 2013 m. iki šiol buvo pakankamai laiko, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas iki šiol būtų sumokėjęs bent dalį priteistos sumos. Be to, užvedus vykdomąją bylą bei antstoliui išsiuntus raginimą ir nustačius terminą geranoriškai sumokėti susidariusią skolą, pareiškėjas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo. Taigi antstolis, vadovaudamasis CPK 624 straipsnio nuostatomis, turėjo teisę pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, o viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko turto ir pajamų, priklausančių skolininkui ir esančių pas kitus asmenis ar priklausančių skolininkui iš kitų asmenų (CPK 624 straipsnis, 688 straipsnio 1 dalis).
Siekiant apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdieninius poreikius, CPK 668 straipsnyje numatyti tam tikri apribojimai išieškojimui iš fizinių asmenų turto. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi.
Nagrinėjamu atveju skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje, kurioje nuteistajam yra suteikiamas gyvenamasis plotas, įskaitant šildymą, elektrą, vandentiekį, maitinimą, minimalų kiekį drabužių, higienos priemonių. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad dalis areštuotoje sąskaitoje piniginių lėšų yra skirtos sumokėti už elektrinius prietaisus, tačiau tai yra mokestis už asmeninių ne pirmo būtinumo buitinių poreikių tenkinimą. Taigi, šiuo atveju laisvės atėmimo vietos įstaiga tenkina būtiniausius skolininko poreikius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Pažymėtina, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas). Pareiškėjas minėtų duomenų antstoliui nepateikė.
CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti. Kaip jau minėta, pareiškėjo tvirtinimu, į įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą jam pervedamos artimųjų lėšos, skirtos higienos reikmenims įsigyti bei apmokėti už elektros prietaisus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad areštuotoje sąskaitoje esančios lėšos nepriklauso nei vienai iš CPK 739 straipsnyje nurodytų piniginių lėšų kategorijai.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, naikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.