Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. P. (A. P.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 1, 5 dalimis, ši bausmė subendrina su Kretingos rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.

2. Bausmės pradžia – 1998 m. rugsėjo 16 d., bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.

3. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas siūlant A. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

3.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis A. P. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2010 m. kovo 26 d. iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Atvykęs į įstaigą nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Iki įkalinimo nuteistasis turėjo aštuonių klasių išsilavinimą, virėjo specialybę, bausmės atlikimo metu jis įgijo pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą, taip pat dailidės specialybę, staliaus profesinę kvalifikaciją ir elektrinių krautuvų eksploatavimo kvalifikaciją. SODRA duomenimis nuteistasis neturi jokios oficialios darbo patirties, nes nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdams jauno amžiaus. Bausmės atlikimo vietoje buvo motyvuotas dirbti, tačiau darbo vietos negavo dėl jų stygiaus įkalinimo įstaigoje. Nuo 2020 m. sausio 6 d. nuteistasis dirba Darbinės veiklos organizavimo skyriuje darbininko pareigose. Nuteistojo darbinės nuostatos teigiamos, darbu džiaugiasi, tuo tarpu būnant laisvėje nuteistasis turėtų galimybę dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ elektrokrautuvo operatoriaus pareigose, 2024 m. rugpjūčio 17 d. buvo gauta tai patvirtinanti pažyma. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dešimt kartų pažeidė nustatytą tvarką, penkis kartus baustas už nustatytos tvarkos įstaigoje pažeidimus, paskutinį kartą įkalinimo įstaigos tvarką pažeidė 2013 m. gegužės 13 d., skatintas dvidešimt septynis kartus, paskutinį kartą – 2024 m. spalio 3 d.

3.2. Nuteistasis pradėjo nusikalsti būdamas nepilnamečiu, jo kriminaliniam gyvenimo būdui įtakos turėjo kriminalinę patirtį turintys draugai, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikomos švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir nusikalto pakartotinai bei įvykdė itin sunkų nusikaltimą. Po nusikaltimų įvykdymo nuteistasis apie tris mėnesius vartojo narkotines medžiagas, jo teigimu, nuo to nebuvo priklausomas, o vartojo dėl emocinių problemų, supratęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų neužfiksuota. Iki įkalinimo pragyvendavo iš neoficialių pajamų ir artimųjų finansų, tačiau turimos pajamos nebuvo didelės, todėl stengėsi verstis savarankiškai. Šiuo metu nuteistasis dirba ir pragyvena iš laisvės atėmimo vietų įstaigoje gaunamo darbo užmokesčio, jo atžvilgiu nėra gauta vykdomųjų dokumentų. Nuteistajam buvo solidariai priteista nukentėjusiesiems atlyginti civilinius ieškinius, tačiau civilinius ieškinius padengė jo bendrininkai. Nuteistasis geba užmegzti įvairius ryšius, diferencijuoja asmenis, bendrauja su šeimos nariais, draugais. A. P. gali įvardinti tiek teigiamas, tiek neigiamas savo asmenybės savybes, nesistengia savęs pateikti tik iš teigiamos pusės, atvirai kalba apie savo elgesį, gali įvardinti savo emocijas įvairiais gyvenimo etapais, yra lankomas sutuoktinės, nes mama su jauniausiu broliu gyvena užsienyje.

