Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-10-25 · Civilinė byla Nr. e2A-1759-450/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-30Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-25
Bylos Nr.
e2A-1759-450/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00096-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
V. M., T. M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1759-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00096-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.1.6.3.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams V. M. ir T. M., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės atlikti žemės sklypo pertvarkymą pagal ieškovės pateiktą projektą be savininkų sutikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal ieškovės pateiktą projektą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį grindė tuo, kad 1991 m. lapkričio 26 d. K. S. nupirko ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šį turtą nuosavybės teise valdo ieškovė paveldėjimo teisės pagrindu. Likusi ½ statinių dalis nuosavybė teise priklausė A. B.. 2008 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus AVA sprendimu A. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į iki nacionalizacijos turėtą žemę, suformuotas bei patvirtintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); šiuo metu šios statinių dalies ir žemės sklypo savininkai yra atsakovai. A. B. suteiktame sklype atsidūrė ir K. S. priklausantys statiniai. A. B. galėjo įgyti nuosavybę tik į proporcingą jo nuosavybės teise valdomai statinių daliai žemės sklypą, nepažeidžiant kitų asmenų teisių, jis negalėjo įgyti žemė sklypo užimto kitų asmenų statiniais. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jai namų valdą ir namų valdos sklypo ribas pagal jos parengtą pasiūlymą namų valdos suformavimui ir panaikinti valstybės priimtų institucijų sprendimų dalis, kuriomis jai namų valdai reikalinga žemės sklypo dalis buvo perleista kitiems asmenims. Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą, atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, kad nėra pateiktas namų valdos žemės sklypo planas ir jo ribos nėra teisės aktų nustatyta tvarka suderintos su atitinkamomis valstybės institucijomis. Teismai konstatavo, kad perleidžiant A. B. nuosavybėn visą žemė sklypą, buvo pažeisto teisės aktų nuostatos, negalėjo būti kitiems asmenims suteikta žemė, užimta K. S. priklausančia pastatų dalimi; kad ieškovei namų valdos žemės sklypas gali būti suprojektuotas rengiant žemės sklypo pertvarkymo projektą, atidalijant namų valdos žemės sklypą iš privačios nuosavybės teise valdomo žemė sūkio paskirties žemės sklypo; kad iš ieškovės neatimama teisė, parengus namų valdos žemės sklypo nustatymo planą, įgyti nuosavybės teisę į dalį prie jos statinių esančios namų valdos žemės sklypą. Ieškovė parengė jos statinių daliai reikalingo žemė sklypo pertvarkymo projektą. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. spalio 16 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu konstatavo, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir pagal jį gali būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Taip pat nurodė, kad projekto patvirtinimui reikalingas pastatų ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, tačiau atsakovai su žemės sklypo pertvarkymu nesutinka, teigdami, kad juos tenkina dabartinė situacija, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal jos pateiktą projektą, nes ieškovės teisė rengti projektą su tikslu įgyti nuosavybės teisę į reikalingą žemės sklypo dalį yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Atsiliepimas

