Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

Č. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - Išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1. 2021-09-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo pagal LR BK 281-1 str. 1d., paskiriant 40 MGL baudą.

2. 2023-06-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo pagal LR BK 178 str. 3 d., paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba būti užsiregistravus užimtumo tarnyboje, uždraudžiant naudoti psichiką veikiančias medžiagas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

Č. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2023-01-28, apie 16.14 val., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, iš Įrankių skyriuje prekių ekspozicijos stendo paėmė akumuliatorinį smūginį suktuvą „(duomenys neskelbtini)” , 159 Eur vertės, ir minėtą prekę, slėpdamas savo drabužiuose, apie 17.02 val. išnešė pro kasas už ją nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB "(duomenys neskelbtini)" nedidelės, 159 eurų vertės, turtą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis Č. B. kaltės nepripažino ir parodė, jog tąkart jie vaikščiojo po PC „(duomenys neskelbtini)“. Daug laiko praėjo, nelabai pamena, bet inkriminuojamo įrankio jis nevogė. Jie apžiūrinėjo tuos įrankius. Jis dirba pas buvusios žmonos brolius. Dirba prie (duomenys neskelbtini). Jam suktukas nereikalingas, nes užsiima tinkavimu. Jis negali pasakyti, į tuos prekybos centrus dažnai vykdavo pirkti cemento, ir į „(duomenys neskelbtini)“, ir į „(duomenys neskelbtini)“, gal ir buvo tą dieną parduotuvėje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą save atpažino, nurodė, kad kartu buvo G. ir S. Š. Buvo apsivilkęs su ruda striuke.

2023-10-05 įtariamuoju apklaustas Č. B. parodė, kad su įtarimu susipažino, visiškai nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios pareikštas įtarimas. Nori parodyti, kad į šaukiamas apklausas neatvyko, kadangi su žmona išsiskyrė ir ne visada gyvena asmens duomenų nurodytu adresu, kadangi šiuo metu remontuoja brolio dukters butą, kartais atlieka kitus remonto darbus kitose vietose, ten kartais pagyvena, kur atlieka remonto darbus. Kodėl į šaukiamas telefonu į apklausas neatvyko, bei kodėl nebeatsiliepė į skambučius, negali atsakyti. Jis nežino, kur yra (duomenys neskelbtini) g. ir kur yra prekybos centras "(duomenys neskelbtini)", todėl negali atsakyti ar ten lankėsi. Todėl apie vagystę nieko paaiškinti negali. Vaizdo įraše jam parodytų asmenų jis nepažįsta, jis savęs neatpažįsta vaizdo įraše. Jis turi komufliažinių kelnių, jas nešioja dažnai, bet vaizdo įraše nėra jis. Daugiau apie įvykį pakomentuoti nieko negali. (b. l. 132-133).

2023-12-22 įtariamuoju papildomai apklaustas Č. B. parodė, kad visiškai nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. Nori parodyti, kad jis nepamena ar pranešime apie įtarimą nurodytą dieną buvo prekybos centre "(duomenys neskelbtini)". Gal ir galėjo būti, kadangi minėtu laikotarpiu nemažai važinėjo po statybinių medžiagų parduotuves, tai gal ir galėjo būti minėtoje parduotuvėje, tačiau jis tikrai nieko nevogė. Kadangi, kaip ir minėjo, jis tos dienos nepamena, nieko daugiau papasakoti negali. (b. l. 147-148).

Teisiamajame posėdyje G. Š. parodė, jog Č. B. yra jo buvęs švogeris. Tąkart Č. B. jie paėmė su mašina mieste, važiavo pirkti statybinių medžiagų. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Eidami pro instrumentų stendą pamatė, kad buvo juodos spalvos Makita suktukas. Sustojo pasižiūrėti, nes niekada tokio nematė, pastovėjo ir jis, G. Š., nuėjo toliau. Jis nuėjo statybinių medžiagų krauti į kitą patalpą, jis (Č. B.) grįžo kažko dar nusipirkti. Nepamena, ko. Suktukas buvo prie instrumentų, parodiniame stende. Jis buvo išpakuotas. Visi kiti suktukai buvo dėžėse, o šitas išpakuotas, paliktas. Datos neatsimena. Gali būti, kad 2024 m. sausio 28 d., jeigu taip sakė duodamas parodymus. Jie visi trise apžiūrėjo tą suktuką, nes visi kartu ėjo pro suktuką. Pagalvojo, gal kinietiškas, kad juodas, nes visi įrankiai Makitos yra žalsvai mėlynos spalvos. Č. B. nuėjo kažko pirkti, o jis, G. Š., nuėjo pirkti cementą, jei gerai pamena. Jis, G. Š., atskirai pirko prekes, nuėjo į lauko salę, o Č. B. su S. nuėjo į vidinę salę.

