Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji A. J. vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., o būtent: Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. vasario 17 d. nutarimu, patvirtintu Prienų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-02-20 nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07494-17, kurioje A. J. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiąja R. J., paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 4 mėnesius nuo teismo nutarties priėmimo dienos, tai yra nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje.

Iš kaltinamosios A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37-38), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad 2017 m. vasario 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojoje byloje, kadangi susitaikė su dukra R. J., prieš kurią smurtavo, todėl teismas paskyrė jai baudžiamojo poveikio priemonę - smurtinį elgesį keičiančią programą, kurią ji turėjo išklausyti per 4 mėnesius. 2017 m. gegužės 8 d. dieną atvyko į Probacijos tarnybą, buvo supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, išklausė įvadinę paskaitą, kitą kartą turėjo atvykti 2017 m. gegužės 16 d., bet nenuvyko. Vėliau buvo atvykusi inspektorė į jos namus, kad ji atvyktų išklausyti programą, pažadėjo atvykti. Po to gavo šaukimą atvykti, vėlgi nenuvyko. Tada skambino telefonu jau kita inspektorė, ji jai pasakė, kad į programos išklausyti nevyks, nes neturi pinigų, o buvęs vyras jos neveža, iš dukrų skolintis pinigų nenorėjo. Labai gailisi, kad taip nutiko.

Iš liudytojos R. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 18-21), matyti, kad ji paaiškino, jog A. J. įtraukta į probuojamų asmenų sąrašą, nutartimi jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 4 mėnesius dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. 2017 m. gegužės 8 d. išsikvietė A. J. į probacijos tarnybą, sudarė planą, ši pasirašė, kad sutinka dalyvauti elgesio pataisos programoje, ji pravedė smurtinį elgesį keičiančios programos įvadinį užsiėmimą. Tada ji vėl pasirašė, kad atvyks 2017 m. gegužės 16 d., bet A. J. neatvyko. A. J. aplankė jos gyvenamojoje vietoje, ji buvo skatinta atvykti toliau klausyti smurtinį elgesį keičiančios programos. A. J. pasakė, kad niekur nevyks, prieš ją pačią smurtauja jos buvęs vyras ir parodė savo mėlynas rankas. A. J. po to vėl neatvyko į tarnybą. Vėliau A. J. priežiūrą perėmė inspektorė A. J., ji irgi jai skambino 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir surašė pažymą, kad A. J. pati paskambino į Probacijos tarnybą ir pasakė, kad niekur nevyks, tegul teismas su ja ką nori daro. Jos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. rugpjūčio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, t. y. vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 4 mėnesius, tai yra nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. J. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji A. J. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 42-45).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamosios A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamosios A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. yra darbingo amžiaus, tačiau bylos duomenimis niekur nedirba (b. l. 25), pastovaus pajamų šaltinio neturi, baudos nesutinka mokėti, atliks arešto bausmę. Kaltinamoji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 3-4), bausta administracine tvarka (b. l. 26), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašyta (b. l. 24). Teismo pasitikėjimo, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, ji nepateisino, paskirtos poveikio priemonės nustatyta tvarka ir terminais ir raginama nevykdė. Prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jos elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, A. J. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, su kuria kaltinamoji sutinka.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai A. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39-40).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

A. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jai 12 (dvylikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę 8 (aštuonių) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. J. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. J., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.