Atsakovai V. M. ir T. M. su ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad ieškovės pateiktas namų valdos žemės sklypo planas neatitinka Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nustatyto namų valdos sąvokos, nes ji į savo namų valdą įtraukia ne tik statinių, sodo, kiemo želdinių, kiemo ir daržo užimtą žemę, bet ir krūmų, pievos, pelkės užimamas plotus. Ieškovės teisės yra užtikrinamos teismo nustatytu statinių ir kelio servitutais, šie servitutai nėra panaikinti, tačiau teismui pateiktame projekte servitutų teisinis likimas neaptartas. Ieškovė prašo nustatyti namų valdą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame, jau suformuotame ir įregistruotame sklype, nenaikinant atsakovų nuosavybės teisės, todėl neaišku kaip toks teritorijų planavimo dokumentas būtų įgyvendintas. Projekte taip pat nenurodytas atsakovų žemės sklypo, kuriame ieškovė prašo suformuoti jai namų valdos žemės sklypą, ribos. Įgyvendinus ieškovės projektą sumažėtų atsakovams priklausanti nuosavybė ir iškiltų atsakovų nuosavybės praradimo teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Trečiais asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinio patenkinimas nesukurs ieškovei jokių teisnių padarinių, nes neišsprendus atsakovų nuosavybės klausimo į ieškovės namų valdai reikalingą žemės sklypą, ieškovės namų valdos žemės sklypo formavimas negalimas. NŽT davė teigiamą išvadą ieškovės parengtam namų valdos žemės sklypo projektui, nesiedama šio vertimo su nuosavybės klausimais. Atskirai paimtas ieškovės siūlomas žemės sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus ir esant žemės sklypo savininkų (atsakovų) sutikimui atsisakyti nuosavybės į dalį turimo žemė sklypo NŽT gali savo iniciatyva panaikinti savo sprendimą ir išspręsti problemą ne teismo tvarka. Taip pat šis projektas yra tinkamas realizuoti, jeigu atsakovų nuosavybės teisės į žemės sklypą ar jo dalį būtų panaikintos teismo sprendimu, tačiau ieškovė naikinti atsakovų nuosavybės neprašo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovės E. S. ieškinį atsakovams V. M. ir T. M. dėl teisės atlikti žemės sklypo pertvarkymą pagal ieškovės pateiktą projektą be savininkų sutikimo atmetė bei priteisė V. M. iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad šalys yra gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai: ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis statinių, atsakovams – kita pusė statinių. 3,2921 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovi šalims priklausantys statiniai, nuosavybės teise priklauso atsakovams, jame nuo 2013 m. balandžio 24 d. teismo sprendimu nustatyti statinių (0,2948 ha) ir kelio (0,0231 ha) servitutai, suteikiant E. S. teisę naudotis nurodytomis atsakovų žemės sklypo dalimis. Ieškovė parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo planą, iš kurio matyti, kad ieškovė formuoja 9659 kv. m. žemės sklypą atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, teisės rengti sklypų pertvarkymo projektus nei ieškovei, nei kitiems asmenims neneigia šią bylą nagrinėjantis teismas, tačiau tam, kad teismas pripažintų asmeniui teisę realizuoti parengtą projektą, jo įgyvendinimas turi sukelti ieškinį reiškiančiam asmeniui jo siekiamas teisines pasekmes. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė siekia paimti iš atsakovų jų nuosavybės teise valdomo sklypo dalį (9659 kv. m.) pagal parengtame projekte nurodytas ribas ir įgyti į ją dalį nuosavybės teises, tačiau nei CK 4.47 str., nei kiti įstatymai nenumato, kad nuosavybė gali būti įgyjama pertvarkius svetimą daiktą. 2013 m. sausio 21 d. sprendimu Trakų rajono apylinkės teismas pripažino ir nurodė, kad K. S. turėjo teisę įgyti namų valdos žemės sklypą proporcingai turimų statinių nuosavybės daliai ir atkuriant nuosavybės teises A. B. buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o ieškovė turi teisę iš valstybės įsigyti namų valdos žemės sklypo dalį. Teismas taip pat nurodė, kad namų valdos žemės sklypas gali būti suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte performuojant grąžintiną natūroje žemės sklypą prieš tai panaikinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius toje dalyje, kurioje buvo suformuotas privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas arba parengiant nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pertvarkymo projektą, atidalijant namų valdos žemės sklypą iš privataus žemės ūkio paskirties sklypo ir įsigyjant nuosavybės teisę į dalį namų valdos žemės sklypo. Teismo vertinimu, šie įsiteisėjusio tesimo sprendimo teiginiai, kuriais ieškovė grindžia ieškinį, nėra ieškovės nuosavybės teisės į atsakovų žemės sklypo dalį pripažinimas, jie taip pat nėra ieškovės teisės pertvarkyti atsakovų žemės sklypą pripažinimas. Nurodytais sprendimo teiginiais pripažįstamas atsakovų žemės sklypo suformavimo ydingumas, pripažįstama ieškovės teisė prie savo statinių įgyti žemės sklypą ir parodomas kelias kaip gali būti sprendžiama problema ne teismo keliu. Būtent teisės aktų reikalavimus atitinkančio plano parengimą kaip galimybę problemą išspręsti neteisminiu būdu nurodė ir apeliacinės instancijos teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartyje, tačiau neteisminiam žemės sklypo pertvarkymui yra būtinas sklypo savininkų sutikimas. Kadangi sklypo savininkai (atsakovai) su sklypo pertvarkymu nesutinka, tam, kad valstybė galėtų ištaisyti savo padarytas klaidas ir užtikrinti ieškovės teisių įgyvendinimą, ginčo žemės sklypas ar jo dalis turi pereiti valstybės nuosavybėn. Ieškovė, siekdama įgyti nuosavybės teises į atsakovų nuosavybės teise valdomo sklypo dalį ar norėdama jį pertvarkyti, pirmiausia turi nuginčyti atsakovų nuosavybės teisę, tačiau ieškovė atsakovų nuosavybės teisės į žemės sklypą ar jo dalį neginčija, todėl sprendimas dėl sklypo pertvarkymo plano ieškovei nesukels jokių teisinių pasekmių, dėl ko ieškovės teismui pateikto plano vertinimas šioje byloje neturi teisinės prasmės ir teismas dėl jo nepasisakė, o ieškovės ieškinį atmetė.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., iš ieškovės priteisė atsakovės V. M. 600 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. S. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Ieškovė ieškinį reiškė Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 66 p. pagrindu, tačiau teismas sprendimu pasisakė ne dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pagal pateiktą projektą, t. y. parengto projekto tvirtinimo, nesant atsakovų raštiško sutikimo, tačiau dėl projekto faktinio realizavimo aplinkybių, taip išeidamas už ginčo nagrinėjimo ribų.

