- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-1019-211-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbiene (pirm.), Vladislavas Lencikas
- Nuteistasis
- J. G.
- Nukentėjusysis
- E. Ž., A. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,
nukentejusiesiems E. Ž., A. P.
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. G. apeliacini skunda del Vilniaus miesto1 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 31d. nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas pagal:
Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 40 paru areštu;
Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisves atemimu 6 menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmes subendrintos ir paskirta subendrinta bausme : laisves atemimas 7 menesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmes vykdymas atidetas 1 metams, ipareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Priteista iš J. G. 198,30 Lt Valstybinei ligoniu kasai, 8000 Lt E. Ž. neturtines žalos ir 5000 Lt A. P. neturtines žalos atlyginimo.
J. G. nuteistas už tai, kad 2008-12-07 apie 0.30 val., viešoje vietoje - prie degalines (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ižuliais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenes rimti ir tvarka, užpuole E. Ž. ir sudave kumšciais ne mažiau triju smugiu šiam i veida, padare nežymu sveikatos sutrikdyma del muštines žaizdos dešinio antakio srityje, kraujosruvos su muštine žaizda kaires akies srityje, viršutinio trecio kairio danties nuskilimo, tycia sudave du smugius kumšciu A. P. i veida, tuo padare nukentejusiajam nesunku sveikatos sutrikdyma del chuliganišku paskatu del poodines kraujosruvos kaires akies vokuose ir skruoste, kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio dešines puses lužimo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo pakeisti Vilniaus m. l apylinkes teismo 2009-08-31 nuosprendi, veikas iš BK 284 str. l d, 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti i BK 284 str. l d., 138 str. l d., sušvelninti jam paskirta bausmes ruši i laisves apribojima, bendrinant bausmes, taikyti BK 63 str. 5 d. l p. ir sumažinti nukentejusiesiems priteista neturtines žalos dydi.
Teigia, kad jo veika buvo padaryti du baudžiamajame istatyme numatyti nusikaltimai, ka teises teorija ivardija kaip idealia nusikaltimu sutapti. Idealia nusikalstamu veiku sutaptimi laikomi atvejai, kai kaltininkas viena veika tuo paciu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Esant idealiai nusikaltimu sutapciai, BK 63 str. 5 d. l p. numato, kad bendrinant paskirtas bausmes, taikomas bausmiu apemimas, t.y. griežtesne bausme apima švelnesne bausme. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino jam paskirtas bausmes ir tuo paciu netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, todel nuosprendis turi buti keistinas (BPK 369 straipsnio l dalies l punktas).
Be to, teismas nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes netinkamai vertino kaip viešosios tvarkos pažeidima ir nežymu sveikatos sutrikdyma iš chuliganišku paskatu. Tokio savo sprendimo teismas visiškai nuosprendyje nemotyvavo. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas išvardino tik nukentejusiuju, liudytoju parodymu turini, specialistu išvadose nustatytus sveikatos sutrikdymus nukentejusiesiems ir konstatavo, kad „tokiu budu visiškai irodyta, kad jis padare nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. l d.". Baigus ikiteismini tyrima, buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriame buvo kaltinamas pagal BK 284 str, l d. ir 138 str. l d. Pirmosios instancijos teismo 2009-06-29 nutartimi, nenustacius jokiu kliuciu byla nagrineti teisme, buvo perduotas teismui pagal BK 284 str. l d. ir 138 str. l d. Teisminio nagrinejimo metu 2009-08-31 prokuroras pateike prašyma pakeisti kaltinima BPK 256 str. tvarka i BK 284 str. l d. ir 138 str. 2 d. 8 p., nurodydamas tik tiek, kad jam buvo netiksliai inkriminuotos nusikalstamos veikos, taciau savo prašymo prokuroras nemotyvavo, o teismas, priemes nagrineti baudžiamaja byla, taip pat nesuabejojo jo pirmine veikos kvalifikacija. Negincijamai nustatyta, kad su nukentejusiaisiais iki ivykio jis pažistamas nebuvo ir ju nesiejo jokie asmeninio pobudžio santykiai, konfliktas kilo del to, kad nukentejusieji, eidami važiuojamaja kelio dalimi, trukde pravažiuoti jo automobiliui, o jo panaudotas fizinis smurtas nukentejusiuju atžvilgiu nebuvo nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemone išspresti viešoje vietoje kilusi konflikta. Vienas iš budu, kuriuo gali buti sutrikdoma visuomenes rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kita asmeni viešoje vietoje. Kvalifikuojant veika pagal BK 284 straipsnio l dali neturi reikšmes veikos padarymo motyvai. Jie gali buti ir chuliganiški, bet gali buti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavima pagal BK 284 straipsni apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudeties požymiai: padarytos veikos (veiksmu) pobudis, kile padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdve, i kuria turi teise patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bunant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o butent gerbti ir nepažeisti kitu žmoniu teisiu, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokia vertybe kaip viešoji tvarka ir rimtis, taciau del kaltininko veiksmu sutrikdant viešaja tvarka paprastai kitiems žmonems padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todel papildoma vertybe, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybe. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešoje vietoje kitiems asmenims gali buti padaromi ivairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybe. Taciau iš visu galimu sveikatos sutrikdymu šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukelima ir nežymu sveikatos sutrikdyma. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio l dali. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenes rimti ar tvarka nukentejusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dvieju nusikalstamu veiku sutaptis t, y. pagal BK 284 straipsnio l dali ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkama dali. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma del aiškaus žmogaus ar visuomenes negerbimo, elementariu morales bei elgesio normu niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššukis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinanti požiuri i juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip preteksta savo veiksmams mažareikšme dingsti. Šiuo atveju, nukentejusiuju elgesys iššauke jo veiksmus, butent del to, jog paprašius pasitraukti iš kelio, nukentejusieji tycia to nepadare. Todel jo veika turetu buti kvalifikuojama BK BK 284 str. l d. ir 138 str. l d. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiškai nemotyvuotas nukentejusiesiems priteistas neturtines žalos dydis. Nuosprendyje nurodyta: „irodyta, kas del kaltu jo veiksmu A. P. ir E. Ž. patyre fizini skausma, turejo dvasiniu išgyvenimu, patyre nepatogumus del sužalojimu, todel turi teise i neturtines žalos atlyginima, ieškiniai tenkintini iš dalies, atsižvelgiant i sužalojimu laipsni, i tai, kad A. P. dali žalos atlygino draudimas". Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas turi atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sažiningumo principai reikalauja, kad konkrecioje situacijoje butu užtikrinta protinga priešingu interesu - nukentejusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito nuvertinti. Visais atvejais teismas turi nustatyti teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokia pinigine satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo patirta fizini skausma, kitokius neturtiniu vertybiu pažeidimus. Be to, neturtine žala, padaryta nusikaltimu, yra preziumuojama, t.y. ieškovas jos neturi irodineti, taciau jis privalo pagristi reikalaujama pinigines kompensacijos dydi. Neturtines žalos dydis visiškai nemotyvuotas, neatsižvelgta i jo turtine padeti, gaunamas pajamas, o svarbiausia, nereikalauta iš nukentejusiuju pagristi prašomos priteisti neturtines žalos dydžio.
Nuteistasis J. G. ir jo gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše apeliacini skunda tenkinti iš dalies, nukentejusieji E. Ž. ir A. P. prašo apeliacini skunda del civiliniu ieškiniu atmesti, kitoje dalyje spresti pagal istatyma.
Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis, priimdamas sprendima nuteistojo J. G. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., tokio savo sprendimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 3 p. reikalavimai, nemotyvavo , taciau , kolegijos nuomone, nežiurint šio trukumo, skundžiamas nuosprendis del jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., yra pagristas ir teisetas , teismo išvados del tokio sprendimo yra pagristos faktinemis bylos aplinkybemis, susiklosciusia teismine praktika.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris viešoje vietoje ižuliu elgesiu , grasinimais , vandališkais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams, sutrikde visuomenes rimti ar tvarka . Nagrinejamu atveju negincijamai nustatyta, kad nuteistasis J. G. aptariamu laiku ir vietoje be jokios aiškios dingsties užpuole nukentejusiuosius E. Ž. ir A. P., suduodamas jiems jam inkriminuotus smugius ir padarydamas jiems sužalojimus. Apylinkes teismas, nuteistojo J. G. veika kvalifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. , pagristai tokius jo veiksmus vertino kaip ižulius, demonstruojancius nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdžiusius visuomenes rimti ir tvarka. Nuteistojo J. G. aiškinimus, kad jis sudave smugius nukentejusiesiems, nes jie eje važiuojamaja kelio dalimi, trukde jiems pravažiuoti automobiliu, del ko jis išlipes su automobilio vairuotoju Tomu su jais apsižodžiave, yra nuneigti nukentejusiuju parodymais, kuriuose jie teigia eje šaligatviu ir netrukde važiuojamaja kelio dalimi važiuojanciam transportui, juos nuteistasis užpuole iš nugaros puses netiketai , nespejus jam pasipriešinti. Tokiais nukentejusiuju parodymais netiketi nera pagrindo, nes ju parodymai del ivykio situacijos yra nuoseklus ir detalus, ju parodymus, kad jie buvo užpulti netiketai, kad nebuvo jokio konflikto , patvirtina ir tas faktas, kad abiems nukentejusiesiems, kurie fiziškai yra žymiai pranašesni už nuteistaji, buvo padaryti sužalojimai , kai pats nuteistasis nebuvo sužalotas. Aptariamo ivykio metu nuteistasis J. G. savo nusikalstamais veiksmais sužalojo abu nukentejusiuosius, E. Ž. padarydamas nežymu sveikatos sutrikdyma, o A. P. padarydamas nesunku sveikatos sutrikdyma, tokios jo veiksmu pasekmes patvirtina jo veiksmu ižuluma, jais jis pademonstravo nepagarba aplinkiniams, sutrikde visuomenes rimti. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. iš visu galimu pasekmiu apima tik fizinio skausmo sukelima ir nežymu sveikatos sutrikdyma, todel apylinkes teismas pagristai nuteistojo J. G. veika kvalifikavo ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.2 d. 8 p. Iš aukšciau aptartu irodymu matyti, kad jis nukentejusiajam A. P. nesunkiai sutrikde sveikata be jokios aiškios priežasties, todel apylinkes teismas pagristai tai ivertino kaip jo veika kvalifikuojanti požymi-chuliganiškas paskatas.
