- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- 2-785-664/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00687-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 3.4.1.12.2.4Kiti pareiškimo atsisakymo priimti atvejai
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, atsakovas civilinėje byloje – A. M., trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – uždrausti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ atjungti elektros tiekimą (duomenys neskelbtini) esančiam gyvenamajam namui (unikalus Nr. 5298-6025-4019). Nurodo, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikia, nes sužinojo apie atsakovo neteisėtus veiksmus, inicijuojant elektros energijos nutraukimą minėtam gyvenamajam namui, kur šiuo metu gyvena ieškovė 2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo A. M., pagrindu, kad rengiasi pareikšti prevencinį ieškinį, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-7924-475/2016 pagal S. K. ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims AB DNB bankui, bankrutavusiai UAB „GT Properties“ dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir sutarties sąlygų keitimo nustatyta, kad 2011 m. gegužės 20 d. su V. J. sudarė paskolos sutartį, kuria S. K. iš V. J. pasiskolino 40 000 Lt (11584,80), šią sumą įsipareigodama grąžinti iki 2011 m. rugsėjo 20 d., laiku negrąžinus paskolos, pareiškėja įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,5 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartimi S. K. įkeitė savo nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). K. apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimu S. K. negrąžinus paskolos V. J. sutartomis sąlygomis, buvo areštuotas minėtas turtas. Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, tenkinant kreditoriaus V. J. pareiškimą dėl priverstinio skolos (22 706,21 Eur) išieškojimo, nuspręsta priverstinai iš varžytinių parduoti S. K. priklausantį minėtą turtą. Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi, patenkinus kreditoriaus V. J. prašymą, nutrauktas priverstinio išieškojimo vykdymas pagal Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį ir panaikintas pareiškėjos turtui taikytas areštas. Nutartyje nurodyta, kad abi šalys susitarė, kad įsipareigojimus įvykdys geruoju, kad parduodamo turto kainos dalis, sudaranti 60 000 Lt (17 377,20 Eur) sumą, būtų pervesta į kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Pagal 2012 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį S. K. pardavė minėtą jai nuosavybės teise priklausantį turtą UAB „GT Properties“, atstovaujamai T. B.. Sutartyje nurodyta atsiskaitymo tvarka: 60 000 Lt (17377,20 Eur) pirkėjo pervesta į kreditoriaus V. J. sąskaitą, dengiant S. K. pinigines prievoles pagal 2011 m. gegužės 24 d. kredito sutartį; 20 000 Lt (5792,40 Eur) pervesta į antstolio R. B. depozotinę sąskaitą visiškai įvykdant Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį; 149 370 Lt (43260,54 Eur) pardavėja (S. K.) iš pirkėjo gavo prieš sudarant sutartį. Bylos medžiagoje esantys dokumentai (banko sąskaitos išklotinės, kasos išlaidų orderis) patvirtina minėtų sumų išmokėjimą. Pagal 2012 m. liepos 26 d. tarp UAB „GT Properties“, atstovaujamos T. B., ir A. M. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį A. M. iš UAB „GT Properties“ nupirko minėtą nekilnojamąjį turtą. Sutartyje nurodyta atsiskaitymo tvarka: 140 000 Lt (40546,80 Eur) pirkėjas (A. M.) sumoka pardavėjui (UAB „GT Properties“) prieš sudarant sutartį. Pirkėjas patvirtina, kad 100 000 Lt bus mokama iš Pirkėjui AB DNB banko suteikiamo kredito. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimų nepatenkino. Teismas nustatė, kad ieškovė 2012 m. birželio 18 d. sudarė jai priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), notarine tvarka patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AR-1930, kuria minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė trečiajam asmeniui UAB „GT Properties“ už 230 000 Lt, sutartis įregistruota viešame registre. Šis nekilnojamojo turto perleidimo sandoris galiojantis ir ieškovės neginčytas. Trečiasis asmuo UAB „GT Properties“ iš ieškovės įsigytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo 2012 m. liepos 26 d. sutartimi Nr. AR-2710 pardavė atsakovui A. M.. Tarp ieškovės ir atsakovo pasirašyta minėto nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos 2012 m. birželio 20 d. sutartis yra niekinė ir negali būti kvalifikuojama kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis. Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-7924-475/2016 2017 m. kovo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas.
Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos.
Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalis numato galimybę asmeniui, negalinčiam iš karto paduoti teismui ieškinio, jei yra kilusi grėsmė jo turtiniams interesams, kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tokiu atveju sudaro grėsmės, kad nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, buvimas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Šių nuostatų tikslas - išvengti atsakovo veiksmų, kuriais jis, iki bus pareikštas ieškinys, kurio negalima pareikšti jau paduodant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apsunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą arba padarytų jį negalimu (pavyzdžiui, esant duomenų apie vykdomą ginčo turto perleidimo sandorį, esant duomenų, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas sunaikinti ginčo turtą, ar pan.). Kadangi galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos yra išimtinė, įstatymų leidėjas ją sieja ir su griežtu terminu – Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, nustato pareiškėjui ne ilgesnį nei 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti, per kurį ieškinio nepareiškus, laikinosios apsaugos priemonės privalo būti panaikinamos. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, pareiškėjas privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas), bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą. Be to, pareiškėjas privalo motyvuotai pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, t.y., pareiškėjas taip pat privalo įrodyti egzistuojant specialiąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygas.
Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų ar ketinamų pareikšti reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010).
Teismų praktikoje iš įstatymų leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei negus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Pareiškėja nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, tačiau:
1)nesuformulavo ir teismui nepateikė būsimo ieškininio pareiškimo reikalavimo, kurio užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones; iš pateikto prašymo neaišku, ką ieškovė ruošiasi ginčyti, t.y. nesuformuluotas ir teismui nepateiktas būsimo ieškinio dalykas ir pagrindas (kaip ir kokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas – elektros energijos tiekimo atjungimas gali pakenkti būsimam teismo sprendimui?).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja ieškinio nepateikimą kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tuo, kad reikia tinkamai parengti ieškinį teismui, t.y. reikalinga pateikti visą eilę įrodymų, kad patvirtinti faktines aplinkybes ir šiuo metu pareiškėja renka faktinius duomenis, tačiau nenurodo, kokie bus pareikšti reikalavimai ir kokie konkretūs įrodymai reikalingi ieškiniui pagrįsti;
2) nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog elektros energija buvo atjungiama objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), ar ją ruošiamasi atjungti, kas tai darė, ruošiasi padaryti ir kokiu pagrindu, t.y., kad yra reali grėsmė, jog elektros energija gali būti atjungta ir tai turės reikšmės būsimam teismo sprendimui ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtina apsaugoti teisėtus ieškovės turtinius interesus;
3) nepateikė jokių patvirtinančių jos gyvenimo name, esančiame (duomenys neskelbtini), teisę – teisinį pagrindimą patvirtinančių dokumentų (nuomos sutarties, nuosavybės dokumentų ir pan.), nes kaip jau minėta 2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutartis, kuria pareiškėja grindžia savo teisę gyventi minėtame name, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta niekine.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. M. yra ginčo nekilnojamojo turto –namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl draudimai (suvaržymai), susiję su komunalinių paslaugų teikimu / naudojimu, turėtų būti teisėti (numatyti teisės normose) ir pagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pagal pateiktus duomenis nei tokių aplinkybių, nei teisinio pagrindo nenustatyta. Teismas daro pagrįstą išvadą, jog prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja, nebūdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininke (teismas šiuo metu kitokių duomenų neturi), tiksliai nesuformulavusi būsimo ieškininio reikalavimo, siekia įgyti išimtines naudojimosi minėtu gyvenamuoju namu, teises. Tačiau vykstant ginčui tarp šalių, apskritai nėra aišku, ar ieškovė teisėtai naudojasi šiuo turtu, todėl laikytina, kad pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ne tik kad nėra susijusios su būsimo ieškinio reikalavimais, bet ir nepagrįstos.
Be to, teismo vertinimu, pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti trečiojo asmens, kurio atžvilgiu jokie reikalavimai nepareikšti, teises bei teisėtus interesus. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog priežastys, dėl kurių ji su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė ieškinio, yra pagrįstos ir pateisinamos. Pareiškėjai nenurodžius, kokie konkretūs ieškinio reikalavimai bus suformuluoti ieškinyje, teismas neturi galimybės nuspręsti, koks būsimas, galbūt pareiškėjai palankus teismo sprendimas, galėtų būti priimtas. Dėl tos pačios priežasties nėra galimybės nuspręsti, ar, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 147 straipsniu, 151 straipsnio 1 dalimi teismas
nutaria:
Pareiškėjos S. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.