- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-01
- Bylos Nr.
- A-143-543-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Pareiškėjas
- C. M., M. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos teritorinei muitinei, Lietuvos valstybei, atstovaujamam Muitinės departamento
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentui, Klaipėdos teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. M. ir C. M. skundus atsakovams Klaipėdos teritorinei muitinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamam Muitinės departamento, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Muitinės departamentui ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. su skundu (b. l. 14 – 15) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 12 153,95 Lt.
Pareiškėjas C. M. su patikslintu skundu (b. l. 48 – 50) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės turtinės žalos atlyginimą – 20 382,21 Lt.
Pareiškėjai nurodė, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. taikant darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą buvo neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Konstituciniam Teismui 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686) bei juo patvirtintos Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklės (2002 m. taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53) bei juo patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės (Taisyklės) prieštarauja Konstitucijai, neišmokėta darbo užmokesčio dalis turi būti priteista, o padaryta žala atlyginta vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsniu.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo M. M. skundą (b. l. 40 – 42) nurodė, kad muitinės pareigūnų turtinė teisė buvo pažeista dėl nepakankamo prievolės mokėti Valstybės tarnybos įstatyme (Įstatymas) nustatyto dydžio algą vykdymo ir finansavimo iš valstybės biudžeto. Valstybė turėjo užtikrinti valstybės tarnautojų atlyginimo mokėjimą už atliktą darbą.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo C. M. patikslintą skundą (b. l. 51 – 52) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Muitinės departamentas nurodė, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Įstatymo įgyvendinimo įstatymas), Taisyklėmis. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., todėl iki jo paskelbimo šie teisės aktai buvo taikomi teisėtai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo M. M. skundą (b. l. 43 – 44) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Muitinės departamentas iš esmės nurodė tokius pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo C. M. patikslintą skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 30 d. sprendimu (b. l. 63 – 66) pareiškėjų M. M. ir C. M. skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas, vadovaudamasis muitinės pareigūnų tarnybinio atlyginimo mokėjimo santykius ginčo laikotarpiu reglamentavusiais Įstatymu (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-855) (23, 24 str.), Įstatymo įgyvendinimo įstatymu (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-856), 2002 m. taisyklėmis, Taisyklėmis, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad trūkstant lėšų darbo užmokesčiui mokėti Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas, vykdydamas šiuos teisės aktus, įsakymais nustatė darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, kuris keitėsi, ir neišmokėjo pareiškėjui C. M. 20 382,21 Lt, o pareiškėjui M. M. – 12 153,95 Lt darbo užmokesčio. Ginčo dėl neišmokėto darbo užmokesčio dydžio nėra. Pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu paminėti teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai. Teismas nustatė, jog paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą prieštaraujantis Konstitucijai teisinis reguliavimas skaičiuojant ir mokant darbo užmokestį nebetaikomas. Argumentas, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnį negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai, pagrįstas. Tačiau ši nuostata turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su kitomis Konstitucijos nuostatomis (Konstitucijos 6 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad įstatymai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį (Konstitucijos 102 str. 1 d., 107 str. 2 d., Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1, 4 d., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjai grindžia savo reikalavimus, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., o sprendimai nemokėti pareiškėjams viso priskaičiuoto atlyginimo įvykdyti 2004 m. liepos 1 d., todėl vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis nėra pagrindo patenkinti pareiškėjų prašymų. Teismas pabrėžė, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas, remdamasis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, priėmė įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficientų, todėl veiksmai laikytini teisėtais (CK 6.271 str.). Nekonstatavus valdžios institucijų, jų darbuotojų veiksmų neteisėtumo civilinė atsakomybė neatsiranda. Nenustatyti žalos atsiradimo pagrindai, todėl neatsiranda teisė į reikalaujamą žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, jog įstatymo negaliojimo atveju sandorių negaliojimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos, nes civilinis sandoris pagal savo prigimtį iš esmės skiriasi nuo įstatymo (CK 1.63 str.). Be to, CK aiškiai atriboja civilinių teisių ir pareigų atsiradimą iš sandorių nuo tokių teisių ir pareigų atsiradimo dėl žalos padarymo (CK 1.136 str.). Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.). Pažymėjo, jog pareiškėjo M. M. byla pagal ginčo dalyką ir pagrindą priskirtina Klaipėdos apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d. 6 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas C. M. apeliaciniame skunde (b. l. 68 – 70) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismo veikla sprendžiant bet kokį ginčą yra teisės taikymo veikla. Oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo sprendimą, jog atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai, vėliau teismas, spręsdamas konkrečią bylą, neturi teisės taikyti prieštaraujančio Konstitucijai teisės akto. Teismas taikė prieštaraujantį Konstitucijai teisės aktą, t. y. pažeidė imperatyvias, teismui adresuotas nuostatas, numatytas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis neturėtų būti aiškinama izoliuotai (Konstitucijos 6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 110 str. 2 d.). Pažymi, jog Konstitucinio Teismo nutarimu, kuris yra galutinis ir neskundžiamas (Konstitucijos 107 str. 2 d.), yra konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo normos prieštarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, viršydama Konstitucijos suteiktas galias, apribojo asmenų konstitucines teises. Teigia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad neteisėti veiksmai sukėlė turtines pasekmes. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Nors nuosavybės teisės pažeistos, tačiau nėra mechanizmo apginti, atkurti pažeistas žmogaus teises. Teismas privalėjo įvykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teismas neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų priimant antikonstitucinį teisės aktą (CK 6.271 str.).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo C. M. apeliacinį skundą (b. l. 74 – 75) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Muitinės departamentas nurodo, kad sprendimai nemokėti pareiškėjui viso priskaityto atlyginimo yra įvykdyti, todėl reikalavimas priteisti negautą darbo užmokesčio dalį remiantis paminėtu Konstitucinio Teismo nutarimu yra nepagrįstas (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.). Valstybės tarnautojų veiksmai taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui darbo užmokestį yra teisėti, nes jie vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Nesant valdžios institucijų darbuotojų neteisėtų veiksmų, negali atsirasti ir valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjams (jų manymu, neteisėtai) neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Skundų reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Todėl, nepaisant to, kad pareiškėjai nurodė skirtingus teisinius savo reikalavimų pagrindus (M. M. - kaip kylantis iš darbo santykių, C. M. – pirmiau paduotame skunde taip pat, patikslintame skunde - kaip iš civilinės deliktinės atsakomybės santykių) pagal faktines pareiškėjų nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjant šį ginčą taikytinos pareigūnų darbo užmokestį, o ne civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Kolegija pažymi, kad nagrinėjami ginčai turi tarnybinių ginčų požymius, tačiau tokiais nelaikytini, nes jų privatinis pobūdis iš esmės skiriasi nuo ginčų, susijusių su valstybės tarnautojo atliekamais viešojo administravimo veiksmais, bei nuo kitų tarnybinių ginčų. Atsižvelgiant į aiškiai suformuluotą reikalavimų dalyką (konkrečių piniginių sumų priteisimas) nėra teisinio pagrindo sieti jų su šių sumų nemokėjimą sąlygojusių atitinkamų administracinių sprendimų (įsakymų) priėmimu bei būtinumu ABTĮ nustatyta tvarka apskųsti šiuos sprendimus (įsakymus).
Kolegija taip pat pažymi, kad nei ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis (nustatanti terminus, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas), nei Valstybės tarnybos įstatymas (jo normos, reglamentuojančios santykius dėl darbo užmokesčio mokėjimo) nereglamentuoja termino, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant šį klausimą, turi būti taikomos Darbo kodekso (DK) nuostatos, reglamentuojančios laiko tarpą, per kurį asmuo gali apginti teismine tvarka savo pažeistas teises, t. y. DK 27 straipsnio nuostatos. Pagal DK 27 straipsnio 2 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. Reikalavimai dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nepatenka į atvejus, kai turi būti taikomi trumpesni negu bendrasis ieškinio senaties terminai. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai galėjo ginti teisme savo (tariamai) pažeistą teisę į uždirbtą atlygį per trejų metų senaties terminą. Tuo pačiu konstatuotina, kad pareiškėjas C. M. (apeliantas) 2005 m. kovo 14 d. pareikšdamas teismui reikalavimą priteisti neišmokėtą nuo 2002 m. liepos iki 2004 m. birželio mėnesių darbo užmokestį nepraleido šio termino.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjų prašomo priteisti darbo užmokesčio dalys buvo nemokamos taikant Įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą spręstinas šių (prieštaraujančių Konstitucijai) nuostatų taikymo laike klausimas.
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: „Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1, 19.5).
Kaip nurodyta aukščiau, šios kategorijos reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies taikymo prasme tai reiškia, kad pareiškėjų atžvilgiu atsiradusios darbo užmokesčio nepriemokos negali būti laikoma „įvykdytais sprendimais“. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iš esmės po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t. y. po to, kai teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjams buvo mokami mažesni darbo užmokesčiai, buvo pašalinti iš taikytinų teisės aktų sistemos, sprendimas dėl skundų turėjo būti priimtas vadovaujantis jo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Tai yra pagrindas panaikinti teismo priimtą apelianto atžvilgiu sprendimą (ABTĮ 143 str.).
Klaipėdos teritorinė muitinė pripažino, kad taikant minėtus (pripažintus prieštaraujančiais Konstitucijai) teisės aktus pareiškėjui C. M. buvo neišmokėta 20 382,21 Lt. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas C. M. (apeliantas) turi teisę atgauti tokio dydžio darbo užmokestį.
Kolegija pažymi, kad dėl aukščiau pateiktų argumentų apie taikytinas materialinės teisės normas tinkamu atsakovu šioje byloje turi būti laikoma Klaipėdos teritorinė muitinė, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir kaip atsakovas, ir kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Būdama atsakove Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo ir realizavo visas atsakovui ABTĮ nustatytas procesines teises. Todėl (kalbant apie apelianto C. M. situaciją) kolegija šalina teismo padarytą procesinės teisės normų pažeidimą (kuris pasireiškė netinkamo atsakovo pasirinkimu) ne sprendimo panaikinimo, o jo pakeitimo būdu.
Kolegija pažymi, kad (kaip nurodyta aukščiau) ši byla apeliacine tvarka tikrinama aspektais, kurie yra nurodyti pateiktame apeliaciniame skunde. Pareiškėjui M. M. nepadavus apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, nėra teisinio pagrindo peržengti paduoto apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir apeliacine tvarka priimti sprendimą dėl M. M. pirmosios instancijos teismui paduoto skundo, nes priešingu atveju atsakovo atžvilgiu būtų pažeistas teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo C. M. skundas, panaikinti ir šį pareiškėjo skundą patenkinti: priteisti iš Klaipėdos teritorinės muitinės C. M. 20 382,21 Lt (dvidešimt tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt du litus 21 ct) darbo užmokesčio.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.