Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1235-912/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
e2S-1235-912/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38177-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
M. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1235-912/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38177-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.12; 3.3.2.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės J. V. 2018 m. sausio 4 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria ieškinio dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo skolos priteisimo paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos nutraukimo teisinių padarinių; išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Atskirojo skundo esmė

1. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškinio dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo skolos priteisimo.

3. Skunde nurodyta, kad ieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo būtina nagrinėti kartu su reikalavimais nutraukti santuoką, padalyti turtą ir įsipareigojimus. Šią poziciją ieškovė grindžia tuo, kad, nagrinėjant visus reikalavimus kartu, būtų galima tinkamai spręsti nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo klausimą (CK 3.123 straipsnis). Ieškovės nuomone, nagrinėjamoje byloje dalijant santuokoje įgytą turtą, reikia atsižvelgti į vaikų interesus ir butą Vilniuje, Medeinos g. 15–84, paskirti ieškovei, nes jai ir vaikams aktualu, kad jie turėtų būstą Vilniuje. Jei teismas visų ieškinyje suformuluotų reikalavimų nenagrinės kartu, tai neliks pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, spręsti klausimus dėl sutuoktinių skolų padalijimo.

II. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmestinas dėl tokių toliau išdėstytų priežasčių.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė patikslintame ieškinyje prašo: nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl pastarojo kaltės; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymo skolas; priteisti išlaikymą vaikams; padalyti sutuoktinių skolas ir santuokoje įgytą turtą. Prašydama padalyti turtą, ieškovė prašo jai paskirti Vilniuje esantį butą, nustatyti, kad atsakovo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 1/3, priteisti atsakovui iš ieškovės kompensaciją, lygią 1/3 daliai buto vertės.

6. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškinio dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nurodyti ieškinio reikalavimai teismingi ne Lietuvos, bet Jungtinės Karalystės teismams, nes ieškovės, atsakovo ir vaikų gyvenamosios vietos yra Jungtinėje Karalystėje.

7. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno ieškovės pareikšto reikalavimo jurisdikcijos. Pirmiausia pažymėtina, kad bylose su užsienio elementu teismo priimtų sprendimų specifika ta, jog jie paprastai turi būti vykdomi ne kilmės valstybėje (t. y. ne valstybėje, kurioje priimtas teismo sprendimas), bet kitoje valstybėje. Taigi bylose su užsienio elementu aktualus sprendimo vykdytinumo klausimas. Teismui išnagrinėjus tam tikrus reikalavimus, nepriskirtus jo jurisdikcijai, yra pagrindas kitoje valstybėje nepripažinti dėl jų priimto teismo sprendimo, todėl šis spendimas nevykdytinas. Tam, kad nebūtų nurodytų padarinių, teismas turi nustatyti pareikštų reikalavimų jurisdikciją.

8. Pasisakant dėl ieškovės reikalavimui nustatyti vaikų gyvenamąją vietą taikomos jurisdikcijos, pažymėtina, kad 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) 8 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcija – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė kelis susijusius reikalavimus: dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir prievolių padalijimo.

9. Kai teismui pareiškiami keli susiję reikalavimai, tai reikalavimas dėl tėvų pareigų (sąvoka „tėvų pareigos“ apima taip pat ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymą) gali būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo teisme (jurisdikcijos prorogacija). Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį, valstybės narės, turintys jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, taip pat turi jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų (taip pat ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo), jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, vaikas yra tos valstybės narės pilietis b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Turi būti abi šios sąlygos tam, kad ištuokos bylą nagrinėjantis teismas turėtų jurisdikciją reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėti. Tai yra išaiškinęs kasacinis teismas. Be to, reglamento „Briuselis II bis“ variante, paskelbtame anglų kalba, 12 straipsnio 3 dalyje a ir b punktai sujungti jungti „ir“ (angl. and).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, bet atsakovas prieštarauja, kad Lietuvos teismas nagrinėtų reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šiuo konkrečiu atveju nėra abiejų reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neteismingas Lietuvos teismams.

11. Vertinant ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo vaikams priteisimo, pabrėžtina, kad pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ (toliau – Išlaikymo reglamentas) 3 straipsnio a ir b punktus, bendroji jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą. Nagrinėjamos bylos atsakovo ir vaikų (atsakovo kreditorių) gyvenamosios vietos yra Jungtinėje Karalystėje. Šioje byloje nenustatyta sąlygų pagalbinei (šalutinei) jurisdikcijai taikyti (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c, d punktai). Nustačius, kad reikalavimas dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingas Jungtinės Karalystės teismams, ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo taip pat teismingi nurodytiems teismas ir neteismingi Lietuvos Respublikos teismams.

12. Pažymėtina, kad Išlaikymo reglamento jurisdikcijos taisyklės taikomos valstybėje narėje, nepaliekant galimybės taikyti nacionalinę teisę (Išlaikymo reglamento konstatuojamosios dalies 15 punktas). Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima remtis ieškovės nurodyta CK 3.123 straipsnio nuostata (t. y. taikyti nacionalinę Lietuvos teisę) ir atsisakyti taikyti Išlaikymo reglamento jurisdikcijos taisykles. Taigi ieškovės argumentas, kad, vadovaujantis CK 3.123 straipsniu, būtinybė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą, suponuoja tai, jog visi ieškinio reikalavimai būtų nagrinėjami kartu, nepagrįstas.

13. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, ieškovės atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti ieškovės J. V. 2018 m. sausio 4 d. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus