Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžio nuteistųjų R. A., M. S., R. Ū., P. S. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausioji prokurorė R. Berčiūnienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šis teismas padarė iš dalies prieštaringas ir bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, įrodymus vertino selektyviai, nesusiedamas ir neanalizuodamas jų visumos, nuteistųjų parodymams suteikdamas didesnę įrodomąją reikšmę, neįvertino išsamios ir logiškos įrodymų grandinės bei ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistųjų R. A., M. S., R. Ū. ir P. S. veiksmuose nenustatė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių ir, kruopščiai neišanalizavęs nuteistųjų nusikalstamos veikos mechanizmo ir tyčios susiformavimo momento, neteisingai M. S., R. Ū. ir P. S. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o R. A. – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį. Šis teismas, darydamas išvadą, kad faktinių duomenų visuma nepatvirtina nuteistųjų tikslo apiplėšti nukentėjusiuosius, vadovavosi išimtinai tik pačių nuteistųjų parodymais, neatsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus išsamius liudytojo T. P. parodymus, paneigiančius nuteistųjų versiją, kad apie pagrobtus daiktus, įskaitant ir telefonus, jie nežinojo, o R. A. visus daiktus paėmė spontaniškai, su jais nesitaręs ir jiems nieko nežinant. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad, važiuodami pas nukentėjusiuosius, kaltinamieji ne tik buvo sutarę už netinkamą elgesį su M. S. drauge jiems atkeršyti, naudojant fizinį smurtą, bet ir turėjo tikslą pagrobti jų telefonus. Apie tai galima spręsti ir iš nukentėjusiųjų parodymų. Be to, išankstinį detalų veiksmų planą, t. y. susitarimą ir tyčią apiplėšti, o ne sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistieji į įvykio vietą atvyko nakties metu, namo gyventojams jau miegant, į patalpą įsibrovė rankose turėdami ginklus (peilį ir D kategorijos graižtvinį pistoletą), tamsoje, nė vienam, išskyrus M. S., anksčiau nebuvus nukentėjusiojo namuose.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK normų pažeidimus ir, darydamas išvadas dėl nuteistųjų R. A., M. S., R. Ū. ir P. S. veiksmų kvalifikavimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, iš kasacinio skundo turinio matyti, jog kasatorė kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas dėl jų vertinimo bei išreiškia pritarimą pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui bei išvadoms, kad visi nuteistieji padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatorės pateikiami argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.