Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2.1. Nuo 2017 m. liepos 14 d. Transporto investicijų direkcijoje prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) pareiškėjas užėmė Direkcijos Regioninės plėtros projektų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojas). Direkcija 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 12-657 „Dėl pranešimo apie pareigybės panaikinimą“ (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, kad Direkcija reorganizuojama jungimo būdu ir prijungiama prie Administracijos, o Direkcijos struktūra nuo 2018 m. birželio 4 d. yra naikinama, todėl 2018 m. birželio 4 d. Direkcijos Regioninės plėtros projektų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) pareigybė bus panaikinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies pagrindu atleidimo iš pareigų datą nukeliant 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo dienos, t. y. į 2018 m. birželio 26 d.

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 509 ,,Dėl Transporto investicijų direkcijos reorganizavimo ir Transporto investicijų direkcijos reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) buvo nutarta reorganizuoti Direkciją ir prijungti ją prie Administracijos. Direkcijos direktorius 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 14E-125 ,,Dėl E. N. valstybės tarnybos santykių perdavimo“ (toliau – ir 2018 m. birželio 1 d. Įsakymas) perdavė vyriausiojo specialisto, t. y. pareiškėjo, valstybės tarnybos santykius Administracijai nuo 2018 m. birželio 5 d. ir nurodė, kad 2018 m. birželio 4 d. panaikinus pareiškėjo pareigybę ir perkėlus jį į Administraciją, darbo funkcijų vykdyti nereikia, o už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 26 d., t. y. atleidimo dienos, pareiškėjui bus mokamas jo vidutinis darbo užmokestis ir galios Įstatymo bei kitos socialinės garantijos. Administracijos direktorius 2018 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3BE-263 ,,Dėl E. N. valstybės tarnybos santykių perėmimo“ (toliau – ir 2018 m. birželio 4 d. Įsakymas) perėmė karjeros valstybės tarnautojo vyriausiojo specialisto, t. y. pareiškėjo, valstybės tarnybos santykius nuo 2018 m. birželio 5 d. ir nurodė, jog tarnybos santykius perėmus Administracijai iki paskyrimo į pareigas jam tarnybos funkcijų vykdyti nereikia. Taip pat Administracija minėtu įsakymu pavedė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Finansų ir apskaitos skyriui mokėti pareiškėjui už įspėjimo laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 26 d., t. y. atleidimo dienos, priklausantį darbo užmokestį. Administracijos direktorius Įsakymu atleido pareiškėją iš pareigų 2018 m. birželio 26 d. Pareiškėjo teigimu, pranešant pareiškėjui apie vyriausiojo specialisto pareigybės panaikinimą, buvo pažeistas Įstatyme numatytas 2 mėnesių terminas.

2.3. Taip pat paaiškino, kad Įstatymas nenumato karjeros valstybės tarnautojo valstybės tarnybos santykių perdavimo ir karjeros valstybės tarnautojo valstybės tarnybos santykių perėmimo galimybės. Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 51 straipsniu, 64 straipsnio 5 dalimi, Įstatymo 5 straipsniu, 43 straipsnio 1 dalimi, nors vadovaujantis DK 64 straipsnio 5 dalies nuostatomis, darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį, bet šiuo atveju pareiškėjas tokio sutikimo nėra davęs. Be to, atsižvelgiant į tai, kad karjeros valstybės tarnautojų socialinių garantijų jų atleidimo iš pareigų atveju klausimus reglamentuoja Įstatymas, todėl darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikomi ir Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. Įsakyme jais vadovaujamasi nepagrįstai.

2.4. Direkcijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. Įsakymas ir Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. Įsakymas vertintini kaip karjeros valstybės tarnautojo pareiškėjo, kurio pareigybė Direkcijoje naikinama, paskyrimas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas Administracijoje. Pareiškėjas tokiam paskyrimui į kitas pareigas neprieštaravo. Pažymėjo, jog pareiškėjui nebuvo pranešta raštu apie jo pareigybės panaikinimą ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo, nebuvo pranešta, nuo kada jo pareigybė naikinama ir ar ji naikinama, jam nebuvo siūlomas paskyrimas į kitas to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas iki pareigybės panaikinimo.