2023-04-11 liudytojas G. Š. apklausos metu parodė, kad parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)" lankosi retai, o būtent parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), lankosi taip pat retai. Dažniau lankosi kitose statybinių prekių parduotuvėse. 2023 m. sausio 28 d. galėjo būti minėtoje parduotuvėje su broliu S. Š. ir Č. B. Į parduotuvę vyko savo iniciatyva, kadangi jam reikėjo medžiagų. Jeigu kažko būtų reikėję S. ir Č., dėl jų važiavęs nebūtų. Ko tiksliai vyko į minėtą parduotuvę, neatsimena. Galėjo būti, kad parduotuvėje buvo išsiskirstę. Kartais, jeigu jam reikia sunkesnių medžiagų, su juo atvykę asmenys padeda jam pakrauti juos į automobilio priekabą. Jis atsimena, kad žiūrėjo lentynoje buvusį "Makita" suktuką, kuris buvo juodos spalvos. Į jį atkreipė dėmesį, kadangi pats naudoja "Makita" įrankius, o suktukai dažniausiai būna mėlynos, žalsvos spalvos. Kiek atsimena, suktukas nebuvo dėžėje, o buvo uždėtas ant kitų viršaus. Kadangi ant suktuko nebuvo barkodo, nerado nei kainos, nei jo dėžės. Jis nematė, kad Č. būtų paėmęs minėtą suktuką. Taip pat jis jam nesakė, kad suktuką paėmė. Apie tai, kad buvo įvykdyta suktuko vagystė sužinojo tik dabar. Jeigu būtų žinojęs, kad kažkas, esantis su juo, paėmė (pavogė) iš parduotuvės daiktą, to asmens net nebūtų įsileidęs į automobilį. Jo žiniomis, Č. dirba prie statybų, tačiau tiksliai nurodyti negali. (b. l. 40-41).

Teisiamajame posėdyje S. Š. parodė, jog Č. B. buvęs jo sesers vyras. Tąkart jie užėjo į parduotuvę, paskui jį Č. B. ėjo. Eidami pro įrankius stabtelėjo. Jis, S. Š., Č. B. pasakė, jog kaip įdomiai, visi Makita įrankiai žali, originalūs, o šitas juodas, matyt kinietiškas. Užmetė akį ir išsiskirstė. Jis, S. Š., nuėjo link tapetų, buitinės technikos, o Č. B. nuėjo alaus pirkti. Jis, S. Š., bakstelėjo pirštu, pasakė, jog visi Makita instrumentai žali, o šitas juodas. Ar ant suktuko buvo kaina, kodas, nepastebėjo. Jam buvo įdomu spalva jo visai kita.Paskui turbūt visi trys nuėjo kas sau. Parduotuvėje buvo išsiskyrę. Negali pasakyti, ar Č. B. buvo paėmęs suktuką į rankas. Jis, S. Š., nuėjo prie tapetų, o Č. B. sakė alaus paims, taip jų keliai išsiskyrė.

2023-11-27 L. S. Š. apklausos metu parodė, kad jis pažįsta asmenį Č. B. Jie bendrauja mažai, bet kartais jis jam padeda darbuose. Jie kartais nuvyksta kartu į statybinių prekių parduotuves, jei reikia prekių. Jis būnu įvairiuose prekybos centruose, tarp jų būnu ir prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat nepamena tikslios datos, bet galėjo būti, kad tai buvo šių metų sausio 28 d., jis kartus su savo broliu G. Š. ir Č. B. buvo minėtame prekybos centre, tikslu įsigyti statybinių prekių. Pamena, kad jie vaikščiojo po parduotuvę ir pastebėjo vieną „Makita“ firmos suktuką, į kurį atkreipė dėmesį, kadangi jis buvo ne kaip įprasta žalios spalvos, o juodos. Jis jį tik apžiūrėjo, į rankas neėmė ir nuėjo. Matė, kad ir Č. į jį atkreipė dėmesį, dar jam ir pasakė, kad pažiūrėtų, kad jis yra kitos spalvos, bet ar jis buvo jį paėmęs į rankas ar ne, jis nematė. Kiek pamena, jie vėliau parduotuvėje išsiskirstė, ėjo ieškoti kiekvienas sau prekių. Jis jau nepamena, ar pats kažką pirko tą dieną, ar ne, bet po to G. jau jų laukė aikštelėje, o jie su Č. atėjo prie jo. Kuris pirmas iš jų atėjo, Č. ar jis, negali atsakyti, kadangi atėjo ne kartu, iš skirtingų pusių ir jau nepamena. Kadangi jie ne visą laiką parduotuvėje vaikščiojo kartu, jis nematė, ar Č. kažką pirko, kiek pamena, jis atėjo be jokio maišelio, jis jokių statybinių prekių neatsinešė, bent jau kiek jis matė. Ar Č. galėjo kažką pavogti iš parduotuvės, jis nežino, kaip ir minėjo, nieko nematė, kadangi parduotuvėje visą laiką nebuvo kartu. Daugiau papildymų neturi. (b. l. 49-51).

