- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-201-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09443-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas, Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- UAB „Vyjuvis“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Bronius Valius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. firmos „Ginarvė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. firmos „Ginarvė“ ieškinį atsakovui UAB „Vyjuvis“ dėl įpareigojimo grąžinti daiktus ir atsakovo UAB „Vyjuvis“ priešieškinį ieškovui A. B. firmai „Ginarvė“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 26 630,15 Lt už turto pagerinimą, 6% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą grąžinti, t. y. netrukdyti pasiimti/išsimontuoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos materialines vertybes, ieškovui likusias po nuomos sutarties nutraukimo, t. y. elektros prekes, praustuvą ir kt. Nurodė, kad su atsakovu 2004-04-30 buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Išnuomotos patalpos neatitiko sutartyje nurodytom sąlygom ir jų paskirčiai, kadangi jose nebuvo elektros įvado, priklausančio UAB „Vyjuvis". Todėl elektros energiją ieškovui teko pirkti UAB „Milastina". Atsakovas tik 2006-03-01 sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su AB „VST". Nuomojamose patalpose buvo įrengta 20,0 KW elektros galia, tačiau ieškovui tokios elektros galios gamybai nepakako ir jis savo lėšomis ją padidino iki 50 KW, investuodamas tam 26 630,15 Lt. Ieškovas nurodė, kad elektros galia buvo padidinta atsakovo prašymu ir leidimu. Ieškovo iniciatyva nuomos sutartis buvo nutraukta 2009-05-01. Po sutarties nutraukimo atsakovas užrakino patalpas ir į jas neįleidžia, nors ieškovui priklausančių materialinių vertybių UAB „Vyjuvis" patalpose liko už 8 605,01 Lt. Su atsakovu buvo susitarta, kad už ieškovo investuotas lėšas atsakovas padarys patalpų nuomos mokesčio įskaitymą arba nupirks prekes išrašydamas pajamų orderius. Žodiniu susitarimu ieškovo ir atsakovo įmonių direktoriai vienas kitu pasitikėjo, nes juos sieja artimi giminystės ryšiai, tačiau atsakovas šio susitarimo nesilaikė ir pareiškė ieškinį ieškovui dėl skolos už patalpų nuomą. Atsakovas taikiai ginčą išspręsti nesutinka, naudojasi turto pagerinimu, nuomoja patalpas, gauna pelną, padidintos elektros galios neatsisako.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 46 583,38 Lt nuostolių, padarytų sugadinant išsinuomotas patalpas, atlyginimą, taip pat atsakovo turėtas išlaidas, susijusias su statinio būklės tyrimo akto ir sąmatos sudarymu bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tuo metu, kai išnuomotomis patalpomis naudojosi ieškovas, išnuomotų patalpų būklės netikrino, patalpomis naudojosi tik ieškovas. Ieškovui išsikėlus iš nuomotų patalpų, atsakovas ilgą laiką patalpas laikė užrakintas ir visiškai nenaudojamas. Ieškovui iškėlus bylą atsakovui dėl materialinių vertybių grąžinimo ir kompensacijos už patalpų pagerinimą, atsakovas, pasitelkęs specialistus, apžiūrėjo patalpas, įvertino patalpų būklę. Specialistų išvadoje nurodyta, jog dėl netinkamos pastato stogo eksploatacijos (metalo konstrukcijų sandėliavimo ant stogo), netinkamai įrengtų ventiliacijos kaminų pastato stogo perdenginyje, yra sugadinta stogo danga. Dėl šios priežasties per ventiliacijos angas į patalpų vidų sunkiasi vanduo ir gadina patalpų vidų. Atsižvelgiant į tai, kad ventiliacijos angas su ant stogo sumūrytais kaminais įrengė ieškovas, jis privalo atlyginti atsakovui jo patirtus nuostolius dėl išnuomoto pastato pabloginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo UAB „Vyjuvis" grąžinti A. B. firmai „Ginarvė" likusias po nuomos sutarties nutraukimo, 2009 m. gegužės l d., UAB „Vyjuvis", Plieno g. 3, Klaipėdoje ir netrukdyti pasiimti/išsimontuoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šias materialines vertybes: lentynas, kurios buvo pagamintos iš 20 vienetų, 1591,15 Lt vertės plokštė, 2008 07 03, PVM sąskaita faktūra MNM 112272 (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nuotraukų Nr. 10,12,14); 241,39 Lt vertės kampuotis, 2007 06 19, PVM sąskaita faktūra KLA 000013888 (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nuotraukų Nr. 15,16,18); 2 vienetai 150,59 Lt vertės kampuotis, 2007 08 24, PVM sąskaita faktūra KLA 000014807 (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nuotraukų Nr. 21,22,23). Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį teismas atmetė, priteisė iš atsakovo UAB „Vyjuvis" ieškovo A. B. firmai „Ginarvė" naudai 59,49 Lt žyminio mokesčio ir 126 Lt bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų, viso 185,49 Lt.
