Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), teistas 2018-10-18 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 str. 7 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. 2018-12-11 apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia, suėmęs rankomis už kaklo sugyventinei J. G., ją smaugė, padarydamas taškines kraujosruvas odoje kakle, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajai J. G. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. V. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir paaiškino, kad buvo girtas, atėjo pas Jovitą. Jie susipyko, jis nesusivaldė, sugriebė ją už kaklo ir suspaudė. Jai skaudėjo. Iki įvykio jie buvo sugyventiniai, kartu gyveno, buvo kaip šeima. Dabar jie susitaikė ir vėl kartu gyvena. Jie yra sugyventiniai, gyvena tuose pačiuose namuose. Tik po įvykio jis buvo išvažiavęs pas savo tėvus, bet nebuvo išsikraustęs. Jis tuo metu gėrė ir nenorėjo būti pas Jovitą. Gailisi dėl to, ką padarė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. G. paaiškino, kad tą dieną ji grįžo namo po darbo. Atėjo girtas T.. Jie susipyko, jis priėjo ir suėmė ją už kaklo, suspaudė. Ji jautė fizinį skausmą. Jie buvo sugyventiniai. Ji davė jam terminą, kad jis nustotų vartoti alkoholį. Jie gyveno kartu 5 metus, yra sugyventiniai. Prieš įvykį ji kaltinamajam buvo pasakiusi, kad jis turi keistis, todėl tuo metu jis jai buvo kaip buvęs sugyventinis. Jis pas ją nakvodavo, bet kitame kambaryje. Jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Šiuo metu jie vėl gyvena kartu, nes susitaikė. Mano, kad vis tik jų santykiai buvo kaip šeimos santykiai, kaltinamasis jai buvo šeimos narys. Jie pykosi, bet svetimi vienas kitam nebuvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

2018-12-11 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 5-7). 2018-12-11 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis (b. l. 10-13). 2018-12-11 pranešimu apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 16).

2018-12-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. G. padaryta taškinės kraujosruvos odoje kakle, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Ir šis požymis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje, o jo nesant – veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis T. V. 2018-12-11 smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą. Perduodant bylą teismui su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teismui kilo abejonių dėl to, ar smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį, nes kaltinimas buvo suformuluotas nurodant, kad kaltinamasis smurtavo prieš buvusią sugyventinę, ši aplinkybė atsispindėjo ir nukentėjusiosios apklausos protokole (b. l. 19-20), nors kaltinamasis savo parodymuose vienareikšmiai nurodė, kad jis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai (b. l. 44-46), ir todėl teismui kilo klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl Utenos apylinkės teismo 2019-01-14 nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (b. l. 76-77).

Tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, išklausius kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, teismas įsitikino, kad smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį, artimąjį, nes kaltinamojo T. V. ir nukentėjusiosios J. G. santykiai iki nusikalstamos veikos padarymo ir po nusikalstamos veikos yra tokie patys, jie yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, juos sieja šeimos santykiams būdingas socialinis ir emocinis ryšys, tačiau dėl to, kad 2018-12-11 jie buvo susipykę, nukentėjusioji J. G. tuo metu manė, kad galimai jie nebėra sugyventiniai.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad suformuluotame kaltinime nukentėjusioji įvardijama kaip buvusi sugyventinė, o teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo šeimos santykiams būdingas socialinis ir emocinis ryšys, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis smurtavo prieš buvusią sugyventinę. Kaltinamojo T. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymas yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis T. V. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - baudžiamojo įstatymo numatytą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis teistas (b. l. 54-55), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 59-63). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo.

Teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, bausmės tikslų bus galima efektyviau pasiekti kaltinamajam paskyrus viešųjų darbų bausmę (BK 46 str.).

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino dėl savo kaltės, todėl jam teismo skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.).

T. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-12-11, 16 val. 20 min. iki 2018-12-13, 11 val. 00 min. (b. l. 40-41), todėl jam į paskirtą bausmę laikantis bausmių keitimo taisyklių įskaitytinas laikas, praleistas laikinajame sulaikyme. Viena laikino sulaikymo para prilygintina šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b. pp.).

Kaltinamajam T. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-52), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad T. V. padarė naują nusikaltimą, neatlikęs Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 38 MGL dydžio (1900 Eur) baudos, kurios sumokėjimas buvo išdėstytas 18 mėnesių laikotarpiui, todėl bausmės turi būti subendrintos. Sprendžiant bausmių subendrinimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 65 straipsnio 2 dalies reikalavimais, kad bauda yra nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl šiuo atveju bausmės subendrintinos pagal BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas taisykles, t. y. bausmes visiškai sudedant – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės pridedant visą pagal 2018 m. spalio 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą neatliktą baudos bausmę. Baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai (BK 73 str. 2 d.).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šios bausmės pridėti visą pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. spalio 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą neatliktą baudą ir galutinai skirti T. V. subendrintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-12-11 iki 2018-12-13 (2 paras) (1 laikino sulaikymo diena prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms).

Baudą sumokėti per 18 mėnesių nuo 2018-11-07 (teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. (Įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą, kvitą (-us) pateikti į teismo raštinę. Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką, bauda bus išieškota priverstinai.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.