2023-12-01 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktoje tiriamojoje UAB "(duomenys neskelbtini)" vaizdo medžiagoje užfiksuotas tyrimą dominantis asmuo (vyras apsirengęs oranžinės spalvos striukę su šviesios spalvos elementais, iš po striukės matomu pilkos spalvos rūbu su gobtuvu, dėvintis kamufliažines kelnes, avintis tamsios spalvos batus su raišteliais) ir lyginamajam tyrimui pateiktoje Č. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuotraukoje yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo. (b. l. 75-79).

2023-04-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros vieta yra parduotuvė "(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į parduotuvę "(duomenys neskelbtini)" pro automatiškai atsidarančias duris, patenkama į parduotuvės vidų. Einant tiesiai matomi praėjimo varteliai į parduotuvės salę. Nuo vartelių dešinėje pusėje yra sustatyti prekių vežimai, kairėje yra kasos. Arčiausiai vartelių matomos kasos "G9" ir "G10". Einant tiesiai, dešinėje matomos lentynos su elektriniais įrankiais. Lentynos padalintos į 3 sekcijas. Apačioje, trimis eilėmis, pastatytos įrankių dėžės, o viršuje sudėti įrankiai be dėžių. Kairiausioje sekcijoje yra "Makita" įrankiai. Vidurinėje sekcijoje yra "Makita", "Cat", "Dewalt" gamintojo. Dešiniausioje sekcijoje yra "Skil" gamintojo įrankiai. Parduotuvėje, įvairiose vietose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. (b. l. 29-31).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 5 dalyje, kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Be kaltinamojo Č. B. prieštaringų parodymų, baudžiamojoje byloje yra kitų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę. Liudytojai G. Š. ir S. Š. patvirtino, kad tą įrankį, suktuką, dėl kurio yra pareiškimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys, kuris buvo pagrobtas, kad jie jį apžiūrinėjo. Šiuos duomenis patvirtina ir vaizdo įrašai, esantys byloje, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė. Iš 6 vaizdo įrašo matyti, kad 16.58 val., vyrai apžiūrinėja suktuką, kad įrankis išimtas iš pakuotės. Vaizdo įraše matyti, kaip Č. B. kaire ranka paima tą suktuką. Vėlesniame vaizdo įraše matyti, 17.00 val., kad Č. B. tą suktuką turi rankoje, jis apsisuka, suktuko nepadeda į vietą, į lentyną, kadangi jis nusisukęs jo nesimato, bet atsisukus atgal jis to įrankio rankose jau nebeturi. Tiek G. Š., tiek S. Š. negalėjo matyti šio įvykio, kaip kaltinamasis įsideda tą suktuką, nes vaizdo įraše matyti, kad jis (Č. B.) tuo metu jau buvo vienas. Šiandien apklausti liudytojai to nematė, jie jau buvo nuėję, kaip jie ir patvirtino – jie apžiūrėjo ir visi išsiskirstė - ir tuo metu Č. B. įvykdė vagystę.

Taigi, kaltinamojo Č. B. kaltė yra įrodyta, tiek liudytojų S. Š., G. Š. parodymais, tiek vaizdo įrašu, parduotuvės pareiškimu, kuriame nurodyta, jog dingo įrankis. Taigi, tai patvirtina ir „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kurį pateikė, kad buvo pavogtas nurodytas daiktas.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, jog kaltinamojo Č. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamojo Č. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

IV. Dėl skirtinos bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam Č. B. įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis). Įvertinama ir tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis anksčiau teistas du kartus, įskaitant ir už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka (b.l. 160-161).

Įvertianmi kaltinamojo asmenybės duomenys: kaltinamasis vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, uždarbiauja pas buvusios žmonos brolius, turi gyvenamąją vietą, išsiskyręs, turi 4 vaikus, vaikai gyvena su motina. Viena duktė pilnametė. Kaltinamasis neįgalumo grupės neturi.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį R. P. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimais. Teismo vertinimu, skirtina laisvės apribojimo bausmė, geriau atitiks kaltinamojo Č. B. asmenybę ir jo padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą negu prokurorės pasiūlyta arešto bausmė ir įgalins kaltinamąjį dirbant atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą.

V. Dėl civilinio ieškinio

UAB "(duomenys neskelbtini)", pareiškė 159 eurų civilinį ieškinį (b. l. 86-89).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. 36, adr. (duomenys neskelbtini), prekybos salės kaltinamasis pagrobė akumuliatorinį smūginį suktuvą „(duomenys neskelbtini)” , 159 Eur vertės.

Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 159 Eur vertės turtinės žalos bei Č. B. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinis ieškovas raštu civilinį ieškinį palaikė, prašė atlyginti parduotuvės patirtą žalą. Taigi, civilinis ieškinys tenkintinas ir nurodyta 159 Eur turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo Č. B.

VI. Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Č. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 135-136) tikslinga palikti galioti iki tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę tikslinga panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

Č. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje bei 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Civilinio ieškovo UAB "(duomenys neskelbtini)"civilinį ieškinį 159 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš Č. B. civilinio ieškovo naudai naudai priteisti 159 Eur.

Kaltinamajam Č. B. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.