Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. 2A-336-440/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-04Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-06Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
2A-336-440/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08223-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Glasspro“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „AL Construction“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-336-440/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08223-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.18.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glasspro“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glasspro“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AL Construction“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Glasspro“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „AL Construction“ 748,65 Eur skolą, 25,91 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 24 Eur žyminį mokestį, 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliktų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Ieškovė nurodė, kad reikalaujama priteisti skola susidarė atsakovei neatsiskaičius už prekes pagal tarp šalių pasirašytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį ir pateiktas elektronines PVM sąskaitas faktūras.

2. Procesiniai dokumentai įteikti atsakovės UAB „AL Construction“ vadovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu ji nepateikė, todėl, ieškovei prašant, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „AL Construction“ ieškovei UAB „Glasspro“ 130,20 Eur skolą, 3,52 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 133,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 17 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 4 Eur žyminį mokestį ir 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas, nustatęs, kad atsakovės skola ieškovei 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo iš dalies apmokėta kitos įmonės (UAB „Teikonta“), sumažino iš atsakovės ieškovei priteistiną skolos sumą iki 130,20 Eur.

5. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad skola yra iš dalies apmokėta, atitinkamai sumažino ir iš atsakovės ieškovei priteistinų delspinigių sumą iki 3,52 Eur, juos paskaičiuodamas nuo 130,20 Eur sumos už 54 dienas (130,20*0,05/100*54=3,52 Eur).

6. Kadangi ieškinį tenkino iš dalies, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų apimtį.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovė vėluoja vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, todėl iš jos ieškovei priteisė 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliktų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

8. Teismas nepriteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, konstatavęs, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, o atsakovei tenkanti šių išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyto minimalaus dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovė UAB „Glasspro“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą už akių dalyje dėl skolos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „AL Construction“ 748,65 Eur dydžio skolą bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. UAB „Teikonta“ už atsakovę ieškovei apmokėjo pagal kitas sąskaitas faktūras, o ne pagal tas, kurių pagrindu ieškovė reikalavo priteisti skolą šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Teikonta“ už atsakovę sumokėjo ieškovei 618,45 Eur ir šioje dalyje sumažino iš atsakovės priteistiną skolos sumą.

9.3. UAB „Teikonta“ 2018 m. rugsėjo 11 d. pavedimas niekaip negali būti siejamas su atsakovės skolos sumažėjimu šioje byloje, kadangi mokėjimo pavedimo paskirtyje nebuvo nurodyti 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Serija GPR Nr. 23525 ir 2018 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitos faktūros Serija GPR Nr. 23719 rekvizitai.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2018 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23122, 2018 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23239, 2018 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23277. Nurodė, kad būtinybė šių dokumentų pridėjimui atsirado tik teismui priėmus sprendimą už akių, kuriuo jos ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Šiais dokumentais ieškovė įrodinėja aplinkybę, kad už atsakovę ieškovei buvo apmokėta pagal kitas sąskaitas faktūras, o ne pagal tas, kurių pagrindu ieškovė reikalavo priteisti skolą šioje byloje.

13. CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pridedamus įrodymus, jų atsiradimo laikotarpį, sprendžia, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o byloje nesant duomenų, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus, ieškovės pateiktų naujų įrodymų nepriima, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovė, ieškinyje nurodanti, jog ji prašo esant įstatyme numatytiems pagrindams priimti sprendimą už akių, privalėjo būti maksimaliai dėmesinga ir pateikti visus turimus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atsisakyta pilna apimtimi tenkinti reikalavimą dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nustatyta, kad 2017 m. kovo 29 d. ieškovė UAB UAB „Glasspro“ ir atsakovė UAB „AL Construction“ sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2017/03/29-1 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei pagal atsakovės užsakymą prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartą kainą (Sutarties 1 straipsnio 1 punktas). Susitarė, kad prekių perdavimo atsakovei faktą patvirtina atsakovės pasirašyta ieškovės pateikta sąskaita faktūra ar kitas specialaus turinio dokumentas (Sutarties 3 straipsnio 3 punktas). Be to, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prekių ir sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei dienos arba nuo tos dienos, kurią prekės turėjo būti pateiktos atsakovei, tačiau nebuvo pateiktos dėl pačios atsakovės kaltės (Sutarties 4 straipsnio 2 punktas). Ieškovė už suteiktas paslaugas išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras bendrai 748,65 Eur sumai (2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GPR Nr. 235255 542,95 Eur sumai ir 2018 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GPR Nr. 23719 205,70 Eur sumai), kurios, ieškovės teigimu, buvo pateiktos atsakovei elektroniniu būdu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią PVM sąskaitų faktūrų pasirašyti nereikia. Atsakovė nepateikė ieškovei atsisakymo priimti minėtas PVM sąskaitas faktūras ir neatsiskaitė su ieškove. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės 748,65 Eur skolą, 25,91 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 24 Eur žyminį mokestį, 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliktų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės 130,20 Eur skolą, 3,52 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 133,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 17 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 4 Eur žyminį mokestį ir 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

17. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių dalyje, kurioje ieškovės prašyta priteisti 748,65 Eur skola sumažinta iki 130,20 Eur, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.

Dėl skolos priteisimo

18. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 12, 13 ir 17 straipsniai).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 straipsnis), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra išaiškinęs, jog CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip [...] įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Teismo sprendimo už akių priėmimas yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

20. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, konstatavo, jog byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 622 patvirtina, kad UAB „Teikonta“ už atsakovę sumokėjo ieškovei 618,45 Eur, todėl sprendė, kad per Sutartyje nustatytą terminą buvo visiškai apmokėta 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GPR Nr. 235255 ir iš dalies apmokėta 2018 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GPR Nr. 23719.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl, kad šiuo atveju apeliacinio teismo vertinimu pateiktų įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymo) nepakanka atsiskaitymo už paslaugas faktui konstatuoti pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras. Kaip teisingai nurodė ieškovė, 2018 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodyme Nr. 622 nėra nurodyta pagal kokias sąskaitas faktūras yra atsiskaitoma, be to, byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėtu mokėjimu su ieškove buvo atsiskaityta būtent pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GPR Nr. 235255 ir 2018 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GPR Nr. 23719. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant prieštaringiems ir neišsamiems duomenims, teismas neprivalėjo priimti spendimo už akių, tikslinga bylą buvo nagrinėti bendra tvarka, siekiant išsamiau išsiaiškinti dėl reikalavimų pagrįstumo. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).

22. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, prieš tai nepašalinęs byloje esančių įrodymų trūkumų, jų fragmentiškumo, negalėjo pasiekti pagrindinio civilinio proceso tikslo – teisingo bylos išnagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti bylą, matydamas, jog nepakanka ieškovės pateiktų įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovės skolos dydį, turėjo pasiūlyti ieškovei šiuos įrodymus pateikti ( CPK 225 straipsnis, 178 straipsnis, 226 straipsnis). Taip pat, matydamas, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ne tik ieškinyje nurodytų šalių, bet ir ieškovei 2018 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 622 sumokėjusios 618,45 Eur sumą UAB „Teikonta“ interesams, turėjo spręsti dėl tikslingumo įtraukti į šios bylos nagrinėjimą (CPK 47 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y., netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas ir liko neatskleista bylos esmė – neištirti visi tarpusavio atsiskaitymo, kitų įrodymų, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas, duomenys, be to, į bylos nagrinėjimą neįtraukta galimai prievolę už atsakovę įvykdžiusi UAB „Teikonta“. Tai suponuoja pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Įtraukus byloje dalyvaujančiu asmeniu galimai prievolę už atsakovę įvykdžiusią UAB „Teikonta, bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti svarbu tinkamai ištirti ir įvertinti aplinkybes dėl atsakovę ir UAB „Teikonta“ faktiškai siejusių santykių, 2018 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. 622 sudarymo aplinkybių, taip pat dėl teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų siuntimo atsakovei.

24. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-479-569/2019 UAB „AL Construction“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d.). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 1 dalies 5 punkto norma, numatančia, jog teismas nutartimi perduoda bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl skolos nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos (apylinkės) teisme, o bankroto bylą atsakovei UAB „AL Construction“ iškėlusiame Šiaulių apygardos teisme . Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į proceso ekonomiškumą, panaikinus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą civilinė byla perduotina nagrinėti iš naujo ne Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams bet atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą Nr. 2-987-251/2019 nagrinėti iš naujo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AL Construction“ bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė