- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-22
- Bylos Nr.
- N-444-224-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius, Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarties V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2006 m. spalio 27 d. nutarimu V. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį paskyrė 125 litų baudą už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 193.10 punkto reikalavimus, 2006 m. liepos 28 d. apie 19.45 val. Klaipėdos mieste, Taikos pr. 61 vairavo motociklą Honda GL1800A, (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo prie prekybos centro „Akropolis“ įėjimo, kur jis trukdė pėsčiųjų eismui.
II.
V. Z. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad motociklas Honda GL 1800A, (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas taip, kad niekam nekliudytų – nei kitoms transporto priemonėms, nei pėsčiųjų eismui, jis nebuvo pastatytas jokių kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, veikimo zonoje, nebuvo pastatytas ant pėsčiųjų perėjos ar kelio važiuojamosios dalies, kuria šiuo atveju turėtų teisę naudotis pėstieji, o priešingai – buvo pastatytas stovėti tam nedraudžiamoje vietoje ir niekas pretenzijų dėl motociklo stovėjimo vietos nereiškė. Pažymėjo, kad pagal byloje esančias fotonuotraukas, motociklo stovėjimo vieta buvo ne kelias, todėl nepagrįstai nurodoma, kad motociklo stovėjimas trukdė pėsčiųjų eismui, nes pėstytis yra asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje. Taip pat motociklas nebuvo pastatytas nei pėsčiųjų perėjoje, nei ant pėsčiųjų tako.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 27 d. nutartimi V. Z. skundo nepatenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, padaręs išvadą, kad jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį už vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymą, stovėjimą ant pėsčiųjų (dviračių) tako, jam paskirta nuobauda sankcijos ribose, todėl nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Teismas nurodė, kad V. Z. kaltė padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų A. A. ir R. B. paaiškinimais, Kelių eismo taisyklių pažeidimo schema, fotolentele ir nuotraukomis, taip pat liudytojų A. A. , R. B. ir V. R. parodymais. Teismas nurodė, kad iš nubraižytos pažeidimo schemos matyti, kad motociklas stovėjo iš dalies nukreipimo salelėje bei pėstiesiems skirtoje zonoje, ant kurios užvažiuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo per pėsčiųjų perėją, kirsdamas geltoną ir baltą ištisinę liniją. KET 17 punkte kelias apibūdinamas kaip eismui skirta ir naudojama žemės ar statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas, o 2 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristika“ 1.15.1 punkte nurodyta, kad horizontalus ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką, nukreipimo salelės atriboja priešingų krypčių transporto srautus arba žymi važiuojamojoje dalyje esančią kliūtį. Todėl palikęs stovėti motociklą iš dalies nukreipimo salelėje bei pėstiesiems skirtoje zonoje, kliudydamas pėsčiųjų eismui, pažeidė KET 193.10 punktą, kuris draudžia sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus ar kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartimi, V. Z. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl tos pačios veikos Institucija 2006 m. liepos 28 d. nutarimu jau buvo skyrusi jam 150 litų baudą pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, tačiau išnagrinėjęs bylą dėl šio nutarimo Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė grąžinti medžiagą Institucijai, nurodydamas atlikti papildomą tyrimą šioje byloje. Tačiau Institucija jokių papildomų aplinkybių netyrė ir priėmė naują šioje byloje skundžiamą 2006 m. spalio 27 d. nutarimą. Be to, skirdama nuobaudą už tą pačią veiką, Institucija nurodo skirtingus nuobaudos skyrimo įstatyminius pagrindus. Taip pat teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, konstatavo, kad V. Z. nevykdė savo pareigų pėstiesiems, tačiau jis jokiais savo veiksmais KET nepažeidė – jo motociklas buvo pastatytas taip, kad nekliudytų nei transporto priemonėms, nei pėsčiųjų eismui, jis nebuvo pastatytas jokių kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, veikimo zonoje, taip pat nebuvo pastatytas ant pėsčiųjų perėjos ar kelio važiuojamosios dalies, kuria šiuo atveju turėtų teisę naudotis pėstieji.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, nes jis nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
V. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojo pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų, (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių taku), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų (pagal veikos padarymo metu buvusį reglamentavimą).
Apeliantas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – kad jis 2006 m. liepos 28 d. apie 19.45 val. pastatė savo vairuojamą motociklą Honda GL 1800A, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Taikos pr. 61, byloje esančioje medžiagoje (fotonuotraukose, schemoje) užfiksuotoje vietoje, tačiau neigia, kad taip pastatydamas nurodytą transporto priemonę, jis pažeidė KET nuostatų reikalavimus ir tuo padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies pažeidimą.
Institucija nutarimu konstatavo, kad nurodytomis aplinkybėmis pastatytas motociklas trukdė pėsčiųjų eismui, ir tuo apeliantas pažeidė KET 193.10 punkto reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių 193.10 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Kaip matyti iš fotonuotraukų, kuriose užfiksuota įvykio vieta (b. l. 22-24, Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. II-903-473/2006, b. l. 26), dalis motociklo pastatyta ant nukreipimo salelės, o kita dalis – ant asfaltuotos dangos, kuri, pasak apelianto, nelaikytina keliu. Tačiau su tokia apelianto pozicija sutikti negalima.
KET 17 punktas nustato, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.