Atsakovė aiškiai išreiškė savo poziciją dėl tarnybos santykių perėmimo, bet ne dėl paskyrimo į kitas pareigas. Pareiškėjui buvo siūloma užimti Administracinių paslaugų departamento Kauno ir Klaipėdos skyrių darbuotojų pareigybes, tačiau pareiškėjas tokio sutikimo nedavė. Net ir priteisiant pareiškėjo prašomą sumą į darbuotojui priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turėtų būti įskaityta šio darbuotojo gauta išeitinė išmoka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 3BE-313 „Dėl E. N. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 14 d. Direkcijoje buvo priimtas į Transporto investicijų direkcijos Regioninės plėtros projektų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojas).

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 322 1 punkte nutarta pritarti, kad Transporto investicijų direkcija būtų reorganizuojama jungimo būdu ir prijungta prie Administracijos. Šio nutarimo 2.1 papunktyje nustatyta, kad reorganizavimo tikslas – sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą, racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Reorganizuojama biudžetinė įstaiga – Transporto investicijų direkcija (2018 m. balandžio 4 d. Nutarimo 2.2 papunktis). Reorganizavime dalyvaujanti biudžetinė įstaiga – Lietuvos transporto saugos administracija (2018 m. balandžio 4 d. Nutarimo 2.3 papunktis). Po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga – Lietuvos transporto saugos administracija (2018 m. balandžio 4 d. Nutarimo 2.4 papunktis).

6.1. Pagal Nutarimo 1 punktą nutarta reorganizuoti Transporto investicijų direkciją jungimo būdu – prijungti ją prie Lietuvos transporto saugos administracijos. Lietuvos transporto saugos administracijai pereitų Transporto investicijų direkcijos teisės ir pareigos. Pagal Aprašo 5 punktą reorganizavimo būdas – Direkcija reorganizuojama jungimo būdu, prijungiant ją prie Administracijos. Po reorganizavimo pasibaigiančios biudžetinės įstaigos Direkcijos teisės ir pareigos (joms vykdyti reikalingi dokumentai ir bylos) 2018 m. birželio 5 d. perduodamos po reorganizavimo veiksiančiai biudžetinei įstaigai Administracijai. Iki 2018 m. birželio 4 d. po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos Administracijos pakeisti nuostatai turi būti įregistruoti Juridinių asmenų registre ir po reorganizavimo pasibaigsianti biudžetinė įstaiga Direkcija išregistruota iš Juridinių asmenų registro (Aprašo 8 punktas).

7. Direkcija 2018 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 12-657 „Dėl pranešimo apie pareigybės panaikinimą“ informavo pareiškėją, jog Direkcija reorganizuojama jungimo būdu ir prijungiama prie Administracijos, o Direkcijos struktūra nuo 2018 m. birželio 4 d. yra naikinama. Taip pat pranešė, jog Transporto investicijų direkcijos Regioninės plėtros projektų skyriaus vyriausiojo specialisto vyriausiojo specialisto pareigybė bus panaikinta, atleidimo iš pareigų datą nukeliant į 2018 m. birželio 26 d. Esant galimybei, Administracija siūlys eiti kitas to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas. Iki 2018 m. birželio 26 d. nepaskyrus eiti kitų pareigų Administracijoje, pareiškėjas bus atleistas iš pareigų 2018 m. birželio 26 d. Jei kitos pareigos nebus pasiūlytos, pareiškėjo sutikimu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 26 d. pareiškėjui bus mokamas vidutinis darbo užmokestis ir darbo funkcijų vykdyti nereikės.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 509 buvo nutarta reorganizuoti Direkciją jungimo būdu, t. y. prijungti ją prie Administracijos, kuriai pereitų Direkcijos teisės ir pareigos.

Direkcijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjo valstybės tarnybos santykiai perduodami Administracijai nuo 2018 m. birželio 5 d. Taip pat nurodyta, kad 2018 m. birželio 4 d. panaikinus pareiškėjo pareigybę ir perkėlus jį į Administraciją, darbo funkcijų vykdyti nereikia. Už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 26 d., t. y. atleidimo dienos, jam bus mokamas jo vidutinis darbo užmokestis ir galios Įstatymo ir kitos socialinės garantijos.

Administracijos direktorius 2018 m. birželio 4 d. Įsakymu perėmė pareiškėjo valstybės tarnybos santykius nuo 2018 m. birželio 5 d. ir nurodė, jog tarnybos santykius perėmus Administracijai iki paskyrimo į pareigas, jam tarnybos funkcijų vykdyti nereikia. Taip pat pavedė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Finansų ir apskaitos skyriui mokėti pareiškėjui už įspėjimo laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 26 d., t. y. atleidimo dienos, priklausantį darbo užmokestį.

9. Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 3BE-313 pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų 2018 m. birželio 26 d.

10. Pažymėtina, kad keliamas ginčas yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo. Taigi teismas šioje byloje pasisakys dėl LVAT 2019 m. gegužės 15 d. iškeltų abejonių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimas buvo panaikintas.

11. Pareiškėjas atleistas iš pareigų 2018 m. birželio 26 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė.

LVAT gegužės 15 d. nutartyje pasisakė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimui, kad yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (nutarties 22 punktas). Šiuo atveju sprendimą dėl Direkcijos reorganizavimo prijungimo būdu priėmė Vyriausybė, nėra ginčo dėl jos įgaliojimų priimti tokį sprendimą. Pareiškėjas teikė argumentą, kad buvo pažeista Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad reorganizavime gali dalyvauti tik biudžetinės įstaigos. Jo teigimu, reorganizacija buvo vykdoma įtraukiant VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą, nes jai perėjo dalis Direkcijos funkcijų. Visgi tiek Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarime Nr. 322, teik 2018 m. gegužės 30 d. nutarime Nr. 509 nurodoma, kad reorganizavime dalyvaujanti biudžetinė įstaiga – Lietuvos transporto saugos administracija. Taigi šis pareiškėjo argumentas atmestinas. Sprendimai dėl struktūrinių pertvarkymų buvo priimti teisėtai.

Įstatymo 43 straipsnio 1 dalis numato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. LVAT ne vieną kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Todėl tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas (žr., pvz., 2011 m. birželio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011; 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011).

12. LVAT, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad į bylą nėra pateikti 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu patvirtinti pareigybių sąrašai, taip pat ir po Direkcijos reorganizavimo – jos prijungimo prie Administracijos sudaryta ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta nauja Administracijos struktūra bei pareigybių sąrašai (jei tokie dokumentai buvo). Teismas išreikalavo iš Administracijos informaciją apie atsakovės struktūrą ir pareigybių sąrašą iki Direkcijos prijungimo ir po jo. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sutinka su atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad pareiškėjo pareigybė atsakovei po reorganizacijos nebuvo perduota ir realiai jo vykdytų funkcijų Administracijoje nėra. Atsižvelgiant į tai, Administracija 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. 15B-2600 pasiūlė pareiškėjui nuo 2018 m. birželio 20 d. eiti Administracinių paslaugų departamento Kauno skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija) arba Administracinių paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigas, pagal Lietuvos transporto saugos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2BE-211. Kaip matyti, atsakovė tinkamai įgyvendino Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją ir pasiūlė pareiškėjui eiti kitas pareigas jau reorganizuotoje institucijoje. Nagrinėjamoje situacijoje teismas, įvertinęs visą pateiktą informaciją apie laisvų pareigybių sąrašą po įvykdytos reorganizacijos, daro išvadą, kad pareiškėjui po jo perkėlimo į kitą instituciją negalėjo būti pasiūlytos kitos pareigos dėl objektyvių aplinkybių, t. y. laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių nebuvimo. Išanalizavus minėtą sąrašą, akivaizdu, kad pareiškėjui galėjo būti pasiūlytos minėtos Administracinių paslaugų departamento Kauno skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija) arba Administracinių paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigos, nes būtent šias pareigybes užimti pareiškėjas atitiko nustatytus reikalavimus. Pagal Administracinių paslaugų departamento Kauno skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija) ir Administracinių paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigybės aprašymus šios pareigybės reikalingos užtikrinti efektyvų ir kokybišką kelių transporto veiklos dokumentų išdavimą ir valstybės rinkliavos už suteiktas paslaugas sumokėjimo kontrolę, kas pagal anksčiau užimtas pareiškėjo pareigas atitiko jo keliamai kvalifikacijai ir tuo pačiu jo anksčiau vykdomas funkcijas (pareiškėjas vykdė funkcijas, susijusias su viešųjų pirkimų dokumentų suderinimu, gautų paraiškų įvertinimu ir mokėjimo prašymų efektyviu išnagrinėjimu). Atsakovas į bylą pateikė laisvų pareigybių, buvusių Administracijoje nuo 2018 m. balandžio 26 d. (pareiškėjo įspėjimo apie naikinamą pareigybę dienos) iki 2018 m. birželio 4 d. (kai baigėsi reorganizuota Direkcija) aprašymai (T I b. l. 89-133). Pareiškėjas nenurodo, kad tarp pastarųjų būtų pareigybių, kurias jam turėjo siūlyti atsakovas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reorganizuojant įstaigą darbdaviui tenkanti pareiga išnaudoti visas galimybes perkelti darbuotoją į kitą darbą jo sutikimu įgyvendinama informuojant darbuotoją apie esamas laisvas vietas, pasiūlant kitą darbą, jeigu tokia galimybė yra ir darbuotojui sutikus, perkeldamas jį į kitą darbą. Kitos pareigos darbuotojui gali būti siūlomos individualiai, tačiau gali būti siūloma ir suteikiant informaciją apie laisvas vietas, sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą darbuotojui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2591/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovė sudarė visas sąlygas ir tinkamai užtikrino pareiškėjo teisę užimti laisvas – Administracinių paslaugų departamento Kauno skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija) ir Administracinių paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 11 kategorija) – pareigas. Kitų pareigybių pareiškėjui pasiūlyti nebuvo galimybės, nes naujų pareigybių įsteigta nebuvo. Konstatuotina kad atsakovė buvo aktyvi, vadinasi, užtikrino visas pareiškėjo Įstatyme nustatytas teises, o pareiškėjas neišreiškė sutikimo užimti jam siūlomas (anksčiau paminėtas) pareigybes. Taigi byloje surinktos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš jo užimamų pareigų, jam nesutikus eiti pasiūlytų pareigų.