Teismas nustatė, kad ieškovas išnuomotas patalpas pagerino išimtinai savo interesais, savo rizika, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nes neįgijęs teisėto pagrindo (raštiško sutikimo ar leidimo) patalpas pertvarkė, jas remontavo ir pan. Byloje apklausti atsakovo direktorius bei kiti liudytojai patvirtino, kad matė kaip ieškovas pertvarko patalpas, bei kartu įspėjo ieškovą, kad šie pagerinimai nuomotojui nereikalingi. Raštiško leidimo dėl pagerinimo, kaip numato nuomos sutartis, ieškovas neturėjo. Teismas konstatavo, kad ginčo turtas (šviestuvai, praustuvas, elektros įvadas, galios padidinimas) atitinka esminių išsinuomoto patalpų dalių statusą, jie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas (gamybos cechas ir sandėlis) negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Pagal šalių sudarytos nuomos sutarties 3.4 punktą nutraukus patalpų nuomos sutartį nuomininkas privalo perduoti tvarkingas patalpas. Atsakovas nurodė, to neneigė ir ieškovas, kad perdavus nuomininkui patalpas jose buvo šviestuvai ir kiti patalpų inžinieriniai įrenginiai, tačiau ieškovas, be atsakovo (nuomotojo) leidimo juos pakeitė. Atsakovą įpareigojus grąžinti (šviestuvus, praustuvą ir kt.), atsakovas (nuomotojas) atgautų patalpas blogesnes nei jis jas turėjo iki išnuomavimo, nes jomis negalima būtų naudotis pagal paskirti arba jų naudojimasis būtų pripažintas nevisaverčiu (nėra apšvietimo, praustuvo ir pan.), todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti grąžinti ginčo daiktus – šviestuvus ir praustuvą, taip pat priteisti iš atsakovo 26 630,15 Lt turto pagerinimo išlaidas. Tačiau nurodė, kad lentynos, kurias ieškovas padarė, gali būti ieškovui grąžintos, kadangi jas galima laisvai atskirti be žalos daiktui, jos nėra patalpų priklausiniai ir jas galima paimti kaip baldus (CK 6.501 straipsnio 2 dalis).
Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų teismas konstatavo, kad atsakovas prisiėmė žalos atsiradimo riziką (CK 6.253 straipsnio 5 dalis), kadangi jis žinojo ir matė kaip ieškovas (nuomininkas) sandėliavo metalo konstrukcijas ant stogo bei įrengė ventiliacijos kaminus. Atsakovas (direktorius) yra patyręs verslininkas, todėl turėjo suprasti, kad ieškovo atliekamų patalpų remontas (pritaikymo savo reikmėms, ventiliacijos angų įrengimas ir pan.) gali būti atliktas nekokybiškai ir padaryti žalos pastatui, tačiau per visą nuomos laikotarpį, betarpiškai matydamas ieškovą atliekant šiuos veiksmus, atsakovas (nuomotojas) nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti šiuos darbus. Šie atsakovo veiksmai taip pat rodo šalims tenkančios bendradarbiavimo pareigos nevykdymą. Teismas nurodė, kad ieškovo atleidimas nuo civilinės atsakomybės neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Dėl šių priežasčių priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-01 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas dėl išlaidų atlyginimo už turto pagerinimą ir įpareigojimo grąžinti materialines vertybes (šviestuvus) panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad atmesdamas ieškinį teismas pažeidė CPK normas, neteisingai vertino įrodymus, neteisingai aiškino CK, Statybos įstatymo ar kitas poįstatymines normas. Esminiai statinio reikalavimai pastatant pastatą bei eksploatacijos reikalavimai priduodant pastatą ir jo tinkamumas naudoti taikytini atsakovui, nes tai jo nuosavybės teise priklausantis pastatas. Šiuo atveju ginčas kilo iš patalpų nuomos santykių, dėl įpareigojimo grąžinti daiktus, likusius po patalpų nuomos sutarties nutraukimo, ir turto pagerinimo išlaidų (CK 6.501 straipsnis). Teismas neanalizavo ir nevertino, kad ieškovui išnuomotos patalpos buvo visiškai nepritaikytos gamybai, tai buvo garažai. Patalpos nebuvo pakankamai apšviestos, todėl ieškovas pagerino patalpas padidindamas elektros galią. Patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas jų pabloginimu ir nenulemia patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionavimo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo. Teismo motyvas, kad elektros galia buvo pajungta vien ieškovo naudai, plytelių pjaustymo staklėms neatitinka tikrovės. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad patalpos buvo pagerintos be atsakovo sutikimo, nes atsakovas pats kreipėsi dėl jų pagerinimo, tai yra dėl elektros galios padidinimo, o ieškovas vykdė apmokėjimus. Apeliantas nurodo, kad jis nuomojamose patalpose pakabino ne giluminius šviestuvus, bet antviršinius šveistuvus, kuriuos galima atskirti be žalos nuomos objektui (CK 6.501 straipsnio 2 dalis). Pateiktais rašytiniais įrodymais jis įrodė, kad nutraukus patalpų nuomą, pas atsakovą liko materialinės vertybės, kurias galima nuomuoti be žalos ir pagrindinio daikto funkcionavimo sutrikimo, o atsakovas neįrodė, kad tai yra jo materialinės vertybės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad sprendimas priimtas tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliantas nepateikia pagrįstų argumentų ir motyvų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir todėl neteisėtu. Apeliantas iš esmės siekia pakartotinio ginčo sprendimo apeliacinės instancijos teisme, remdamasis ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į šį prašymą, teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnio įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantas nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo reikalavimas dėl išlaidų atlyginimo už turto pagerinimą ir įpareigojimo grąžinti materialines vertybes (šviestuvus) buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo dėl išlaidų už turto pagerinimą atlyginimo netenkino motyvuodamas tuo, kad ieškovas išnuomotas patalpas pagerino išimtinai savo interesais, savo rizika, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nes neįgijęs teisėto pagrindo (raštiško nuomotojo sutikimo ar leidimo) patalpas pertvarkė, jas remontavo ir pan. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nuomininkas, naudodamasis daiktu, pagerina jo būklę, tokio pagerinimo pasekmės priklauso nuo to, ar pagerinimas atliktas nuomotojo leidimu, ar be jo. Jei pagerinimas padarytas nuomotojo leidimu, nuomininkas turi teisę reikalauti būtinų šiam tikslui išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita (CK 6.501 straipsnio 1 dalis). Kitu atveju – jei turto pagerinimų negalima atskirti be žalos turtui ir nuomotojas nesutinka atlyginti nuomininkui išlaidų, daikto pagerinimo vertė neatlyginama (CK 6.501 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys 2004-04-30 Patalpų nuomos sutartyje susitarė, kad nuomininkas privalo be raštiško nuomotojo sutikimo nepertvarkyti patalpų (t. 1, b. l. 65). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų gavęs raštišką atsakovo sutikimą ar leidimą dėl nuomojamų patalpų pagrindimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo darbuotojų ir (ar) vadovų nesiėmimas aktyvių veiksmų sustabdyti ieškovo vykdomus patalpų pagerinimo darbus negali būti vertinamas kaip raštiškas leidimas pagerinti patalpas. Todėl darytina išvada, kad ieškovas, neįgijęs teisėto pagrindo patalpų pertvarkymui, turi prisiimti riziką dėl šiam tikslui būtinų išlaidų praradimo.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar ieškovo atliktus pagerinimus (šviestuvus, lentynas, praustuvą ir kitus) galima atskirti be žalos pagrindiniam daiktui, t. y. išnuomotoms patalpoms, konstatavo, kad ginčo turtas – šviestuvai, praustuvas, elektros įvadas, galios padidinimas – atitinka esminių išsinuomoto patalpų dalių statusą, kadangi jie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, be jų pagrindinis daiktas (gamybos cechas ir sandėlis) negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Apeliantas teigia, kad nuomojamos patalpos buvo garažo, bet ne gamybos cecho patalpos, todėl, siekiant jas naudoti pagal paskirtį, buvo būtinas patalpų pagerinimas, t. y. elektros galios padidinimas. Iš šalių sudarytos Patalpų nuomos sutarties matyti, kad sutarties objektas yra gamybos cechas ir sandėlis, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė ir ieškovui (nuomininkui) buvo perduotos būtent tokios paskirties patalpos. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas dėl netinkamos nuomojamų patalpų paskirties atmestinas. Patalpų nuomos sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad nutraukus patalpų nuomos sutartį nuomininkas privalo perduoti tvarkingas patalpas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, teisingai nustatė, kad perdavus ieškovui (nuomininkui) patalpas jose buvo šviestuvai ir kiti patalpų inžinieriniai įrenginiai, tačiau ieškovas, be atsakovo (nuomotojo) leidimo juos pakeitė. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo pakabintus šveistuvus (antviršinius) galima atskirti be žalos nuomos objektui ir pagrindinio daikto funkcionavimo sutrikimo atmestinas, kadangi tokiu atveju atsakovui (nuomotojui) be apšvietimo grąžinamos patalpos būtų blogesnės būklės nei jos buvo perduotos ieškovui (nuomininkui) (CK 6.501 straipsnio 2 dalis).
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, įsigilino į bylos esmę, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.