Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Dominykai Černiauskaitei, Gretai Sakalauskaitei, Sandrai Stulgienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-7698-2022 (ROIK: 22162162691).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7698-2022 S. A. nubaustas už tai, kad 2022 m. kovo 4 d. 14.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), spirdamas apgadino skardinę tvorą, taip sugadindamas svetimą turtą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje, dėl ko jam paskirta 400 eurų bauda.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Institucijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą ir ištirti liudytojo melagingų parodymų davimo faktą. Skunde pareiškėjas teigia, kad nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, nes vartų neapgadino. Anot pareiškėjo, administracinio nusižengimo tyrimo metu apklausta liudytoja davė parodymus paskatinta nukentėjusiojo D. R. ir pateikė melagingus paaiškinimus. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo atsižvelgta, kad liudytojos parodymai nesutampa su nukentėjusiojo pateikta konflikto eiga. Pasak pareiškėjo, nukentėjusysis nurodė, jog jam nedalyvaujant, dar neprasidėjus konfliktui ir jam būnant už uždarytų vartų, pareiškėjas būtent tuo metu apgadino vartus. Anot pareiškėjo, byloje apklausta liudytoja teigia priešingai – kad matė kaip jis po kurio laiko, jau esant atidarytiems vartams, iš automobilio iškrovė sunkų daiktą. Pareiškėjas pažymi, kad atidarius vartus jie įvažiuoja į tvorą ir apgadinimo vieta pasislepia, be to, jis pats atvežto daikto iš automobilio neiškrovė, stovėjo atsitraukęs, kol nukentėjusysis pats pasiėmė daiktą iš automobilio ir nusinešė. Toliau liudytoja paaiškinime nurodo, kad jam ir nukentėjusiajam esant prie atvirų, t. y. įtrauktų vartų, kuomet apgadinimo vietos nesimato, teigia, kad būtent tuo metu jis apgadino vartus. Pareiškėjo teigimu, įvykio metu liudytojos nebuvo įvykio vietoje, todėl ji davė melagingus parodymus paveikta nukentėjusiojo.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7698-2022 nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą bei parodymų patikimumą, laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant administracinio nusižengimo aplinkybes, nėra tikslinga vadovautis vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, nes gindamasis ir suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Institucijos nuomone, pareiškėjo teiginiai yra tik jo gynybinė versija. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti liudytojos parodymais.

Teismo posėdžio metu S. A. paaiškino, kad nukentėjusiojo vartų neapgadino. Taip pat iš kažkur atsiardo liudytoja, teigianti, kad matė, jog jis apgadino vartus. Kadangi jis žino, kad vartų neapgadino, jam kyla abejonių, iš kur byloje atsirado jį mačiusi liudytoja, nes to būti negalėjo. Jis D. R. asmeniškai nepažįsta, iš jo tik pirko generatorių. Pas D. R. atvažiavo kovo 4 d., (duomenys neskelbtini), apie 15.00 val. Kadangi D. R. jį apgavo pardavęs brokuotą prekę, jis atvyko pardavėjui grąžinti brokuotą prekę. Už prekę mokėjo grynaisiais pinigais. Supratęs, kad buvo apgautas, paskambino D. R. telefonu norėdamas susitarti dėl prekės grąžinimo. D. R. atsiliepęs telefonu nurodė, kad jis prekę pirko ne iš nukentėjusiojo, tačiau vėliau sutiko priimti brokuotą prekę. Atvykus prie D. R. namo, jo mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas, todėl bandydamas jį pakviesti į lauką jis ranka pajudino vartus, kurie subarškėjo. Tuomet D. R. atidarė vartus ir jie susiginčijo dėl prekės. Kuomet jis paprašė nukentėjusiojo jam grąžinti pinigus už brokuotą prekę, D. R. pradėjo sakyti, kad jis jam įlenkė vartus. Jis neatkreipė dėmesio kaip prieš tai atrodė vartai, tačiau mano, kad įlenkimas buvo padarytas seniau. Tos vartų vietos, kurioje yra įlenkimas, nelietė, į ją nespyrė. Nukentėjusysis pasakė, jam: „Jeigu tu taip elgiesi, toks „šūstras“ esi, tai man sumokėsi“. D. R. iškvietė policijos pareigūnus ir, jiems atvykus, grąžino pinigus už brokuotą prekę bei nurodė, kad jis apgadino vartus. D. R. pats iškėlė prekę iš jo automobilio. Nesutinka su nukentėjusiojo nurodyta 100 eurų padarytos žalos suma, nes jis tikrai neapgadino tvoros.