3.3. A. P. įvykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tęsia darbinę veiklą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, baigė užsiėmimo ciklų „Bendravimo įgūdžių“ lavinimo grupę, lankė meno terapijos užsiėmimus, bendradarbiavo su psichologais, dalyvavo elgesio keitimo terapijoje, savanoriškai lankėsi užsiėmimuose. 2024 m. spalio 17 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė rizika nusikalsti pakartotinai. Teigiama dinamika stebima šiose srityse – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, nes nuteistasis tęsia darbinę veiklą; gyvenimo stilius ir draugai – nuteistasis kryptingai vengia rizikingų situacijų ir atsiriboja nuo destabilizuojančios aplinkos, įsitraukia į pozityvias veiklas; mąstymas ir elgesys – nuteistasis nevengia analizuoti savo elgesio, prisiima atsakomybę, analizuoja ne tik pačiam kilusias pasekmes; nuostatos – priežiūrą vertina palankiai. Didžiąją dalį nuteistojo kriminogeninių veiksnių sudaro statiniai, tuo tarpu dinaminiai veiksniai nors vis dar aktualūs, tačiau šiuo metu yra valdomi. A. P. suvokia savo veiksmų pasekmes ne tik sau, tačiau ir aukų artimiesiems, pripažįsta kaltę, gailisi, mano, kad jam paskirta bausmė yra adekvati jo nusikaltimams. 2024 m. balandžio 26 d. nustatyta žema smurtinio elgesio rizika, 2024 m. spalio 17 d. nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenėje. Visų aplinkybių kontekste stebima akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą tenkinti, nurodė, kad vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių įtakoti negalima, jis nusikalto jauno amžiaus, bausmės atlikimo metu įgijo ir išsilavinimą, ir specialybę, palaiko tvirtus socialinius ryšius, paskutinė nuobauda jam buvo skirta prieš vienuolika metų. Prokurorė prašė teikimo netenkinti, nes nuteistajam vis dar išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis yra dešimt kartų pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles, iš jų penkis kartus baustas nuobaudomis, nuteistojo problemų spendimo įgūdžiai vis dar išlieka nepakankami, nors civiliniai ieškiniai priteisti atlyginti solidariai, pats nuteistasis neatlygino jokios priteistinos sumos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas netenkinamas.

6. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar jis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. P. atitinka BVK 88 straipsnyje numatytą formalųjį kriterijų – yra atlikęs įstatymo nustatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1998 m. rugsėjo 16 d., nuteistasis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt šešerius metus laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos). Taip pat nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigai pateikė prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Visgi, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, vien šių formalių kriterijų nustatymo nepakanka. Be kita ko, teismas privalo įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo ir bausmės atlikimo metu, padarytos žalos ar reikšmingos jos dalies atlyginimą nukentėjusiesiems, bei jo norą ir dedamas pastangas tinkamai prisitaikyti prie visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių.

8. Teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančioje 2024 m. spalio 17 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad A. P. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, t. y. tęsia darbinę veiklą, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, baigė „Bendravimo įgūdžių“ lavinimo grupę, lankė meno terapijos užsiėmimus, bendradarbiavo su psichologais, dalyvavo elgesio keitimo terapijoje ir savanoriškai lankėsi užsiėmimuose. Taip pat nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas penkis kartus, paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2013 m., skatintas dvidešimt septynis kartus, paskutinįjį kartą – 2024 m. spalio 3 d. Nuteistasis nesusidūrė sus sunkumais dėl gyvenamosios vietos ar jos pastovumo, iš Socialinio tyrimo išvados 4.2 punkto matyti, kad nuo 2024 m. spalio 2 d. jis deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), taigi tai suponuoja išvadą, kad galimo terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo motyvuotas dirbti, pradžioje įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų stygiaus laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau įgijo pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą bei dailidės specialybę, staliaus profesinę kvalifikaciją ir elektrinių krautuvų eksploatavimo kvalifikaciją, nuo 2020 m. sausio 6 d. nuosekliai užsiima darbine veikla, darbinės nuostatos teigiamos, dėl to jis buvo skatintas keturiolika kartų. Taip pat nuteistasis palaiko ryšius su savo sutuoktine, skambučių ir laiškų pagalba bendrauja su artimaisiais užsienyje. Nenustatyta, kad nuteistasis turėtų problemų dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, neužfiksuota atvejų, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigoje būtų vartojęs psichiką veikiančias medžiagas. Nuteistasis geba analizuoti savo elgesį bei dėl jo kilusias pasekmes ne tik sau, tačiau ir aukų artimiesiems, neneigia įvykdęs nusikaltimus, gailisi. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Be to, nuteistasis papildomai pateikė 2024 m. spalio 30 d. pažymėjimą apie dalyvavimą socialinių įgūdžių ugdymo programoje, 2021 m. padėkos raštą už parodytą iniciatyvą ir išradingumą tobulinant gamybos procesą, 2022 m. gegužės 26 d. padėkos raštą už nuoširdų ir stropų darbą, 2022 m. sausio 6 d. pažymėjimą dėl sėkminga baigtą Bendravimo įgūdžių lavinimo grupę. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. P. deda pastangas koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės dar nesudaro pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu.