13. LVAT taip pat iškėlus abejonę, kad byloje esantys Transporto investicijų direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 14E-125 perduoti karjeros valstybės tarnautojo Transporto investicijų direkcijos Regioninės projektų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) E. N. valstybės tarnybos santykius Administracijai nuo 2018 m. birželio 5 d. ir Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 3BE-263 perimti karjeros valstybės tarnautojo Direkcijos Regioninės projektų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) E. N. valstybės tarnybos santykius nuo 2018 m. birželio 5 d. prieštarauja Įstatymo nuostatoms, nes toks valstybės tarnautojo tarnybos santykių ,,perdavimas“ ir ,,perėmimas“ iš vienos reorganizuojamos institucijos kitai nėra numatytas, teismas pažymi, kad Direkcija buvo reorganizuojama jungimo būdu (ją prijungiant prie Administracijos) ir Direkcijos struktūra nuo 2018 m. birželio 4 d. buvo panaikinta. Taigi toks pareiškėjo perkėlimas iš vienos institucijos į kitą buvo nulemtas objektyviai paaiškinamomis aplinkybėmis, kurių atsakovė negalėjo išvengti, kadangi sprendimą dėl Direkcijos reorganizavimo (naujos struktūros) priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Direkcija, organizuodama pareiškėjo atleidimą, vadovavosi būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. Nutarimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kokias neigiamas pasekmes sukėlė būtent pats teisių ir pareigų perėmimas. Taigi teismas daro išvadą, jog spendimas dėl teisių ir pareigų perėmimo pareiškėjo teisių nesusiaurino. Todėl nėra pagrindo pareiškėjo atleidimą iš pareigų pripažinti neteisėtu vien tuo pagrindu, kad be teisinio pagrindo buvo priimtas sprendimas dėl teisių ir pareigų perėmimo.

Pareiškėjas remiasi argumentu, kad nuo 2018 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3BE-263 dėl teisų ir pareigų perdavimo buvo perkeltas neterminuotai dirbti į Administraciją. Tačiau toks teiginys tėra pareiškėjo interpretacija. Jokiame teisės akte – nei 2018 m. birželio 4 d. įsakyme Nr. 3BE-263, nei kitame, nėra nurodyta, kad pareiškėjas priimamas į valstybės tarnautojo pareigas Administracijoje. Sutiktina su atsakove, kad paskyrimas į kitas pareigas turi būti aiškus, tinkamai įteisintas ir negali būti numanomas ar nuspėjamas Priėmimas į valstybės tarnybą yra griežtai reglamentuojamas Įstatymo 3 skyriuje (9-14 straipsniai iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusioje redakcijoje). Minėtuose Įstatymo straipsniuose numatyti pagrindai priimti valstybės tarnautoją į pareigas, ir iš jų nėra nei vieno, kuris atitiktų šios bylos faktines aplinkybes. Direkcijos direktorius 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 135-57 (T II b. l. 97) nuo 2018 m. birželio 4 d. buvo panaikintos visos Direkcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybės. Taigi šiuo aktu nuo 2018 m. birželio 4 d. buvo panaikinta ir pareiškėjo pareigybė. Dėl to, kad pareiškėjo atžvilgiu likusius Direkcijos įsipareigojimus perėmė Administracija, pareigybė savaime neatsistatė ir nauja nebuvo įsteigta. Taigi nėra teisinio pagrindo teiginiui, priėmus įsakymą dėl teisių ir pareigų perėmimo pareiškėjas buvo priimtas į valstybės tarnautojo pareigas.