Nukentėjusysis D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad S. A. pažįsta iš matymo, pareiškėjas buvo jo klientas. Jis užsiima prekyba. Prasidėjus karui Ukrainoje, žmonės pirko benzininius elektros generatorius. S. A. atvykęs atėjo pas jį į kiemą. Prie garažo buvo padėti apie 3-5 generatoriai. Pareiškėjas nusipirko vieną generatorių ir išvažiavo. Tą generatorių buvo atvežęs ūkininkas ir nurodė, kad jis leidžia tepalą, todėl jis pakeitė riebokšlį, užkūrė ir viskas veikė. Brokas buvo sutaisytas. Tolimesnių skambučių su S. A. jis nelabai pamena. Jo tvora buvo naujai pastatyta prieš maždaug savaitę laiko, ant jos nebuvo pritvirtinta nei pašto dėžučių, nei skambučio. Ant tvoros nebuvo nei skambučio, nei laikraščių dėžutės. Būdamas kambaryje jis išgirdo stiprų smūgio į skardą garsą, nujautė, kad į ją kažkas spyrė. Išėjus pamatė stovinti S. A., kuris buvo susinervinęs, vadino jį aferistu, šaukė, kad pasiimtų atgal generatorių ir grąžintų pinigus. Jis išėjęs sutiko už generatorių grąžinti pinigus. Tuomet jis paspaudė vartų pultelį, varai užsidarė ir pasimatė įspyrimo žymė. Pamatęs įlenkimą paklausė S. A. kas tai, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsakė, kad tai padarė ne jis. Tuomet jis pareiškėjui pasakė, kad nuo sumokėtos sumos už generatorių išskaičiuos 100 eurų sumą ir kviečia policiją. Atvykus policijos pareigūnams, pareiškėjas išaiškino, kad nusipirko brokuotą prekę. Policijos pareigūnai paklausė ar jau grąžinti pinigai už brokuotą prekę. Jis atsakė, kad dar ne, nes pareiškėjas nesutinka kompensuoti žalos dėl įlinkusių vartų. Jis grąžino pareiškėjui pinigus, prekę pasiėmė į kiemą ir per e-policija.lt parašė pareiškimą. Jo mobiliojo ryšio telefonas nebuvo išjungtas, gali būti, kad tuo metu kai jam skambino pareiškėjas, jis kalbėjo su kažkuo kitu. Jis pasiėmė generatorių ir nusinešė namo. Generatorių jis pasiėmė tuomet kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Įlenkimas buvo padarytas vartų gale, vietoje kur jie pasisenka ir suvažiuoja į vidų. Jis sutiko grąžinti pareiškėjui pinigus, tačiau prašė pareiškėjo atlyginti jam 100 eurų turtinę žalą. Prie policijos pareigūnų grąžino pareiškėjui pinigus. Konflikto metu jokių kitų asmenų nebuvo, bendravo su policijos pareigūnais ir klientu. L. B. pažįsta kaip klientę, nes jis prekiauja įvairiomis prekėmis. Jis išėjęs pro vartus nematė L. B.. Po konflikto grįžo į savo kiemą, uždarė vartus ir laukė policijos pareigūnų, todėl nieko nematė. Atvykus policijos pareigūnams vėl išėjo iš kiemo, parodė tvoros apgadinimus. Jis pats darė tvorą, neturi išsaugojęs medžiagų įsigijimo čekių. Jis iš savo pusės padarytą žalą vertina 100 eurų. Skardos lapas kainuotų gal 50 eurų, taip pat degalai medžiagų pirkimui važiavimui. To skardos lapo neišeis išlyginti. Sutiktų, kad S. A. pats pakeistų apgadintus vartus.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad asmeniškai nepažįsta nei S. A., nei D. R., tačiau D. R. pažįsta kaip pardavėją, iš kurio yra pirkusi ne vieną prekę. Jis parduoda prekes „Skelbiu.lt“. S. A. yra mačiusi tik kai jis įspyrė į vartus. Įvykio dieną – 2022 m. kovo 4 d. po pietų ėjo pro šalį su savo dukra, nes (duomenys neskelbtini) gatvėse gyvena jos draugės. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji ėjo nuo parduotuvės „Iki“ ir įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, D. R. namas stovi už kelių namų, t. y. už 5-7 namų. Žinojo, kur gyvena D. R., nes seniau buvo nuvykusi į jo namus pasiimti prekių. Einant pro šalį matė kaip prie D. R. namų sustojo automobilis, ir išlipęs žmogus, kuris sėdi posėdžių salėje (S. A.) vieną kartą spyrė į vartus ir savo automobilio bagažinės ištraukė prekę ir numetė prie vartų. Spyris buvo netoli pašto dėžutės, į apatinę vartų dalį. Automobilis buvo pastatytas priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Girdėjosi garsaus smūgio į skardą garsas. S. A. neskambino vartų skambučiu, negirdėjo, kad būtų kažką šaukęs. Po spyrio ji toliau ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, nestabtelėjo, lauke nematė D. R.. Girdėjo kaip atvažiavęs asmuo sakė, kad D. R. yra aferistas, apgavikas ir pardavė jam ne tokią prekę. Ji skambino D. R. ir klausė ar galbūt jis tikrai pardavė netinkamą prekę, tuo tarpu D. R. jai atsakė, kad sutiko žmogui grąžinti pinigus dėl prekės. Tada D. R. iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau skambino D. R. ir klausė apie šį įvykį. D. R. jai paaiškino, kad pardavė klientui generatorių, tačiau kadangi jam netiko tai prekę grąžino. Eidama pro šalį matė vietą, į kurią buvo įspirta. Jos ir D. R. nesieja jokie santykiai, jie tiesiog pažįstami dėl prekių pirkimo. Po įvykio buvo atėjusi pas D. R. ir klausė jo ar jis nenorėjo grąžinti pinigų netinkamą prekę įsigijusiam asmeniui.