9. Aukščiau aptartos aplinkybės nuteistąjį A. P. apibūdina teigiamai ir turi būti vertintinos pozityviai, svarstant galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, tačiau šiuo atveju vis tik svarbu tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika net po keturių atliktų vertinimų išlieka vidutinė, tuo tarpu nustatyti kriminogeniniai veiksniai dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam jau yra tikslinga pakeisti bausmės rūšį. Nors kaip teisingai pažymėta Institucijos teikime, didžiąją dalį nuteistojo kriminogeninių veiksnių sudaro statiniai, t. y. tie, kurių nuteistasis savo elgesiu pakeisti negali, tačiau vis tik išliekantys aktualūs keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – maža darbo patirtis, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti koreguojami juos bandant maksimaliai sumažinti arba panaikinti. Be kita ko, tai reiškia, kad A. P., aktyviai siekdamas keisti savo elgesį, vis dar gali sumažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką iki žemos. Nors nuteistasis 2010 m. kovo 26 d. atvykęs iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. P. bausmės atlikimo metu ne visada paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių. Iš Socialinio tyrimo išvados 4.6, 5.2 punktų matyti, kad bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis buvo linkęs įžeidinėti pareigūnus, kurstė kameros nuteistuosius nepaklusti teisėtiems reikalavimams, neleido atlikti kratos, buvo uždengęs lovą, sugadino sieną užklijavęs plakatą, kompiuteryje laikė uždraustas programas, buvo įtrauktas į linkusių užpulti bei pabėgti įskaitą, taip pat buvo fiksuotas ir jo grubus elgesys įstaigos pareigūno atžvilgiu. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Vertinant jam paskirtų paskatinimų dinamiką matyti, kad nuteistojo elgesys intensyviau ėmė keistis teigiama linkme tik nuo 2018 metų, nuo šio laiko jis imtas skatinti dažniau, todėl teismo vertinimu, pozityvus jo elgesio pokytis stebimas dar nepakankamą laiką, jog jam paskirta bausmė iki gyvos galvos galėtų būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad būdamas laisvėje nuteistasis neįgijo jokios darbinės patirties, nes nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti būdamas jauno amžiaus. Socialinio tyrimo išvados 4.3 punkte pažymima, kad A. P. niekur nedirbo, pragyveno iš nusikaltimų darymo metu įgauto turto, paties nuteistojo teigimu, iki bausmės atlikimo jis pragyvendavo iš neoficialių pajamų, bei finansiškai priklausydavo nuo savo artimųjų šeimos narių, tačiau pajamos nebuvo didelės ir jų neužteko pragyvenimui, todėl jis stengėsi pajamų gauti savarankiškai. Po pirmosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo įsidarbinti jam nepavyko dėl turėto teistumo ir sudėtingos ekonominės padėties šalyje, todėl pinigų trūkumas skatino vykdyti nusikaltimus. Be to, didžiąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo dalį jis nedirbo, jam atvykus į (duomenys neskelbtini) kalėjimą nebuvo įdarbintas dėl laisvų darbo vietų stygiaus, tuo tarpu darbinę veiklą pradėjo vykdyti tik 2020 m. sausio 6 d. Nors Socialinio tyrimo išvadoje aptariant nuteistojo lėšų tvarkymą ir pajamas nurodoma, kad A. P. orientuojasi dabartinėje ekonominėje padėtyje, neturi įsiskolinimų ir nesusiduria su lėšų paskirstymo sunkumais, tačiau prieš tai įvardintos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, ne tik turi įtakos nustatant dinaminį kriminogeninį veiksnį – mažą darbinę patirtį, tačiau vertinant tai perspektyviniu aspektu, kol kas keltų riziką, nustačius terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistajam bei vėlesnio lygtinio paleidimo atveju, jog nuteistasis pajamų bandytų gauti ne vien teisėtais būdais. Tokį manymą sustiprina ir Socialinio tyrimo išvados 4.1 punkte užfiksuotos aplinkybės, apie tai, kad nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos turėjo finansinį motyvą, kas lėmė ir susiformavusį elgesio modelį, vykdytų nusikalstamų veikų sunkėjimą.

11. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados 4.6 punkte pastebėta, jog nuteistasis buvo linkęs laiką leisti su asmenimis, kurie vėliau tapo nusikaltimų bendrininkai. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9, 11 punktuose jis įvykdė veikdamas kartu su savo broliu. Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistojo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos kriminalinę patirtį turintys draugai ir brolio autoritetas, su kuriuo nuteistasis šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. A. P. teigia tik vėliau supratęs, kad galėjo pasirinkti kitokį gyvenimo būdą, tačiau jau buvo per vėlu. Be to, Socialinio tyrimo išvados 4.7 punkte pažymėta, kad nors nuteistasis neturėjo priklausomybės narkotinėms medžiagoms bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų neužfiksuota ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau A. P. teigimu, narkotines medžiagas jis vartojo po nusikalstamų veikų įvykdymo supratęs jam gresiančias pasekmes, taigi tuomet, kai turėjo emocinių problemų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės turėjo įtakos dinaminio kriminogeninio veiksnio – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, nustatymui, bei leidžia teigti, kad nuteistasis būdamas laisvėje buvo ne visai atsparus aplinkos veiksniams, tam tikra prasme jo priimamus sprendimus įtakojo kiti asmenys, darę jam neigiamą įtaką, be to, susidūręs su sunkumais nuteistasis buvo linkęs imtis destrukcinių priemonių – vartojo narkotines medžiagas.

12. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartų aplinkybių kontekste taip pat svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Pažymėtina, kad A. P. bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos įvykdymą, tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jam yra paskirta už dviejų asmenų, tame tarpe ir mažamečio, nužudymą, t. y. už itin pavojingą nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes. Socialinio tyrimo išvados 4.1 punkte nurodoma, kad nuteistasis nusikalstamą veikią pradėjo vykdyti jau turėdamas išankstinį tikslą nužudyti nukentėjusiąją ir pagrobti jos turtą, tuo tarpu antrąjį mažametį nukentėjusįjį, kuris nusikaltimo metu atsitiktinai buvo nukentėjusiosios namuose, nužudė slėpdamas pirmąjį nusikaltimą. Nužudymai turi sadistinio smurto požymių, nes aukoms nuteistasis peiliu smogė daug kartų, sukeldamas dideles kančias. Be to, kaip ir specialistai vertinę A. P., taip ir jis pats apibūdina save kaip impulsyvią asmenybę. Nors šiuo metu nuteistasis geba analizuoti savo elgesio priežastis ir padarinius, suvokia jų tarpusavio ryšį, gailisi padaręs nusikaltimus, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje ne kartą minimi paties nuteistojo žodžiai, teigiant, kad tik po įvykdyto veiksmo jis suprasdavo, jog galėjo pasielgti kitaip, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pirmiau veikti, o tik po to galvoti apie pasekmes. Taigi, apygardos teismo įsitikinimu, nuteistajam reikėtų skirti daugiau dėmesio dinaminio veiksnio – impulsyvaus elgesio kontrolei. Kadangi šiuo metu iš tiesų stebimas nuteistojo teigiamas požiūris į įstatymus ir jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, bei A. P. išreiškia norą save realizuoti teigiamais būdais, teismo vertinimu, šių pozityvių nuostatų nuoseklus formavimas ateityje nuteistajam gali sudaryti palankias sąlygas mažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei dinaminius kriminogeninius veiksnius ir tokiu būdu sudaryti palankesnes sąlygas šio teisinio klausimo sprendimui.

13. Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, kad sprendimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme priėmimas yra išimtinė teismo teisė, kuri gali būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam išliekanti nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, nuteistojo padaryti laisvės atėmimo vietos įstaigos taisyklių pažeidimai, bei išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nors A. P. elgesys bausmės atlikimo metu progresuoja teigiama linkme, tačiau pilnai įsitikinti nuteistojo elgesio pasikeitimu, tikslinga skirti daugiau laiko.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu taikyti A. P. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas dar nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam A. P. (A. P.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.