Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. R. T. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. T. skundą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. R. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti matininko R. P. 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 09-09-1 „Dėl gretimo ir matuojamo žemės sklypo savininkės (bendraturtės) S. R. T. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. / Projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus“ (toliau – ir Sprendimas).

II.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2021 buvo nagrinėjamas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjos skundą. Minėtoje nutartyje patvirtinta, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (lot. be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį ir pateiktus dokumentus, konstatavo, kad pareiškėja kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymu, tačiau toks ginčas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėja, nesutikdama su teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad skundą teismui ji teikė ne dėl sklypo ribų, bet dėl matininko priimto sprendimo dėl jos raštu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo matavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2021 nagrinėjo iš esmės analogišką situaciją, kurioje pareiškėja taip pat siekė, kad būtų panaikintas matininko sprendimas, kuriuo matininkas nusprendė netikslinti žemės sklypo ribų vietovėje, neatsižvelgiant į pareiškėjos pateiktas pastabas. Taigi, darytina išvada, kad aplinkybės, nagrinėtos minėtoje byloje Nr. AS-626-624/2021 (kurioje teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą) ir aplinkybės, susiklosčiusios šioje byloje, yra iš esmės analogiškos.

Vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nepateikė argumentų, kodėl teismas turi nukrypti nuo suformuotos praktikos, kad ginčas dėl sprendimo, kuriuo matininkas, atsižvelgdamas į pareiškėjos raštu pateiktas pastabas ir išnagrinėjęs žemės sklypų suformavimo dokumentus, nusprendė netikslinti žemės sklypo ribų vietovėje, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Šią išvadą patvirtina Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktika, kurioje išaiškinta, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018, 2019 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. T-73/2019 ir kt.). Taigi pareiškėjos keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pasisakant dėl Sprendime nurodytos apskundimo tvarkos, pažymėtina, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-552/2019).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S.R. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.