2) Nei Taisyklės, nei joks kitas teisės aktas nenumato imperatyvo, reiškiant Taisyklių 66 p. numatytą reikalavimą, kartu reikšti ir papildomus reikalavimus dėl projekto ir/ar nuosavybės teisių realizavimo bei nenumato, jog tokio reikalavimo nepareiškus – reikalavimas pagal Taisyklių 66 p. nuostatas negali būti tenkinamas.

Atsiliepimas

3) Atsakovai rėmėsi išskirtinai tik NŽT priežiūrai bei kompetencijai priskirtais bei NŽT 2011 m. nurodytais motyvais, kurie, be kita ko, pačios NŽT tiek priimto 2014 m. spalio 16 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto pagrindu, tiek ir vykusio teismo posėdžio metu žodiniais paaiškinimais patvirtino bei konstatavo, jog atsakovų nurodyti nesutikimo motyvai nepagrįsti, o parengtas dabartinis projektas atitinka Taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimus, todėl nenustačius bei atsakovams neįrodžius jokių jų subjektinių teisių pažeidimų, bei vadovaujantis Taisyklių 66 p., ieškinys privalėjo būti tenkintas pilna apimtimi.

4) Ieškovei, kaip projekto iniciatorei, sukeliamos teisinės pasekmės – suteikiama teisė užbaigti projekto tvirtinimo procedūras, nesant raštiško atsakovų sutikimo. Tuo tarpu, teismo nurodytos aplinkybės apie vėlesnį projekto realizavimą ir/ar nuosavybės teisių įgijimą šioje stadijoje nespręstinos, nenagrinėtinos bei neabejotinai nesudarančios pagrindo pareikšto reikalavimo atmesti kaip nepagrįsto.

Atsiliepimas

5) Net esant akivaizdžiam bei konstatuotam ieškovės teisių pažeidimo faktui, kad ir kokį reikalavimą ieškovė bepareikštų tariamų procedūrinių motyvų pagrindu yra užkertama ieškovės teisė į pažeistų teisių gynimą. Toks teisės normų aiškinimas sąlygoja, jog ieškovė objektyviai negali apginti savo pažeistų teisių, minėtas aiškinimas neabejotinai pažeidžia ieškovės konstitucinę teisę į pažeistų teisių gynybą, formuoja konstitucines bei įstatymo laiduojamas teises pažeidžiantį precedentą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai V. M. ir T. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1) Teismas neperžengė ginčo nagrinėjimo ribų ir nepasisakė dėl reikalavimo, kuris byloje nebuvo reiškiamas, o vadovaudamasis įstatymu, kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius ir pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, pritaikė įstatymą ginčui spręsti, savo nuožiūra, kas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, todėl teismo argumentas, kad nuosavybės įgijimo pagrindai įtvirtinti CK 4.47 str. ir kituose LR įstatymuose nenumato, jog nuosavybė iš asmens (atsakovų), gali būti ieškovės įgyjama pertvarkius svetimą daiktą, pagal ieškovės pateiktą projektą, nesukels jai teisinių pasekmių, negali būti vertinama kaip išėjimas už ginčo ribų.

2) Klausimas, dėl ieškovės prašomo suformuoti namų valdos žemės sklypo, galėtų būti keliamas tik tuomet, jei žemės reformos žemėtvarkos projekte būtų perprojektuotas grąžintas natūra šiuo metu atsakovams priklausantis žemės sklypas, prieš tai panaikinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius toje dalyje, kurioje atsakovų privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas buvo suprojektuotas. Ieškovė, prašydama teismo nustatyti, jog žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal jos pateiktą projektą siekia įgyti nuosavybės teisę į dalį prašomo suformuoti 9658 m² namų valdos žemės sklypo ir į jį įgyti nuosavybės teises. Iš to seka, kad jei toks projektas būtų įgyvendinamas, tai keistųsi atsakovų nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo plotas bei sumažėtų jiems nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalys. Tokiu atveju, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovų netektos nuosavybės teisėtumo. Teismas pagrįstai ir teisingai pažymėjo, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybės prievarta, išskyrus įstatymu numatytus atvejus (CK 4.93 str.), o ieškiniu būtent ir buvo siekiama įgyti nuosavybę atsakovų žemės sklypo dalį.

3) Skundžiamas sprendimas nesudaro kliūčių apeliantei ginti savo teises įstatymuose įtvirtintais būdais ir priemonėmis, o aplinkybė, kad apeliantė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo bei įgyvendinimo būdą, nesudaro jokio pagrindo naikinti teisėto ir teisingo sprendimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1) Apeliantė projektą rengė su tikslu įsigyti nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartyje apeliantei buvo išaiškinęs, kad tik planui atitinkant teisės aktų reikalavimus, būtų galimybė išspęsti byloje kilusį ginčą ir neteisminiu būdu. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. spalio 16 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte nurodė, kad projektas parengtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, joms neprieštarauja, yra pagrįstas, jis buvo suderintas Nacionalinės žemės tarnybos atsakingų specialistų, todėl šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo, perėjimo apeliantei. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovams su projektu nesutinkant, minėtas klausimas privalo būti sprendžiamas teismo keliu, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nepareiškė, todėl apeliantės pareikštas ieškinys (reikalavimai) neišsprendžia ginčo iš esmės, nepasiekia civilinio proceso tikslų, teisėtų lūkesčių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai: ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis statinių, atsakovams – kita pusė statinių. 3,2921 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra šalims priklausantys statiniai, nuosavybės teise priklauso atsakovams, jame nuo 2013 m. balandžio 24 d. teismo sprendimu nustatyti statinių (0,2948 ha) ir kelio (0,0231 ha) servitutai, suteikiant E. S. teisę naudotis nurodytomis atsakovų žemės sklypo dalimis. Ieškovė parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo planą, iš kurio matyti, kad ieškovė formuoja 9659 kv. m. žemės sklypą atsakovams priklausančiame žemės sklype bei prašo nustatyti, kad žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal minėtą projektą be atsakovų sutikimo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, jai nereiškiant reikalavimo nuginčyti atsakovų nuosavybės teisės į ginčo sklypą ar jo dalį, laikė kaip nesukeliantį teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, todėl teisėjų kolegijos manymu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su pasirinktu teisių gynimo būdu ar teismo išėjimo už ginčo nagrinėjimo ribų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, jog sprendimas dėl sklypo pertvarkymo plano ieškovei nesukels jokių teisinių pasekmių, priėjo klaidingos išvados ar išėjo už ginčo nagrinėjamų ribų.

