- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-1981-656/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10364-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „General Financing“
- Atsakovas
- T. P.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB “General Financing” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimo už akių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui T. P. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas UAB „General Financing“ kreipėsi į apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo T. P. 5065,50 Lt skolos, 811,14 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko. Todėl ieškovo prašymu procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, skelbiant interneto puslapyje www.teismai.lt. Teismas laikė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, todėl, ieškovui prašant, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. P. 5065,50 Lt skolą, 81,11 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5146,61 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 154,14 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2011 m. sausio 30 d. šalys sudarė Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Finansavimo sandorį Nr. 1 (toliau – Sutartį), pagal kurį ieškovas suteikė atsakovui 5661,80 Lt kreditą vartojimo poreikiams tenkinti, o atsakovas įsipareigojo jam suteiktą paskolą grąžinti iki 2014 m. sausio 28 d. imtinai. Sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui laiku ir tinkamai mokėti įmokas, o už kiekvieną pradelstą dieną – mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos dalies ir laiku nesumokėtų palūkanų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalių pasirašytoje Sutarties 5.4.1. punkte numatyta, kad klientui (atsakovui) daugiau nei 60 dienų nesumokant vienos įmokos, bendrovė (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad prieš kredito grąžinimo terminą būtų sumokėtos visos įmokos, delspinigiai bei išlaidos, susijusios su reikalavimu įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai – nemokėjo periodinių kredito grąžinimo įmokų, todėl ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 5065,50 Lt nesumokėtų įmokų sumą.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas (fizinis asmuo) bei sudarydamas sutartį su ieškovu buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgdamas į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sprendė, kad vartojimo kredito sutarties sandoryje numatytas delspinigių dydis (0,5 procentų už dieną) yra neprotingai didelis. Teismas vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo redakcijos 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl ieškovo prašomą priteisti delspinigių sumą mažino, skaičiuojant 0,05 procento dydžio delspinigius nuo pavėluotai sumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 81,11 Lt delspinigių.
Įvertinęs tai, kad ieškinys dėl 5876,64 Lt (5065,50 Lt nesumokėtų įmokų ir 811,14 Lt delspinigių) patenkintas 87,58 procentais priteisiant 5146,61 Lt (5065,50 Lt nesumokėtų įmokų ir 81,11 Lt delspinigių), teismas ieškovo naudai priteisė 87,58 procentų jo turėtų 176 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) t. y. 154,14 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 730,03 Lt delspinigių ir 21,86 Lt žyminio mokesčio priteisimo bei priimti naują sprendimą – apelianto ieškinį tenkinti pilnai.
1. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, netinkamai nustatė netesybų pobūdį, preziumuodamas, kad tai yra įskaitinės netesybos. Apelianto tvirtinimu, vartojimo kredito sutartyje netesybos yra išimtinės, t.y. sutartyje numatytos išimtinės netesybos apima visus Bendrovės nuostolius dėl sutarties nevykdymo, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant netesybų dydį.
2. Teismas neatsižvelgė į sutarčių laisvės principą.
3. Teismas neturėtų netesybų sumažinti tiek, jog jos taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo, ar jų visiškai nepriteisti. Kreditorius patiria nuostolius, susijusius su ikiteisminiu skolos išieškojimu (mokėdamas skolų išieškojimo agentūroms), negaudamas pajamų (negalėdamas suteikti finansinių paslaugų kitiems asmenims tokia apimtimi, kuria laiku neįvykdomi įsipareigojimai), negalėdamas tinkamai vykdyti prievolių tretiesiems asmenims, teikdamas pranešimus ir priminimus klientam (ryšio išlaidos, priminimų pateikimo išlaidos, klientų paieškos išlaidos ir kt.) Be to, teismų praktikoje aiškiai įtvirtinta, kad netesybos gali būti net didesnės už nuostolius, patiriamos dėl prievolės nevykdymo, y. netesybos neturi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais.
4. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog tais atvejais, kai yra itin svarbus griežtas prievolių vykdymas, netesybų dydžio protingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į griežto sutarties vykdymo svarbą. Bendrovė yra finansų įstaiga, privalanti veikti saugiai ir patikimai, valdyti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką. Netesybos yra viena svarbiausių priemonių sandorių rizikai valdyti, Bendrovės stabilumui užtikrinti. Netesybos Bendrovei yra viena iš esminių sutarties sąlygų, todėl teismas nepagrįstai tokia apimtimi sumažino netesybų dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
Apeliaciniu skundu ginčijama sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas. Byloje keliamas klausimas dėl sutartinių netesybų instituto aiškinimo ir taikymo ginant atsakovo kaip vartotojo teises.
Nagrinėjamu atveju šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurį ieškovas suteikė atsakovui 5661,80 Lt kreditą vartojimo poreikiams tenkinti, o atsakovas įsipareigojo jam suteiktą paskolą grąžinti iki 2014 m. sausio 28 d. imtinai. Sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui laiku ir tinkamai mokėti įmokas, o už kiekvieną pradelstą dieną – mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos dalies ir laiku nesumokėtų palūkanų.
Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai sumažino sutartines netesybas, neatsižvelgdamas į sutarčių laisvės principą, be to, teismo priteistos netesybos tapo mažesnės nei kreditoriaus, t.y. ieškovo patirti nuostoliai. Ieškovas nurodė ir tai, kad nuostolius jis patyrė dėl ikiteisminio skolos išieškojimo, dėl to, kad negavo pajamų, t. y. negalėjo suteikti kreditų kitiems asmenims ir pan. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Ieškovas teisingai teigia, kad netesybos skirtos tam, kad nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes netesybų dydis nustatytas sutartyje. Tačiau šalių sutartimi aptartos netesybos turi neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.27 str. 3 d.). Dėl to CK 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas jeigu nustatoma, kad jos yra neprotingai didelės, taip pat jos negali būti mažesnės už patirtus kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo prievolės vykdymo. LR vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. (redakcija įsigaliojusi 2012-01-01) nustatyta, jog kredito gavėjui vėluojant mokėti eilines įmokas, jam negali būti skaičiuojamos didesnės netesybos nei 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Šis norma negaliojo sutarties sudarymo metu, tačiau ja galima vadovautis sprendžiant, ar netesybos nėra neprotingai didelės.
Taip pat būtina pažymėti, jog netesybų mažinimui svarbus ne tik sutarties pobūdis ar jos sudarymo tikslai, šalių statusas, bet būtina atsižvelgti ir į tai, ar šalys yra vartotojai. Šios bylos atveju atsakovas laikytinas silpnesniąja puse, t.y. vartotoju, kuris iš esmės privalėjo sutikti su ieškovo pasiūlytomis sutarties sąlygomis bei nustatytų netesybų dydžiu. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu būtų priteisti ieškovo prašomo dydžio delspinigiai (0,5 proc.), būtų nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priteistos aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šių santykių, kaip vartojimo teisinių santykių, pobūdį, į tai, kad apeliantas sutartį sudarė prisijungimo būdu, taigi neabejotinai neturėjo didelių galimybių deryboms dėl delspinigių dydžio, į tai, kad jis turėjo neatidėliotinų ekonominių poreikių, tą liudija pats sutarties pakankamai nepalankiomis sąlygomis sudarymas, į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius dėl skolininko netinkamo prievolės vykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino netesybas aiškiai per didelėmis ir jas sumažino iki 0,05 proc. Ieškovui nepateikus įrodymų apie patirtus nuostolius dėl skolininko netinkamo prievolės vykdymo negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad priteistos netesybos mažesnės už ieškovo patirtus nuostolius.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.