- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-31
- Bylos Nr.
- 1A-773-533-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Dovidaitis (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- D. P., J. J.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Eleonora Ada Unčiurienė
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-773/12
Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02814-2011-11
2012 m. rugpjūčio 31 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P. ir J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2011 m. spalio 12 d., t.y. 2 paras, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir nuteistas: pagal 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių, pagal BK 187 str. 3 d. 35 parų trukmės areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė D. P. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. P. paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš D. P. priteista nukentėjusiajam A. P. 200 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. P., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, 2011 m. liepos 2 d., apie 17.00 val., pamatę automobilio CRISLER VOYADGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. P., stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, salone mobiliojo ryšio telefoną, jam stebint aplinką, kad pašaliniai asmenys nesutrukdytų įvykdyti nusikaltimo, o D. P. įsibrovus į automobilį – saugyklą, išdaužiant automobilio vairuotojo durų stiklą ir iš vidaus pagrobė mobiliojo ryšio telefoną LG IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 Lt, ir abu iš įvykio vietos pasišalino. Taip bendrais veiksmais įsibraudami į automobilį – saugyklą pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį 400 Lt vertės turtą, t.y. J. J. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymą.
D. P., nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. J., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, 2011 m. liepos 2 d., apie 17.00 val., pamatę automobilio CRISLER VOYADGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. P., stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, salone mobiliojo ryšio telefoną, J. J. stebint aplinką, kad pašaliniai asmenys nesutrukdytų daryti nusikaltimo, jis išdaužė automobilio vairuotojo durų stiklą, tokiu būdu įsibrovė į automobilį – saugyklą, iš vidaus pagrobė mobiliojo ryšio telefoną LG IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 Lt, ir abu iš įvykio vietos pasišalino. Taip bendrais veiksmais įsibraudami į automobilį – saugyklą pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį 400 Lt vertės turtą, t.y. D. P. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymą.
Be to, D. P. nuteistas už tai, kad jis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent 2011 m. liepos 2 d., apie 17.00 val., tikslu įsibrauti į automobilį CHRISLER VOYADGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. P., stovėjusį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užvaldyti jame buvusį svetimą turtą, išdaužė automobilio vairuotojo durų stiklą 200 litų vertės. Tokiu būdu sugadino svetimą A. P. priklausantį 200 Lt vertės turtą, t. y. D. P. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., padarymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendį, skirti jam švelnesnę bausmę bei atidėti jos vykdymą. Mano, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas už BK 178 straipsnio 2 dalį numatyto nusikaltimo padarymą jam paskyrė didesnę bausmę nei taikomos normos sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Apelianto manymu, teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą. Nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Teigia padaręs išvadas iš praeitų teistumų, dalyvauja aktyviose Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus bedarbio darbo rinkos programose. Pažymi, kad jo tėvai neįgalūs bei, jog nukentėjusiajam atlygino žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo skirti jam švelnesnę bausmę. D. P. teigia, jog jam paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, jog teismo nustatytos aplinkybės nėra visiškai tikslios. Apelianto manymu, iš bylos medžiagos negalima teigti, kad jis ir J. J. iš anksto buvo susitarę daryti nusikaltimus – vagystes. Taip pat D. P. aiškina, jog mintis pavogti telefoną kilo tuomet, kai eidamas pamatė jį automobilyje. Jo nuomone, nusikaltimo planavimas ar susitarimas iš anksto daryti nusikalstamą veiką parodo didesnį nusikaltimo pavojingumą, o pagal Lietuvos Respublikos BK 54 str. teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ir į nusikaltimo pavojingumą. Todėl D. P. mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatuodamas susitarimą veikti iš anksto, paskyrė jam griežtesnę bausmę.
Teismo posėdyje dalyvavę nuteistųjų gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinių skundų netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų J. J. ir D. P. apeliaciniai skundai atmestini.
Kaip matyti iš apeliacinių skundų, J. J. ir D. P. neginčija savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau apeliantai kelia jiems paskirtų bausmių individualizavimo klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad J. J. ir D. P. yra nevedę, niekur nedirba, praeityje bausti administracine tvarka, piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis, J. J. anksčiau dešimt kartų teistas, D. P. – 13 kartų, beveik visus kartus už vagystes, neišnykus teistumui J. J. padarė apysunkį nusikaltimą, o D. P. padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistieji linkę nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingi, todėl jiems kaip recidyvistams, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimus paskyręs laisvės atėmimo bausmes, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.
Nustatydamas paskirtų bausmių dydžius, pirmosios instancijos teismas, įvertino tai, jog apeliantai prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ką pagrįstai pripažino nuteistųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tuo tarpu jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai nuteistajam J. J. paskyrė žymiai mažesnę bausmę nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Nuteistajam D. P. teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai už tyčinį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis žymiai mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą – arešto bausmę. Nuteistajam D. P. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė pastarajam palankesnį bausmių subendrinimo (dalinį bausmių sudėjimo) būdą. Esant šioms aplinkybėms, nuteistiesiems paskirtas galutines bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra jokio teisinio pagrindo.
Nuteistojo J. J. skunde nurodytos aplinkybės apie pastarojo pastangas susirasti darbą, tėvų neįgalumą, yra svarbios, tačiau negali turėti esminės reikšmės skiriant nuteistajam bausmę ir nustatant jos dydį, juolab, kad išvardintos aplinkybės nesulaikė pastarojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat pažymima, jog J. J. teiginys, kad jis nukentėjusiajam atlygino žalą, nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnų surastas nuteistųjų pagrobtas telefonas nukentėjusiajam buvo grąžintas (t. 1, b. l. 17). Tuo tarpu turtinė žala, atsiradusi dėl išdaužto automobilio lango, priteista iš kito nuteistojo. Be to, naujo tyčinio nusikaltimo padarymas rodo, jog nuteistajam J. J. paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, nagrinėjamu atveju taipogi negalima daryti išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Apeliantas D. P. nurodo, jog mintis pavogti telefoną kilo tuomet, kai eidamas pamatė telefoną automobilyje, todėl jie nebuvo iš anksto susitarę daryti nusikalstamą veiką. Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog šiuo atveju ši aplinkybė nėra esminė vertinant nuteistųjų neteisėtus veiksmus BK 178 str. 1 d. prasme, nagrinėjamu atveju svarbu įrodyti svetimo turto pagrobimą, kas įrodyta bylos medžiaga, tame tarpe ir paties D. P. parodymais.
Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų J. J. ir D. P. apeliacinius skundus atmesti.