Teismo posėdžio metu buvo perskaitytas liudytojos L. B. 2022 m. kovo 25 d. paaiškinimas, duotas administracinio nusižengimo ikiteisminio tyrimo metu, kad tiksliai datos nepamena, bet tikriausiai buvo Kovo 4 d., ji buvo atvykusi iš (duomenys neskelbtini) pas draugę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) g., Kaune. Einant jai su dukra iš parduotuvės pas draugę, pamatė kaip prie namo sustojo automobilis, tačiau nei markės, nei spalvos nepamena. Iš jo išlipo vyras, kuris iškėlė kažkokį daiktą iš savo automobilio ir jai matant spyrė iš kojos į rudą metalinę tvorą, bei ją apgadino. Ji sustojo, tuo metu iš apgadintos tvoros kiemo išėjo jai pažįstamas asmuo D. R., kuris susiginčijo su į tvorą spyrusiu asmeniu, kadangi šis jam pardavė brokuotą prekę. Su D. persimetė keliais žodžiais ir ji su dukra nuėjo tolyn (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 15).

Perskaičius liudytojos L. B. paaiškinimą, duotą administracinio nusižengimo tyrimo metu, liudytoja nurodė, kad apklausta administracinio nusižengimo tyrimo metu sakė, jog ėjo pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, o ne (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atidžiai neskaitė savo parodymų, bet pasirašė. D. R. paskambino po kelių minučių po matyto įvykio. D. R. pasakė, kad, kai išleis klientą, perskambins jai.

Institucijos atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių vietas ir laikus informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

Skundžiamu Institucijos vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu S. A. nubaustas pagal ANK 115 straipsnį už tai, kad 2022 m. kovo 4 d. 14.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, spirdamas apgadino D. R. skardinę tvorą taip sugadindamas svetimą turtą.

Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Turto sunaikinimo arba sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori, ar, nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu ir teismo posėdžio metu nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje ir nurodė, kad atvykęs D. R. grąžinti brokuotos prekės, nepavykus prisiskambinti nukentėjusiajam mobiliojo ryšio telefonu, ranka pajudino jo namo vartus, tačiau į vartus nespyrė, jų neapgadino ir žalos nukentėjusiajam nepadarė.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucija, spręsdama dėl S. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, buvimo, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu, nukentėjusiojo pareiškimu, liudytojos paaiškinimais, nuotraukomis, S. A. paaiškinimais bei kita rašytine bylos medžiaga, iš kurių padarė išvadą, kad S. A. įspirdamas į D. R. vartus apgadino skardinę tvorą ir tokiu būdu sugadino svetimą turtą.

Teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas S. A. paaiškino, kad iš nukentėjusiojo D. R. pirko generatorių, tačiau jis buvo brokuotas, todėl 2022 m. kovo 4 d., apie 15.00 val., jis atvyko prie D. R. namų, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas grąžinti pardavėjui prekę ir atgauti sumokėtus pinigus. Kadangi atvykus prie D. R. namų nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas, todėl pareiškėjas, bandydamas informuoti apie savo atvykimą ir pakviesti D. R. į lauką, ranka pajudino jo gyvenamojo namo vartus ir jie subarškėjo. Tuomet D. R. išėjo į lauką, atidarė vartus ir jie susiginčijo dėl brokuotos prekės. Pareiškėjo teigimu, jam paprašius D. R. grąžinti pinigus už brokuotą prekę, nukentėjusysis pradėjo jį kaltinti įlenkus jo vartus. Taip pat pareiškėjo įsitikinimu, liudytoja L. B. duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, nes į vartus jis tikrai nespyrė, todėl sprendžia, kad liudytoja negalėjo matyti įvykio.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. R. paaiškino, kad prekiauja įvairiais daiktais. Turėjo benzininį elektros generatorių, kurį pataisė ir S. A. iš jo benzininį elektros generatorių nusipirko. Nepamena ar po generatoriaus įsigijimo S. A. jam skambino, tačiau įvykio dieną būdamas kambaryje išgirdo stiprų smūgio į skardą garsą. Išėjęs iš namų pamatė prie tvoros stovinti S. A., kuris šaukė, kad jis pasiimtų brokuotą prekę ir grąžintų jam pinigus. Nukentėjusiojo teigimu, jis sutiko S. A. grąžinti pinigus, tačiau pastebėjo ant vartų esančią spyrio žymę, kurios ankščiau nebuvo. Tuomet jis S. A. nurodė, kad grąžins pinigus už generatorių, tačiau išskaičiuos 100 eurų sumą ir iškvies policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams jis S. A. grąžino pinigus už prekę, ir per „e- policija.lt“ parašė pareiškimą dėl apgadintų vartų. Konflikto metu jokių kitų asmenų nebuvo, bendravo tik su klientu ir policijos pareigūnais, išėjęs pro vartus nematė L. B.. Liudytoją L. B. pažįsta kaip savo klientę, kuri iš jo yra pirkusi prekių. Jo tvora buvo pastatyta naujai, maždaug prieš savaitę laiko, ant jos dar nebuvo nei skambučio, nei pašto dėžutės.

Taigi tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusysis iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes dėl tarpusavio konflikto kilimo priežasties – abu asmenys teigė, kad konfliktas įvyko dėl brokuotos prekės ir už ją grąžintinų pinigų, tačiau visikai skirtingai apibūdino tvoros apgadinimo aplinkybes, t. y. nukentėjusysis nurodė, kad girdėjo smūgio garsą į skardinę tvorą ir išėjęs į lauką prie tvoros matė tik S. A., tuo tarpu pareiškėjas nurodė apskritai nespyręs ir neapgadinęs vartų.

