Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos, baudos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai įteikti atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018-12-13 atsakovė ir UAB „mogo LT“ sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. RNT13122018/0062 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovei teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovė įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų – nemokėjo įmokų Sutartyje nustatyta tvarka, todėl pradinis kreditorius Sutartį 2019-02-25 nutraukė ir 2019-10-16 visas reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties, perleido ieškovei.

Transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarčių sudarymo bei vykdymo ypatumus reglamentuoja CK šeštosios knygos IV dalies XXVIII skyriaus šeštojo skirsnio normos (6.522-6.529 straipsnis) bei bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos (CK šeštosios knygos IV dalies XXVIII skyriaus pirmojo – ketvirtojo skirsnių normos), išskyrus tas, kurios netaikomos transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarčiai (CK 6.522 straipsnio 2 dalis), taip pat nagrinėjant ginčą taikytinos ir bendrosios atsakomybės už prievolės pažeidimą klausimus reglamentuojančios teisės normos (CK šeštos knygos I dalies III skyrius). Bendrosios teisės normos taikytinos tiek, kiek atitinkamo klausimo nereglamentuoja specialiosios normos. Pagal transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės nuomininko pareigos yra laiku mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi turtu, naudotis išsinuomotu turtu atsižvelgiant į sutartyje nustatytas sąlygas ir turto paskirtį bei pasibaigus nuomos sutarties terminui grąžinti išsinuomotą turtą tokios būklės, kokios turtas buvo perduotas (CK 6.489 straipsnio 1, 3 dalys). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl liko skolinga 529,42 Eur nesumokėto nuomos mokesčio. Be to, pirminis kreditorius patyrė 762,30 Eur turto vertės atstatymo išlaidų, kurias pagal Sutarties 8.4.1, 8.4.5, 8.4.7, 12.7 punktus turi atlyginti atsakovė. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar ieškove, nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1291,72 Eur skolos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutarties 10.8 punktas numato, kad jei Sutartis nutraukiama dėl nuomininko kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 5 procentų dydžio netesybas (baudą) nuo Pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu. Ieškovė nurodo, kad Sutarties nutraukimo metu transporto priemonės likutinė vertė pagal sutartį buvo 4626,26 Eur, todėl prašo priteisti 5 procentų dydžio baudą nuo minėtos sumos, t. y. 231,31 Eur. Sutarties 10.3 punktas numato, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal Sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti iki 1 proc. dydžio netesybas (delspinigius) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Šiuo pagrindu ieškovė prašo priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigius už 180 dienų nuo 1291,72 Eur skolos, iš viso 116,25 Eur delspinigius. Sutarties 10.9 punkte numatyta, kad netesybos laikomos minimaliais nuostoliais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dvigubos netesybos, t. y. delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

Nagrinėjamu atveju Sutarties 10.8 punkte numatyta bauda taikoma Sutarties nutraukimo atveju. Šiuo konkrečiu atveju Sutartis buvo nutraukta dėl įmokų nemokėjimo laiku. Kita vertus, Sutarties 10.8 punkte numatyta bauda nėra siejama būtent su vėlavimu mokėti įmokas, ši bauda taikoma visais atvejais, kai Sutartis nutraukiama dėl nuomininko kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar dėl jam priskirtų rizikų. Iš to matyti, kad ši netesybų forma Sutartyje numatyta ne kompensuoti nuomotojui už vėlavimą mokėti įmokas, bet atlyginti minimalius nuomotojo nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo ir būsimų pajamų pagal Sutartį negavimo. Tuo tarpu Sutarties 10.3 punkte numatyti delspinigiai yra siejami būtent su vėlavimu mokėti mokėjimus pagal Sutartį, t. y. jie yra skirti atlyginti minimalius nuomotojo nuostolius dėl vėlavimo mokėti įmokas, kurių terminas suėjęs. Tokiu atveju laikytina, kad Sutarties 10.3 ir 10.8 punktuose nėra numatytos dvigubos netesybos, nes skiriasi jų taikymo pagrindas ir tikslas, vienu atveju siekiama atlyginti nuostolius dėl sutartinių santykių pasibaigimo, kitu atveju – nuostolius dėl vėlavimo mokėti skolą. Prašymas priteisti baudą ir delspinigius grindžiamas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1-2 dalimis, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 37 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS, į. k. 11919806, iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1291,72 Eur (tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro 72 ct) skolą, 231,31 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro 31 ct) baudą, 116,25 Eur (šimtą šešiolika eurų 25 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1639,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 37,00 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.