Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, Š. A., atstovei advokatei Annai Grinevič,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą Š. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, bedarbiui, darbo biržoje neregistruotam, teistam: 1) 2012-03-06 Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2) 2015-05-26 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 145 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. A. 2017 m. vasario 13 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranka sugriebė savo močiutei A. A. už dešinės rankos riešo, suko tą ranką, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į kairės kojos šlaunį ir vieną kartą sudavė kumščiu jai į nugarą, tokiais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas dešinio dilbio apatiniame trečdalyje, kairiame petyje ir kairėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė A. A. sveikatą.

Š. A. 2017 m. vasario 22 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo močiute A. A. metu, stipriai daužydamas kambario, kuriame tuo metu buvo užsirakinusi nukentėjusioji A. A., duris ir garsiai rėkdamas, kad ją ,,paguldys“, užmuš, sukapos, užkas, grasino nužudyti nukentėjusiąją A. A., tuo sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju Š. A. parodė, kad yra gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Ar yra įskaitoje, nežino. Narkologiniame negydytas, į įskaitą neįrašytas. Galvos traumų neturėjęs. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso seneliui J. A.. Bute yra trys kambariai. Viename kambaryje gyvena senelis, kitame jis, o trečiame močiutė A. A.. Su jais kartu bute dar gyvena ir jo mama N. A., kuri neturi savo kambario, todėl miega virtuvėje, bet kartais močiutė ją įsileidžia miegoti į savo kambarį. 2017-02-22 po pietų, kiek buvo tuo metu valandų, jis negali pasakyti, bet lauke jau buvo prietema, mama buvo parduotuvėje, o diedukas savo kambaryje. Jis iš savo kambario nuėjo į virtuvę atsigerti, einant atgal norėjo užeiti pas močiutę į kambarį. Bandė atidaryti duris, bet jos tik vos prasivėrė ir neatsidarė. Aiškiai jautėsi, kad jos užbarikaduotos, už jų kažkas užstumta. Tada jis vieną kartą koja spyrė į duris ir vėl pabandė jas atidaryti, bet močiutė jas laikė užstūmusi laipteliais, rėkė, kad jei brausis, kvies policiją ir pro pravirą durų tarpą grasinosi papurkšti jam į akis plaukų laku. Vaidino, kad verkia. Jis jos klausė, ką čia ji ruošiasi darysi ir su kuo čia ruošiasi jam purkšti. Ji vis rėkė, jei artinsis arčiau, ji purkš. Tada jis dar porą kartų iš peties trenkė į duris ir išgirdęs kaip ji skambina į policiją iš buto išėjo. Išeinant iš buto matė virtuvėje senelį, kuomet šis ten nuėjo, jis nepastebėjo. Vakare vėlai parėjo į namus. Namuose jau buvo mama. Parėjęs girdėjo, kaip močiutė vėl paskambino į policiją. Po kelių minučių į butą užėjo pareigūnai ir pasakė, kad atvyko dėl pakartotinio iškvietimo. Jį pareigūnai išvežė į 1 PK. Kartu su juo išvežė ir mamą. Jis nei močiutei, nei kam kitam negrasino, apskritai visai nekalbėjo, apart to, kad uždavė močiutei klausimą, kodėl ji užsibarikadavo kambaryje. Laikinai išeiti gyventi neturi kur. Mano, kad yra kaltinamas melagingai (b. l. 65). Apklaustas įtariamuoju Š. A. parodė, kad su 2017-07-11 jam pareikštu įtarimu nesutinka, savo kaltės nepripažįsta visiškai. 2017-02-13 jokio konflikto tarp jo ir jo močiutės A. A. bute (duomenys neskelbtini), nebuvo. Jis jos nemušė. Iš kur pas močiutę ant kūno galėjo būti mėlynės, negali pasakyti. Močiutė viską išsigalvojo ir jį apkalba (t. 1, b. l. 69).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 str. 2 d. nuostatomis, duoti parodymus atsisakė.