CK 1.137 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Taigi, visų pirma pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę savo nuožiūra pasirinkti jam priimtiniausią jo pažeistų teisių gynimo būdą. Civilinių teisių gynimo būdai yra reglamentuoti CK 1.138 str. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Faktines aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą) bei reikalavimą, kokiu būdu prašoma apginti pažeistas teises (t. y. ieškinio dalyką), ieškovė nurodė ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi LR Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 p., prašė nustatyti, kad žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal jos pateiktą projektą, t. y. ieškovė reiškiamu reikalavimu siekia paimti iš atsakovų jų nuosavybės teise valdomo sklypo dalį pagal parengtame projekte nurodytas ribas ir įgyti į tą dalį nuosavybės teises. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 p. nustatyta, kad parengtas projektas turi būti suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniu padaliniu, jam raštiškai turi pritarti projekto iniciatorius bei žemės sklypo savininkai, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai su sklypo pertvarkymu nesutinka, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, siekdama įgyti nuosavybės teises į atsakovų nuosavybės teise valdomo sklypo dalį ar norėdama jį pertvarkyti, pirmiausia turėtų nuginčyti atsakovų nuosavybės teisę. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia situacija, jei apeliantės projektas būtų įgyvendintas, nenuginčijus atsakovų nuosavybės, lemtų atsakovams priklausančio, nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto sumažėjimą, kas prieštarautų CK 4.37, 4.39, 4.47 str., 4.93 str. nuostatomis, t. y. atsakovų, kaip savininkų, nuosavybės teisė gali būti ribojama tik jų laisva valia, įstatymų ar teismo sprendimo nustatytais atvejais, tačiau įstatymai nenumato, kad nuosavybė gali būti įgyjama pertvarkius svetimą daiktą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kad sklypo savininkai (atsakovai) su sklypo pertvarkymu nesutinka, o apeliantei nereiškiant reikalavimo dėl atsakovų nuosavybės teisės nuginčijimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai sprendė, kad pareikštas reikalavimas negali būti tenkinamas, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, apeliantei yra užkertama teisė į jos pažeistų teisių gynimą, kas pažeidžia konstitucinę teisę į pažeistų teisių gynybą, formuoja konstitucines bei įstatymo laiduojamas teises pažeidžiantį precedentą. Nagrinėjamu atveju ieškovės teisė į teisminę gynybą nebuvo apribota. Aplinkybė, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės į teisminę gynybą pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantei neginčijant atsakovų nuosavybės teisės į žemės sklypą ar jo dalį, teismo sprendimas dėl sklypo pertvarkymo plano jai nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis dėl nuosavybės teisių įgijimo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (ieškovės) E. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Atsakovai T. M. ir V. M. prašė jų naudai priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, bei pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus, todėl, įvertinus, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės pateikto skundo, iš apeliantės atsakovo T. M. naudai priteistina 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (ieškovės) E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėNeringa Švedienė