Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „AL Construction“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, buvo gautas atsakovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore 2017-10-31 sudarė ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už jas.

Pradinė kreditorė atsakovei 2018-05-03 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AAA1673960 4354,29 EUR sumai. Ši PVM sąskaita-faktūra buvo pasirašyta atsakovės. Pradinė kreditorė taip pat 2018-05-30 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AAA1687834 3974,97 EUR sumai ir 2018-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AAA1688181 1552,56 EUR sumai. Atsakovė šias sąskaitas turėjo apmokėti per 30 dienų. 2018-06-06 elektroninis laiškas, sudarytas pradinės kreditorės, patvirtina, jog minėtos sąskaitos buvo pateiktos atsakovei.

Pradinė kreditorė 2018-10-11 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei 9354,58 EUR dydžio reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Ieškovė apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį informavo atsakovę 2018-10-11 pranešimu.

Atsakovė ginčydama ieškinio reikalavimus pirmiausia nurodo, jog ieškovė neįrodė, jog prekės nurodytos PVM sąskaitose-faktūrose buvo iš tiesų pristatytos atsakovei, be to ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nėra pasirašytos atsakovės įgaliotų asmenų. Šie atsakovės argumentai nėra pakankami teigti, jog pradinė kreditorė nepristatė atsakovei PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nenumato privalomos prekių pirkėjo parašo būtinybės, todėl vien ta aplinkybė, jog ant sąskaitų nėra atsakovės parašų, nėra pagrindas teigti, jog pradinė kreditorė prekių atsakovei nepristatė ir atsakovė neturi pareigos atsiskaityti pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras. Kaip jau minėta ant 2018-05-03 PVM sąskaitos-faktūros yra atsakovės parašas, 2018 metų gegužės mėnesio sąskaitos atsakovei buvo išsiųstos elektroniniu paštu, be to atsakovė 2018-06-30 suderinimo akte pripažino skolą pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras, tad atsakovė turėjo galimybę pareikšti pradinei kreditorei prieštaravimus dėl, jos manymu, be pagrindo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, tačiau byloje nėra įrodymų, jog tas buvo padaryta. Taipogi į byla nėra pateikti įrodymai, jog minėtos PVM sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos atsakovės.

Atsakovė taip pat ginčijo ir ieškovės pateiktą suderinimo aktą, teigdama, jog jis nėra pasirašytas atsakovės. Iš byloje esančio 2018-06-30 suderinimo akto matyti, jog atsakovės vyriausioji buhalterė savo parašu ir įmonės antspaudu patvirtino, jog atsakovė nėra tinkamai atsiskaičiusi su pradine kreditore pagal PVM sąskaitas-faktūras, tarp kurių yra įvardintos ir aukščiau minėtos PVM sąskaitos-faktūros. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, jog minėtas suderinimo aktas nebuvo jos pasirašytas.

Iš aukščiau išdėstyto matyti, jog atsakovei buvo išrašytos 2018-05-03 ir 2018-05-30 PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias atsakovė tinkamai neatsiskaitė, skolas pagal šias PVM sąskaitas-faktūras pripažino 2018-06-30 suderinimo akte, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 9354,58 EUR dydžio skola (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.344 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė tinkamai su ieškove neatsiskaitė, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 40 EUR dydžio skolos išieškojimo išlaidos.

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

2017-10-31 ilgalaikės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) 7 punktu atsakovė įsipareigojo, jog laiku neapmokėjusi už pateiktas prekes, ji turi sumokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

Ieškovė už tris neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras paskaičiavo 2604,83 EUR dydžio delspinigius, kurių sumos atsakovė neginčijo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 2604,83 EUR dydžio skolą.

CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymą iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-11-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 217 EUR dydžio žyminis mokestis, 600 EUR išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, iš viso 817 EUR.

Bylos nagrinėjimo metu nesusidarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, todėl jų priteisimo klausimas šioje byloje nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „AL Construction“, juridinio asmens kodas 301740533, 9354,58 EUR (devynių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 58 centų) dydžio skolą, 40 EUR (keturiasdešimties eurų) dydžio skolos išieškojimo išlaidas, 2604,83 EUR (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturių eurų 83 centų) dydžio delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11999,41 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 817 EUR (aštuonių šimtų septyniolikos eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.