Plotas prie pastato Taikos pr. 61, Klaipėda, kuriame buvo pastatytas apelianto vairuotas motociklas, iš vienos pusės ribojasi su minėtu pastatu, iš priešingos pastatui pusės atribotas geltonos ištisinės kelio ženklinimo linijos, o iš kitų pusių – nukreipimo salelių. Ištisinė geltona ženklinimo linija pagal Kelių eismo taisyklių 2 priedo 1.4 punktą žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti) <...>, ji nudažoma palei važiuojamosios dalies kraštą <...> arba gatvės bortelio viršuje, taigi akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje ši ištisinė geltona linija žymi kelio važiuojamosios dalies ribas ir plotas už šios linijos nelaikytinas kelio važiuojamąja dalimi. KET 24 punktas apibrėžia šaligatvio sąvoką - tai pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta jos. Taigi yra pagrindo išvadai, kad šis nagrinėjamas plotas ir yra šaligatvis. Tuo labiau, kad iš priešingų pusių yra atribotas nukreipimo salelių (kurių paskirtis, atsižvelgiant į ženklinimą, pagal KET 2 priedo 1.15.1 punktą yra atriboti priešingų krypčių transporto srautus arba žymėti važiuojamojoje dalyje esančią kliūtį), taigi šis plotas tikrai nėra skirtas transporto priemonės eismui (tame tarpe ir jos statymui bei stovėjimui). Iš fotonuotraukų akivaizdu, kad nurodytas plotas yra pėstiesiems skirta kelio dalis, kadangi šiuo plotu, kirtus kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, patenkama į prekybos centrą (pažymėtina, kad priešais apelianto pastatytą motociklą yra vienerios iš dvejų įėjimo į prekybos centrą durų).
Dėl apelianto argumento, kad nurodytu būdu pastatytas motociklas niekam nekliudė ir niekas pretenzijų dėl jo stovėjimo vietos nereiškė, pažymėtina, kad tam, kad konstatuoti KET 193.10 punkto reikalavimo pažeidimą, nėra būtina nustatyti, kad dėl tokiu būdu pastatytos transporto priemonės buvo realiai sukliudyta pėsčiųjų eismui (pvz., praėjimas padarytas visiškai neįmanomu ir pan.) – yra pakankama galimybė, jog tokiu būdu būtų sukliudyta pėstiesiems. Taigi vien tik ta aplinkybė, kad motociklas buvo pastatytas pėstiesiems skirtoje kelio dalyje, yra pakankama konstatuoti, kad tokiu būdu buvo pažeista KET 193.10 punkto nuostata. Be to, liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad nurodytu būdu pastatyta transporto priemonė trukdė pėsčiųjų eismui (b. l. 65). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog konstatavus, kad motociklas buvo pastatytas ant šaligatvio, yra pagrindo teigti, kad konkrečiu atveju buvo pažeistas ir KET 193.5 punkto reikalavimas (draudžiama sustoti ir stovėti ant šaligatvio <...>), tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek KET 193.5 punkto reikalavimo, tiek ir 193.10 punkto reikalavimo (sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė <...> kliudytų <...> pėsčiųjų eismui) pažeidimas reiškia, kad buvo trukdoma pėsčiųjų eismui, nurodyta aplinkybė veikos kvalifikavimo šiuo atveju nekeičia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Z. veika buvo pagrįstai kvalifikuota kaip ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies pažeidimas.
Apeliantas taip pat teigia, kad Institucija nepagrįstai, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui panaikinus jos 2006 m. liepos 28 d. nutarimą, kuriuo jam buvo skirta nuobauda už tą pačią veiką pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, ir nurodžius atlikti papildomą tyrimą šioje administracinėje byloje, nepatikslino jokių įvykio aplinkybių, tačiau pakeitė nuobaudos skyrimo pagrindą. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi panaikinus 2006 m. liepos 28 d. nutarimą ir grąžinus administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti Institucijai iš naujo (Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. II-903-473/2006, b. l. 21-23), Institucija, atsižvelgdama į nustatytas byloje aplinkybes (nepaisant to, ar buvo surinkta papildomų įrodymų ir pan.) ir jas įvertinusi iš naujo, galėjo veiką kvalifikuoti pagal kitą ATPK straipsnio dalį, nei kad buvo nurodyta panaikintame nutarime ir tuo apelianto teisės nebuvo pažeistos, kadangi šį nutarimą jis galėjo apskųsti ir apskundė įstatymo numatyta tvarka, nurodydamas nesutikimo su nutarimu bei jo veikos kvalifikacija argumentus.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
ATPK 8 straipsnio 2 dalis įtvirtina principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) išimtį, pagal kurią aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje po ATPK pakeitimų, padarytų 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė už nurodytos veikos padarymą – bauda nuo penkiasdešimties iki šimto litų, todėl atsižvelgiant į nurodytas ATPK 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, V. Z. atžvilgiu taikytinas jo atsakomybę už padarytą veiką švelninantis įstatymas – Institucijos nutarimas pakeičiamas ir V. Z. už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies pažeidimą, nenustačius nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis ATPK 30² straipsniu, skirtina ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) sankcijoje numatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktu,
nutaria:
V. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį pakeisti: Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio 2006 m. spalio 27 d. nutarimą pakeisti ir V. Z. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 75 (septyniasdešimt penkių) litų baudą.
Nutartis neskundžiama.