Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-844-317/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-27
Bylos Nr.
1S-844-317/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
R. K.
Advokatai
Renas Bradūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-844-317/2014Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 26 d. nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 178 str. 2 d. 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2006 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2016 m. liepos 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. vasario 17 d. – 2 metai 5 mėnesiai ir 12 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K..

R. K. ir jo gynėjas advokatas Renas Bradūnas skunduose prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 26 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2014 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas deramai nevertino aplinkybės, kad Kybartų pataisos namų administracija, betarpiškai su juo bendraudama ir matydama ženklią pažangą, nutarė taikyti BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos bausmės, o jo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta 81 balu pagal OASys metodiką, kas rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Nurodo, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė vidurinę mokyklą, profesinio rengimo centre įgijo statybininko (apdailininko) profesiją, baigė Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento organizuotą programą „Sugrįžimas“, savarankiškai dengia teismo priteistą civilinį ieškinį, pataisos namuose sukūrė šeimą. Be to, tiek Kybartų pataisos namų administracijos, tiek psichologinės tarnybos išvados yra palankios jam, bausmės atlikimo metu jis yra dešimt kartų skatintas. R. K. pažymi, kad padarė išvadas dėl savo praeities, yra pasiruošęs doru elgesiu ir darbu įrodyti tiek visuomenei, ties savo naujai sukurtai šeimai, kad gali pilnateisiai integruotis ir nekartoti savo praeities klaidų. Iš aptartų aplinkybių, apelianto nuomone, galima spręsti, kad jis laikysis įstatymų, ateityje nebenusikals ir tai sudaro pagrindą taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Skunde nurodo, kad sutinka, jog jam būtų paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nuteistojo gynėjas advokatas Renas Bradūnas papildomai nurodė, kad tai, jog R. K. savęs ateityje nemato tarp nusikalsti linkusių asmenų, rodo tas faktas, kad jis vengia bendrauti su tokių savybių turinčiais asmenimis, siekia išvengti kontaktų su drausmės pažeidėjais. Turėdamas socialiai išvystytą elgesio suvokimą, nuteistasis vengia patekti į situacijas, kuriose gali būti išprovokuoti kokie nors nusikalstami veiksmai. Šios aplinkybės rodo jo tinkamą supratimą apie teigiamus ir neigiamus veiksnius, jų pasekmes bei sugebėjimą juos atriboti. Anot gynėjo, siekį būti naudingam tiek pataisos įstaigai, tiek visuomenei, patvirtina nuteistojo elgesys santykiuose su visuomenei naudingu darbu-jis yra dirbęs ūkio paskirties darbus. Į pastabas reaguoja, stengiasi į jas atsižvelgti. Taigi, ta bausmės dalis, kurią R. K. yra atlikęs, rodo, kad buvo pakankama tam, kad jis ateityje atsiribotų nuo bet kokių galimų konfliktinių su įstatymu situacijų, tokiu būdu buvo pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pažymėtina, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, neatsižvelgiant į tai, kad kai kurios jų jau buvo įvertintos anksčiau skiriant bausmės dydį ar sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismą nuteistąjį paleisti lygtinai.

Nuteistasis R. K. atitinka tik formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus. Jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dešimt kartų paskatintas, faktiškai yra atlikęs BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytą privalomą bausmės dalį. Kita vertus, šie pagrindai savaime neįpareigoja taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas ne tik jo prašymas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos bei socialinio tyrimo išvada, tačiau yra vertinamas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis yra įvertinęs savo praeitį, padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs doru elgesiu įrodyti, kad pasitaisys, todėl lygtinis paleidimas R. K. šiuo metu negali būti taikomas.

Nepaisant to, kad nuteistasis skunde nurodo, jog yra visos sąlygos taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jis anksčiau teistas septynis kartus už tyčinius nusikaltimus, pirmą kartą teisiamas buvo vos 15 metų amžiaus, atlikęs bausmę vėl darydavo naujus nusikaltimus, jo daromų nusikaltimų modelis keičiasi, nusikaltimai sunkėja (b. l. 36-41). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam jau buvo anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, įstatymas „Dėl amnestijos“, tačiau jis ir toliau darė nusikaltimus, teismo pareikšto pasitikėjimo nepateisino ir įvykdė labai sunkų nusikaltimą-tyčinį nužudymą, už kurį ir atlieka laisvės atėmimo bausmę šiuo metu (b. l. 36-41). Būtina pažymėti tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai: nors per bausmės atlikimo laikotarpį buvo dešimt kartų paskatintas ir galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, tačiau net dešimt kartų pažeidė pataisos namuose nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (b. l. 47). Šios aplinkybės neleidžia R. K. elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, visa tai rodo jo pavojingumą visuomenei bei tai, kad jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaryti išvadų.

Būtina pažymėti ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys” metodiką parodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (81 balas) (b. l. 7-10). 2014 m. vasario 3 d. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, Kybartų pataisos namų psichologinės grupės 2014 m. sausio 30 d. išvadoje teigiama, kad vis dar išlieka tikimybė, jog susidūręs su rimtesnėmis kliūtimis ar išbandymais, jis gali atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties. Išvadoje taip pat konstatuota, kad jei nuteistasis pradės vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas, jo nusikalstamo elgesio rizika ženkliai išaugs. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią išvadą bei įvertindamas aplinkybes, kad nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu iš dešimties R. K. taikytų drausminių nuobaudų, net septynis kartus jis baustas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimą arba atsisakymą tikrintis testu dėl apsvaigimo, sprendžia, jog šios aplinkybės taip pat neleidžia teigti, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Skunduose nurodytas motyvas, kad nuteistasis didžiąją bausmės dalį (2/3) jau yra atlikęs, nagrinėjamu atveju taip pat neleidžia daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis yra pakankama ir adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neatliktos bausmės dalis yra gana didelė, todėl šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tokias veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kad jis nedėjo visų pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadi, kad R. K. jau nėra pavojingas visuomenei. Tokiai išvadai neprieštarauja ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime, kuriame nepritarė Komisijos priimtam nutarimui (b. l. 50-51). Ir nors šiame atsiliepime išreikšta prokuroro nuomonė yra tik rekomendacinė, tačiau ji padeda teismui suformuoti nuomonę apie lygtinio paleido taikymo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos 2014 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo ir jo gynėjo skundų argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno skundus atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas