- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 1-898-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. B.
- Civilinis ieškovas
- A. K.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. 2017 m. gegužės 2 d. apie 15.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, priėjęs iš nugaros prie A. K. sugriebė pastarajam rankomis už kaklo ir pradėjo pastarąjį smaugti. A. K. atsisukus jis koja vieną kartą spyrė pastarajam į kairę ranką, dėl to A. K. buvo padaryti kairės plaštakos V-o delnakaulio ir V-o piršto vidurinio pirštikaulio lūžiai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamojo posėdžio metu V. B. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta, sutinka duoti parodymus. Jis gailisi, kad taip nutiko ir blogai vertina savo elgesį. Jis mano, kad ne taip reikėjo elgtis. Įvykis buvo praeitais metais. Jis išėjo iš laiptinės, sugriebė A. K. už gerklės, pastarąjį pargriovė, spyrė į ranką. Jis nepamena, ar A. K. priešinosi. Pastarasis jam nuolat laužydavo duris, todėl taip ir nutiko. Jis pyko, kad A. K. taip darydavo. Jis suvokia savo klaidą, prašo sumažinti civiliniame ieškinyje nurodytą žalos dydį. Jis dirbs ir dalimis sumokės padarytą žalą. Jis dabar tokių pinigų neturi. Dabar jis nedirba, bet jam žadėjo glaistytojo darbą. Jis iš darbo biržos gauna pašalpą. Jis prašo neturtinę žalą sumažinti iki 500 eurų ir leisti mokėti dalimis. Su Teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu jis sutinka pilnai. Anksčiau būdavo, kad jis keikdavo kaimynus, daužydavo duris, bet dabar yra viskas gerai. Jis neturi problemos su alkoholio gėrimu ir gydytis nuo alkoholizmo jam nereikia. Jis gali negerti, jis turi valią.
Teisiamojo posėdžio metu V. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad su kaimynais A. K. bei pastarojo žmona S. K. jis dėl įvairių buitinių priežasčių konfliktuoja jau seniai, kadangi jis gyvena bendrabučio tipo name ir dalijasi su K. bendro naudojimo patalpas- virtuvę, tualetą, dėl ko kyla įvairių nesutarimų. Kadangi jam konfliktų su kaimynais yra buvę daug, natūralu, kad jie vieni kitų nemėgsta ir jaučia pagiežą. 2017 m. gegužės 2 d. apie 15 val. jam būnant lauke į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą išėjo A. K. bei pradėjo rūkyti. Jis nežino kodėl, bet jį apėmė pyktis. Jis priėjo A. K. iš nugaros, uždėjo pastarajam dešinę ranką ant kaklo ir pradėjo A. K. smaugti, tačiau pastarasis išsisuko ir atsisuko į jį priekiu. Tada jis vieną kartą dešine koja spyrė A. K. į kairį šoną, bet pataikė A. K. į ranką. Iš karto po to jis nuėjo namo. A. K. jam nieko dėl to nesakė. Apie tai, kad sulaužė kaimynui ranką, jis nežinojo ir to nesiekė, tačiau jis supranta, kad jis privalėjo numanyti, kad tokie agresyvūs jo veiksmai gali sukelti kaimynui fizinę traumą. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 34-35).
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. apie 15.30 val. jis išėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą parūkyti, kai jam iš už nugaros priėjo neblaivus kaimynas V. B. ir be jokios priežasties pradėjo jį smaugti, o kai jis atsisuko, V. B. koja vieną kartą spyrė jam į kairę ranką, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Po įvykio V. B. iškart pasišalino. Jis iškart policijos pareigūnų nekvietė, pagalvojo, kad nieko blogo neatsitiko. Pastebėjęs, kad jo kairė ranka pradėjo tinti, kitą dieną jis kreipėsi į VšĮ „Centro poliklinika“, kurioje jam buvo nustatytas kairės plaštakos piršto vidurinės falangos bei V-ojo delnakaulio lūžis. Su kaimynu V. B. jie gyvena gretimuose kambariuose, jis ir kaimynas naudojasi bendru koridoriumi bei tualetu. Taip pat tos pačios dienos vakare apie 21 val. jam išeinant iš tualeto V. B., būdamas akivaizdžiai girtas, be jokios priežasties pradėjo jam grasinti fiziniu susidorojimu, puolė jį kumščiais, tačiau smūgių suduoti nespėjo. Tokia pati situacija buvo ir 2017 m. gegužės 1 d., tai matė jo žmona S. K. (b. l. 9).
Specialistas, apžiūrėjęs A. K. medicininius dokumentus, konstatavo, kad A. K. nustatyti kairės plaštakos V-o delnakaulio ir V-o piršto vidurinio pirštikaulio lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2017 m. gegužės 2 d. nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad V. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- jo paties, taip pat A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad V. B. 2017 m. gegužės 2 d. apie 15.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, priėjęs iš nugaros prie A. K. sugriebė pastarajam rankomis už kaklo ir pradėjo pastarąjį smaugti. A. K. atsisukus jis koja vieną kartą spyrė pastarajam į kairę ranką, dėl to A. K. buvo padaryti kairės plaštakos V-o delnakaulio ir V-o piršto vidurinio pirštikaulio lūžiai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Minėta, kad V. B. spyrė A. K. į ranką, tokiu būdu pastarajam padarydamas sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taigi V. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.
