Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „4finance“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2795-586/2017 pagal kreditorės UAB „4finance“ pareiškimą skolininkui A. L. dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

teisme gautas kreditorės UAB „4finance“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. L., kuriuo kreditorė pareiškė reikalavimą priteisti iš skolininko 1 952,46 Eur skolos, 841,59 palūkanų, iš viso 2 794,05 Eur įsiskolinimo, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 16 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) kreditorei.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-08-09 nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „4finance“ pareiškimą skolininkui A. L. dėl teismo įsakymo išdavimo. Grąžino kreditorei UAB „4finance“ 16 Eur žyminį mokestį.Nurodė, kad kreditorė prašo išieškoti iš skolininko 841,59 Eur dydžio palūkanas, kurių metinė norma yra 71,40 procentų, o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 100,10 procentų, o nuo 2017-07-01 įsigaliojusi proceso norma nustato, kad įsakymas tokiu atveju negali būti išduotas (CPK 431 str. 2 d. 5 p.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „4finance“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-08-09 nutartį.Nurodo, kad teismas negalėjo remtis šiuo metu galiojančiomis Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis vertindamas ir aiškindamas iki įstatymo įsigaliojimo sudarytą vartojimo kredito sutartį.Bendrovės pareiškime nurodyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma neviršija Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusiame Vartojimo kredito įstatyme nustatytos leistinos ribos. Naujasis teisinis reguliavimas dėl draudimo viršyti 75 proc. dydžio metinių palūkanų normą įsigaliojo 2016-02-01 ir anksčiau sudarytoms vartojimo kredito sutartims (šiuo atveju 2015-07-24 sudarytai sutarčiai) negali būti taikomas. Kredito sutarties sudarymo metu galiojo 200 proc. dydžio leistina vartojimo kredito kainos metinė palūkanų norma, todėl kredito sutartimi Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai nepažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti kreditorės UAB „4finance“ pareiškimą skolininkui A. L. dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Teisme gautas kreditorės UAB „4finance“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. L., kuriuo kreditorė pareiškė reikalavimą priteisti iš skolininko 1 952,46 Eur skolos, 841,59 palūkanų, iš viso 2 794,05 Eur įsiskolinimo, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 16 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis).

Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai su papildymais, numatytais Lietuvos Respublikos CPK 433 straipsnyje.

Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalies 5 punktą (įsigaliojo 2017-07-01) pareiškimas nenagrinėtinas, jeigu kreditoriaus reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir bendros vartojimo kredito kainos metinė norma neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomų reikalavimų.

Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2016-02-01) nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma negali būti didesnė kaip 75 procentai.Iš gauto pareiškimo matyti, kad kreditorė prašo išieškoti iš skolininko 841,59 Eur dydžio palūkanas, kurių metinė norma yra 71,40 procentų, o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 100,10 procentų. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad Vartojimo kredito įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2016-02-01) 21 straipsnis numatė, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu turi būti ne didesnė kaip 200 proc., tačiau taikyti ar netaikyti konkrečią materialinės teisės normą turėtų būti sprendžiama kita tvarka, o ne teismo įsakymu, nes civilinio proceso norma, draudžianti priimti teismo įsakymą, įsigaliojo ir turi būti taikoma nuo 2017-07-01 (2016-11-08 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751, 95 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti kreditorės UAB „4finance“ pareiškimą skolininkui A. L. dėl skolos išieškojimo, todėl atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.