- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- T-88-297/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- R. J.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2004-07-15 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimu 16 metų 6 mėnesiams; Lietuvos apeliacinio teismo 2005-10-28 nuosprendžiu jis pagal BK 178 str. 2 d. išteisintas, galutinė bausmė palikta nepakeista. Bausmės pradžia – 2002-05-10, bausmės pabaiga – 2018-11-10.
Alytaus pataisos namuose nuteistasis R. J. atlieka bausmę nuo 2004-08-10. Jis atliko įstatymo numatytą bausmės dalį – 3/4, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nutarties priėmimo dieną jam liko atlikti 1 metai 7 mėnesiai 27 dienos laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis 2017-01-19 pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens bylos 4 t., 87 l.).
Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2017-02-08 priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti R. J. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 6 kartus, keičia savo elgesį bei mąstymą, kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta. Jis atsižvelgė į ankstesnės Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, jas vykdė. Kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo. Finansinių įsipareigojimų neturi. Siekia prasmingo užimtumo, įgijo keletą specialybių, šiuo metu mokosi apdailininko specialybės. Pateikė raštą, patvirtinantį, kad laisvėje bus priimtas dirbti langų montuotoju, taigi, stebima pozityvi darbinė motyvacija. Nuteistasis neturi priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Laisvėje jis turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvens su sutuoktine jos tėvams priklausančiame būste. Nusikalstamo elgesio rizika žemėjo, ankstesnio svarstymo metu rizika buvo vertinama 40 balų, šiuo metu rizika vertinama 35 balais, t. y. žema, nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimui įtakos turėjo elgesio, nuostatų bei mąstymo pasikeitimas. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Pagal bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. J. formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 4 p. numatytas sąlygas, t. y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis vykdė ankstesnės Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, taip pat kreipėsi su prašymu leisti dalyvauti savipagalbos grupių susirinkimuose. Bausmės atlikimo metu paskatintas 6 kartus. Mokėsi ir įgijo keletą specialybių, šiuo metu mokosi apdailininko specialybės. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 35 balai pagal OASys, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Visa tai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau vis tik nurodytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos esminę reikšmę turi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga ją mažinant. Tuo tarpu teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė.
Nustatyta, kad R. J. anksčiau teistas penkis kartus, šiuo metu jis atlieka bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p.). Nors aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą tiesiogiai nevertinamos, tačiau sprendžiant apie daromą nuteistojo pažangą būtina atsižvelgti į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. J. ankstesni nusikalstami veiksmai, ankstesnis smurtinis elgesys jauname amžiuje yra kriminogeniniai veiksniai, tai leidžia spręsti apie didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju itin svarbu nustatyti, ar nuteistojo rodomos pastangos pasitaisyti ir jo elgesys viso bausmės atlikimo metu sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo asmens bylos duomenys rodo, kad R. J. elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas. Nuo bausmės atlikimo pradžios (2002-05-10) iki 2015 metų R. J. sistemingai pažeidinėjo režimo reikalavimus ir už pažeidimus jam buvo skirtos net 43 drausminio poveikio priemonės, iš jų net 29 drausminės nuobaudos skirtos Alytaus pataisos namuose. Drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai, kad nuteistasis sistemingai darė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, jį charakterizuoja neigiamai. Teismas įvertina ne tik nuobaudų skaičių, bet ir tai, kad nuteistasis darė grubius režimo pažeidimus (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ar laikymas, narkotinių medžiagų vartojimas, necenzūrinių žodžių vartojimas pareigūnų atžvilgiu). Nors bausmės atlikimo nuteistasis buvo ne tik baustas, bet ir 6 kartus paskatintas už gerą elgesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008-05-27 iki 2016-03-25, t. y. beveik 8 metus jam nebuvo paskirtas nei vienas paskatinimas, per tą laiką jis buvo tik baudžiamas už režimo pažeidimus, 2011-01-25 netgi perkeltas 7 mėnesiams į drausmės grupę, teigti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu kryptingai koregavo savo elgesį teigiama linkme, negalima. Nuteistajam paskutinė drausminė nuobauda paskirta 2015-01-13, po to 2015-08-20 dėl drausmės pažeidimo buvo pravestas auklėjamojo pobūdžio pokalbis (asmens byla, II dalis, IV tomas, b. l. 34), po šių drausminio poveikio priemonių jis paskatintas tik du kartus – 2016-03-25 suteiktas ilgalaikis pasimatymas, 2016-06-16 jis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Teismo nuomone, atsižvelgus į nuteistajam skirtas drausminio poveikio priemones, jų ir paskatinimų skyrimo laiką ir skaičių, daryti išvadą apie nuteistojo akivaizdų teigiamą elgesio pasikeitimą ir jo galimybes pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį dar anksti.
Komisija nutarime pažymėjo, kad stebima pozityvi nuteistojo darbinė motyvacija, tačiau teismo vertinimu tokia išvada nėra teisinga. Nuteistasis Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2004-08-10, tačiau dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją kreipėsi tik 2016-12-22, t. y. vykdydamas ankstesnės Komisijos rekomendacijas, ir iki šio laiko jis pastangų įsidarbinti nerodė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog laisvėje nuteistasis oficialiai nėra dirbęs. Esant tokioms aplinkybėms, spręsti apie teigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją nėra pakankamo pagrindo. Nuteistasis pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą apie tai, kad laisvėje bus priimtas dirbti šioje bendrovėje langų montuotoju (asmens byla, II dalis, IV tomas, b. l. 68), tačiau šis pranešimas išduotas beveik prieš metus, t. y. 2016-04-20, todėl nėra aišku, ar bendrovės sprendimas priimti nuteistąjį į darbą šiuo metu nepasikeitė, dėl ko kyla pagrįstos abejonės dėl nuteistojo realios galimybės dirbti nuodytoje bendrovėje. Be to, apeliacinės instancijos teismas jau ne kartą pasisakė dėl tokių pranešimų apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016-10-11 nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016-09-02 nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016).
Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis R. J. pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikaltimų, keičia savo elgesį bei mąstymą, šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Kaip minėta, nuteistasis bausmę lengvojoje grupėje atlieka tik nuo 2016-06-16. Teisminių procesų metu neigęs savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, jis šiuo metu kaltę jau pripažįsta ir, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, priežiūrą vertina teigiamai tik paskutiniais metais. Nuteistasis buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už narkotinių medžiagų vartojimą 2009-02-10, 2009-07-17, 2014-12-06, tačiau dėl dalyvavimo savipagalbos grupių veikloje kreipėsi tik po ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo, t. y. po 2016-07-27. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys ir mąstymas teigiama linkme keitėsi tik paskutiniaisiais metais, toks laiko tarpas nėra pakankamas konstatuoti įvykusią akivaizdžią nuteistojo pažangą koreguojant elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir jo gebėjimą ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
Taigi, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nėra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai manyti, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 4 p. yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-02-08 nutarimą taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.