Spręsdamas dėl V. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. B. neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, V. B. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Įvertinęs tai, kad V. B. problemos su teisėsauga kyla dėl jo nuolatinių konfliktų su kaimynais K. jam esant neblaiviam (2014 m. lapkričio 13 d. būdamas neblaivus name, esančiame (duomenys neskelbtini), kibo prie S. K., įžeidinėjo šią, 2014 m. lapkričio 13 d. būdamas neblaivus namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje šūkavo, 2014 m. lapkričio 13 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoje šūkavo necenzūriniais žodžiais, 2014 m. liepos 30 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje rūkė, 2014 m. birželio 3 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoje keikėsi S. K. atžvilgiu, 2014 m. birželio 3 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje rūkė, 2014 m. gegužės 26 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoje išmetė savo šiukšles, 2014 m. kovo 24 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje triukšmavo, rėkė, keikėsi, 2014 m. kovo 16 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje keikėsi, 2014 m. kovo 1 d. būdamas neblaivus daužė S. K. duris, keikėsi, 2014 m. sausio 10 d. būdamas neblaivus daužė buto duris, keikėsi, 2013 m. gruodžio 11 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje keikėsi, 2013 m. lapkričio 5 d. keikė S. K., 2013 m. birželio 18 d. stipriai trankė S. K. buto duris, keikėsi pastarosios atžvilgiu, 2013 m. birželio 6 d. keikė A. K. bei daužė pastarojo buto duris (b. l. 42-50)), teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus V. B. laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole. Įvertinus šias aplinkybes už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. K. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. B. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, o įsidarbinus- tęsti darbą, per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. B. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir V. B. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. B. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, o įsidarbinus- tęsti darbą, per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Prokurorė prašo V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vertindamas šį prokurorės prašymą teismas pažymi, kad, kaip nurodyta BK 72² straipsnyje, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. A. K. nėra V. B. artimasis giminaitis ar šeimos narys, taigi nėra teisinio pagrindo V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 36-37), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.
Teisiamojo posėdžio metu A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti V. B. nusikalstama veika patirtą 45 eurų dydžio turtinę žalą ir 2 000 eurų dydžio neturtinę žalą, penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, civilinio ieškinio užtikrinimui prašo areštuoti V. B. turtą 2 045 eurų sumai.
Vertindamas A. K. civilinį ieškinį teismas pažymi, kad tyčiniais V. B. veiksmais A. K. buvo padaryti sužalojimai, kuriems gydyti, akivaizdu, reikėjo pirkti vaistus. Nors A. K. ir nepateikė vaistų įsigijimo čekių, teismas įsitikinęs, kad A. K. nurodyta 45 eurų suma, A. K. patirta dėl vaistų pirkimo, atsižvelgiant į A. K. padarytus sužalojimus yra adekvati, taigi priteistina iš V. B. A. K. naudai.
A. K. taip pat nurodo, kad dėl V. B. smūgio į ranką jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, ranka buvo sugipsuota, jis negalėjo pats savimi pasirūpinti, šią neturtinę žalą A. K. vertina 2 000 eurų.
Teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl V. B. nusikalstamų veiksmų A. K. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl sugipsuotos rankos turėjo nepatogumų. Vertindamas A. K. argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra- papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma- vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
Spręsdamas dėl nusikalstama V. B. veika A. K. padarytos neturtinės žalos dydžio teismas įvertina tai, kad V. B. neteisėti veiksmai prieš A. K. ir pastarojo šeimą tęsėsi kelerius metus, buvo sistemingi, dėl ko V. B. buvo ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, o nagrinėjamas įvykis, kurio metu V. B. nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą, buvo ankstesnių V. B. neteisėtų veiksmų, nukreiptų prieš A. K. ir pastarojo šeimą, atomazga. Nustatydamas A. K. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir V. B. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos: V. B., nors yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, nors žada įsidarbinti. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad A. K. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais V. B. veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš V. B. A. K. naudai 1 000 eurų neturtinės žalos.
Vertindamas A. K. prašymą priteisti iš V. B. penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo teismas pažymi, kad, kaip kasacinėje nutartyje Nr. 2K-181/2010 nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, „CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams šioje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Dėl to kasatorės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš atsakovų penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negali būti tenkinamas“. Analogiškos pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-280/2010, taigi konstatuotina, kad A. K. prašymas priteisti iš V. B. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negali būti tenkinamas.
Vertindamas A. K. prašymą dėl laikino V. B. nuosavybės teisių apribojimo teismas pažymi, kad BPK 116 straipsnyje nurodyta, jog proceso metu teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. BPK 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Iš šios normos akivaizdu, kad laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas pagrįstas tik tais atvejais, kai akivaizdu, jog laikinai neapribojus šių teisių nebus pasiekti reikiami proceso tikslai- nagrinėjamu atveju nebus atlyginta nusikaltimu padaryta žala. A. K. nepateikė jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti V. B. siekiant išvengti žalos atlyginimo, tokiu duomenų neturi ir teismas, dėl ko A. K. prašymas laikinai apriboti V. B. nuosavybės teises negali būti tenkinamas.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti V. B. nusikalstama veika dėl A. K. gydymo patirtą 36,54 eurų dydžio turtinę žalą (b. l. 22-25). Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, A. K. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 36,54 eurus, šios žalos baudžiamojo proceso metu V. B. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinys dėl V. B. nusikalstama veika dėl A. K. gydymo patirtos 36,54 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iš V. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 36,54 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. B. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, o įsidarbinus- tęsti darbą, per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir V. B. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. B. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, o įsidarbinus- tęsti darbą, per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. B. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. B. A. K. naudai priteisti 1 045 eurus.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš V. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 36,54 eurų.
Išaiškinti V. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.