Apelianto argumentas, kad teismas pažeide baudžiamojo istatymo reikalavimus, netinkamu budu subendrines bausmes, yra pagristas ir teisetas. Iš bylos irodymu yra matyti, kad nuteistasis J. G. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padare tuo pat metu toje pat vietoje tuo paciu budu ir tais paciais veiksmais, todel apelianto argumentas, kad tai turejo buti vertinama kaip idealioji nusikaltimu sutaptis , yra pagrista. Kolegija nustato, kad nuteistajam J. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos, esant idealiajai ju sutapciai, todel apylinkes teismas, bendrindamas jam paskirtas bausmes, turejo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 63 str, 5 d. 1 p. ir paskirtas bausmes subendrinti apemimo budu, o ne dalinio sudejimo budu, taikant BK 63 str. 4 d. reikalavimus. Del šiu motyvu, skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje del netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo.
Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendima nuteistojo J. G. atžvilgiu, taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str., nenustate, kaip to reikalauja istatymas, pradžios, nuo kada vykdomas teismo sprendimas atideti paskirtos bausmes vykdyma, tai nustatytina šiuo procesiniu sprendimu ( Teismu praktikos taikant bausmiu vykdymo atidejima apžvalga , išvadu 19 str.). Taip pat šiuo procesiniu dokumentu nustatytinas laikotarpis, kuriuo nuteistasis J. G. turi laikytis jam nustatytu ipareigojimu, nes apylinkes teismas savo nuosprendyje to nenurode.
Apelianto skundo argumentai del per didelio neturtines žalos dydžio priteisimo nukentejusiesiems yra nepagristi. Kaip jau buvo pamineta anksciau, nukentejusieji E. Ž. ir A. P. buvo sužaloti del chuliganišku paskatu , tai rodo didesni nuteistojo J. G. pavojinguma , del ko jis už tokius veiksmus turi atsakyti labiau. Nukentejusysis E. Ž. del patirtu sužalojimu, kurie buvo veide ir buvo akivaizdžiai matomi, patyre emocinius išgyvenimus, fizini skausma, turejo apriboti bendravima , buvo apie tris savaites nedarbingas, turejo pradeti dirbti su išlikusiomis veide sužalojimu žymemis, del ko patyre dvasini diskomforta. Šios aplinkybes patvirtina, kad jis turi teise i neturtines žalos atlyginima , ka nustate ir pirmos instancijos teismas, šio teismo nustatyta tokios žalos atlyginimo suma nera aiškiai per didele, ji savo dydžiu atitinka protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijus ( Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ). Nukentejusysis A. P. del sužalojimu veide taip pat patyre emocinius išgyvenimus, fizini skausma , tuo metu, kai buvo sužalotas, naujoje darbovieteje tebuvo pradirbes tik dvi savaites, del ko jis , nenoredamas prarasti darbo, tese darba, tai sukele jam dvasiniu išgyvenimu del požiurio i ji, ribojo jo bendravima. Šios aplinkybes rodo, kad apylinkes teismo išvada del jo teises i neturines žalos atlyginima yra pagrista, kaip pagrista ir šio teismo išvada del tokios žalos dydžio., tai atitinka protingumo, teisetumo ir sažiningumo kriterijus ( Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.). Sprendžiant nukentejusiesiems priteistu neturtines žalos atlyginimo dydžius , atkreiptinas demesys, kad nukentejusieji, tureje teise kreiptis del turines žalos atlyginimo, tokiu ieškiniu nepareiške, manydami, kad patirta turtine žala bus padengta , atlyginus neturtine žala. Apelianto argumentai del jo turtines padeties , sprendžiant nukentejusiesiems priteistinos neturtines žalos dydi`, nagrinejamu atveju negali buti vertinamas kaip lemiamas kriterijus. Nuteistasis J. G. dirba, yra jauno amžiaus , todel jis turi visas galimybes atlyginti toki neturtines žalos dydi, kuris yra nepriteistas. Akivaizdu, kad jo situacijoje , toks neturtines žalos atlyginimas apsunkins nuteistojo padeti , taciau tai nera vada mažinti priteistos atlyginti neturtines žalos dydi.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., nusprende :
Nuteistojo J. G. apeliacini skunda patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009-08-31, priimta J. G. atžvilgiu , pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., J. G. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. subendrinti apemimo budu ir paskirti subendrinta bausme : laisves atemima 6 (šešiems) menesiams, paliekant sprendima del Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo. Nustatyti, kad J. G. turi laikytis jam paskirtu ipareigojimu bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu-1(vienerius ) metus.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009-08-31 nuosprendžiu J. G. paskirtos bausmes vykdymo atidejimo pradžia skaiciuoti nuo 2009-08-31.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.