14. Pareiškėjas taip pat remiasi teiginiu, kad jo atžvilgiu nebuvo išlaikytas 2 mėnesių įspėjimo terminas. Dėl pranešimo apie naikinamą pareigybę terminų aktuali LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėta administracinė byla Nr. A-662-1966/2012. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios (ir šiuo metu galiojančios) Įstatymo nuostatos nenumatė (ir nenumato) galimybės perkelti atleidimo datą, kai valstybės tarnautojas iš pareigų šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleidžiamas pažeidžiant pranešimo apie naikinamą valstybės tarnautojo pareigybę įteikimo terminą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos (pareigų) teisėtumo ir pagrįstumo, kiekvienu atveju vertindamas nustatytus atleidimo procedūros pažeidimus, turėtų atskirai įvertinti tokio pažeidimo reikšmę bei jo sukeltus teisinius padarinius konkrečiam valstybės tarnautojui, ir tik po to, vadovaudamasis, be kita ko, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu, ar tokiu pažeidimu atsiradusios neigiamos pasekmės gali būti šalinamos kitu būdu.

Šiuo atveju svarbu tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 322 „Dėl sutikimo reorganizuoti Transporto investicijų direkciją“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. balandžio 11 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 509 „Dėl transporto investicijų direkcijos reorganizavimo ir transporto investicijų direkcijos reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ buvo numatyta pareiškėjo darbovietę Direkciją reorganizuoti jungimosi būdu iki 2018 m. birželio 4 d., taip pat numatyta, jog po reorganizavimo pasibaigianti biudžetinė įstaiga – Direkcija, o veikianti – Administracija. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai (pareiškėjo atleidimo datos nukėlimas) nepriklausė nuo jo valios, o buvo tiesiogiai įtakoti aukščiau minėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vykdymo, todėl konstatuotina, jog atsakovo veiksmai buvo sąlygoti objektyvios būtinybės ir tai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą pažeidusiu atleidimo procedūrą reglamentuojančias taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas nenurodė, kokias jam realias pasekmes sukėlė ginčo atleidimo datos nukėlimas. Pareiškėjui buvo siūlomos laisvos pareigos Administracijoje. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog realias pasekmes sukėlė laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 26 d. negauta darbo užmokesčio priemoka teismo nevertintina kaip pasekmė. Įstatymo 26 straipsnis numato, jog valstybės tarnautojams mokamos priemokos: 1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės; 2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos; 3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Šiuo atveju 2018 m. birželio 4 d. panaikinus pareiškėjo pareigybę ir perkėlus jį į Administraciją, darbo funkcijų jam vykdyti nebereikėjo, ką pripažino ir pats pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu, todėl neatitikus minėto Įstatymo reikalavimų pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo mokėti darbo užmokesčio priemoką. Taigi laikytina kad šiuo atveju atleidimo datą nukėlus į 2018 m. birželio 26 d. pareiškėjo interesai nebuvo pažeisti ir tai nėra pagrindas pripažinti jo atleidimo neteisėtu.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs tai, kad Direkcija buvo panaikinta, pareiškėjo Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos buvo įgyvendintos tinkamai, teismas daro išvadą, kad Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. 3BE-313 „Dėl E. N. atleidimo iš pareigų“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas dėl šio Įsakymo panaikinimo yra netenkintinas.

16. Pareiškėjo reikalavimas grąžinti pareiškėją į eitas arba lygiavertes pareigas ir priteisti pareiškėjui jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra išvestiniai iš anksčiau paminėto reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, todėl teismui konstatavus, kad pastarasis yra teisėtas, yra atmestini pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

17. Netenkinus pareiškėjo skundo, jam negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.