Šiuo atveju vieninteliu objektyviu įrodymu administracinio nusižengimo byloje būtų galima laikyti liudytojos L. B. paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Visgi, teismo vertinimu, iš liudytojos parodymų turinio akivaizdu, kad L. B. tiek administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu, tiek teisme, davė nenuoširdžius parodymus, kurie buvo iš anksto suderinti su nukentėjusiuoju. Svarbu paminėti tai, kad nukentėjusysis D. R., pateikdamas pareiškimą per „e-policija.lt“, prie skilties „asmuo, galintis suteikti reikšmingos informacijos“ įvardino L. B., bei nurodė, kad liudytoja yra jo sugyventinė. Tuo tarpu jau nuo pat tyrimo pradžios, 2022 m. kovo 25 d. paaiškinime, L. B. teigė, kad nukentėjusysis D. R. yra tik jos pažįstamas asmuo, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad jį pažįsta tik dėl to, jog yra tekę iš D. R. pirkti prekių. Nukentėjusysis D. R. teisme taip pat teigė, kad L. B. pažįsta tik kaip klientę. Teismas sprendžia, kad D. R. pareiškimo rašymo dieną – 2022 m. kovo 4 d. negalėjo suklysti L. B. įvardindamas kaip savo sugyventinę, nes nebūtų logiška tik prekių pirkimo-pardavimo santykiu pažįstamą žmogų įvardinti kaip savo sugyventinį. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad liudytoja L. B. yra suinteresuota byloje teikti nukentėjusiajam palankius parodymus, bei abu – nukentėjusysis ir liudytoja šiuo aspektu bandė klaidinti tyrimą atlikusius pareigūnus ir teismą.

Be to, pažymėtina ir tai, kad liudytojos administracinio nusižengimo tyrimo metu ir teisme duoti parodymai nesutapo tarpusavyje. Nors 2022 m. kovo 25 d. paaiškinime liudytoja teigė, kad po jos matyto spyrio į vartus, iš kiemo išėjo D. R. ir susiginčijo su S. A., tuo tarpu ji dar sustojo pakalbėti su D. R., ir tik tada toliau nuėjo, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad, pamačiusi smūgį į vartus, nė nestabtelėjo, nematė D. R. ir ėjo toliau, o tik nuėjusi paskambino D. R. mobiliojo ryšio telefonu. Pažymėtina ir tai, kad pats nukentėjusysis nurodė, jog po išgirsto smūgio garso į skardinę tvorą, išėjo į lauką, tačiau jokių kitų pašalinių asmenų be S. A. ir vėliau atvykusių policijos pareigūnų nematė. Taip pat liudytoja, nurodydama tariamo spyrio vietą teismo posėdžio metu, teigė, kad S. A. spyrė į vartų apatinę dalį, netoli pašto dėžutės, tuo tarpu nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog vartai buvo neseniai įrengti ir įvykio metu ant jų nebuvo nei skambučio, nei pašto dėžutės. Liudytoja taip pat patvirtino, kad apie šį įvykį su nukentėjusiuoju kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu bei buvo pas jį atėjusi, klausinėjo apie įvykio aplinkybes. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl liudytojos L. B. parodymų objektyvumo ir patikimumo.

Vertinant byloje surinktų duomenų objektyvumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp nukentėjusiojo ir pareiškėjo buvo įvykęs konfliktas dėl brokuotos prekės – benzininio elektros generatoriaus ir pinigų grąžinimo, t. y. S. A. D. R. norėjo grąžinti brokuotą prekę, tuo tarpu D. R. dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Šiuo atveju būtent tai, kad abi konflikto šalys jau buvo susiginčiję dėl prekės grąžinimo, neleidžia daryti išvados, kad kažkurios iš jų paaiškinimai yra patikimesni nei kitos, o vienintelis kitas įrodymų šaltinis – liudytoja, tvirtinanti nukentėjusiojo parodymus, tačiau akivaizdžiai palaikanti jo pusę, kurios parodymais teismas aukščiau nurodytais motyvais remtis negali.

Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad S. A. tyčia spyrė į D. R. skardinę tvorą, ją apgadino ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena S. A. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

ANK 664 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjimas civilinio proceso tvarka.

Administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas 2022 m. kovo 4 d. nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys, kuriame jis prašo atlyginti jam 100 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje neįrodyta, jog S. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, dėl ko Institucijos vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-7698-2022 naikintinas, ir nenustatyta, kad būtent pareiškėjas S. A. D. R. padarė turtinę žalą, D. R. civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. A. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7698-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną S. A. atžvilgiu nutraukti.

D. R. civilinį ieškinį atmesti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.