Apklaustas teisme liudytojas A. B. parodė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu paskelbti A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b.l. 35), kai jis parodė, kad 2017-02-22, apie 18 val. 05 min., patruliuodami su vyriausiąja patrule S. S. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bute triukšmauja ir konfliktuoja anūkas, puola muštis. Atvykus nurodytu adresu, duris jiems atidarė pranešėja A. A.. Ji paaiškino, kad jos kartu gyvenantis anūkas Š. A. bandė įsilaužti pas ją į kambarį. Sulaužė durų spyną ir tuo pačiu staktą, keikė ją necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu susidorojimu. Moteris buvo labai išsigandusi, drebėjo rankos. Taip pat moteris sakė, kad anūkas ją muša. Kolegė S. S. pasiliko su moterimi kambaryje, jos bendravo, moteris parodė S. S. sumušimus, kuriuos pareigūnė pažymėjo 2017-02-22 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Jis pats tų sumušimų nematė, taip pat negirdėjo tų sumušimų atsiradimo laiko ir aplinkybių. Moteris viską papasakojo pareigūnei S. S.. Bute dar buvo moters vyras J. A.. Kas daugiau buvo bute, neprisimena. Žino, kad tada anūko namuose nebuvo ir jie nukentėjusiajai pasakė, kad, jeigu jis grįš, skambintų policijai. Apie 20.45 val. vėl gavo iškvietimą tuo pačiu adresu. Bute sulaikė Š. A., atidavė močiutei jo turėtus raktus nuo buto ir jį pristatė į komisariatą. Sulaikytasis elgėsi pakankamai ramiai ir adekvačiai. Kitų šio įvykio aplinkybių, detalių neprisimena, todėl prašo remtis 2017-02-22 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto išdėstytomis aplinkybėmis ir pažymėtais faktais-liudytojas patvirtino, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad pamena, jog buvo pakartotinai nuvažiavę į butą, tada buvo anūkas, buvo sulaužytos durys. Turėjo būti fotonuotraukos. Jis pats močiutės negalėjo apžiūrėti. Todėl bendravo patrulė S. S.. Antrą kartą atvažiavę sulaikė asmenį. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, visa drebėjo, ramino, kaip galėjo. Anūkas elgėsi ramiai, kiek prisimena.

Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje Nr. 75U-II-99/2017 nurodyta, kad Š. A. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu Š. A. serga organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su Š. A. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali duoti parodymų, negali būti apklausiamas. jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Š. A. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) (t. 1, b. l. 156-162).

2018-02-22 A. A. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodyta, jog ji atsiima kaltinimus Š. A. atžvilgiu. Pasak A. A., ji tuo metu negėrė vaistų, smurto prieš ją Š. A. nevartojo, jai negrasino, ginklo ji nematė, jos parodymai išgalvoti (t. 2, b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvada, kad Š. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Padarytą Š. A. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką patvirtina byloje esanti medžiaga: liudytojų policijos pareigūnų A. B. bei S. S. parodymai, kurie po 2017 m. vasario 22 d. įvykių kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku fiksavo situaciją vietoje, nustatė nukentėjusiosios būklę, savijautą, betarpiškai bendravo su nukentėjusiąją ir pastaroji buvo apžiūrėta dėl galimai padarytų sužalojimų, paaiškino jų atsiradimo aplinkybės. Specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota nustatyti sužalojimai ir galimas jų atsiradimo laikas, kas atitinka liudytojų parodymuose fiksuotas aplinkybes ir nukentėjusiuosius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Garso įrašo apžiūros protokole ir jo priede užfiksuota ir aplinkybės dėl 2017-02-13 įvykių (V. A. ir A. A. pranešimuose policijai). Įvykio aplinkybės detaliai fiksuotos ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje. Nors teisme nukentėjusioji A. A. parodymus duoti atsisakė (BPK 82 str. 2 d.), teismas formuodamas vidinį įsitikinimą atsižvelgia ir į nukentėjusiosios A. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu kitų ištirtų įrodymų kontekste. Teismas daro išvadą, kad Š. A., 2017 m. vasario 13 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranka sugriebė savo močiutei A. A. už dešinės rankos riešo, suko tą ranką, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į kairės kojos šlaunį ir vieną kartą sudavė kumščiu jai į nugarą, tokiais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas dešinio dilbio apatiniame trečdalyje, kairiame petyje ir kairėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė artimo giminaičio senelės A. A. sveikatą, tokiais savo veiksmai padarydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvada, kad Š. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. Padarytą Š. A. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką patvirtina byloje esanti medžiaga: liudytojų policijos pareigūnų A. B. bei S. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, garso įrašo ( BPC kvietimų) apžiūros protokolas bei garso įrašų stenograma, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kita bylos medžiaga. Formuojant vidinį įsitikinimą teismas kreipia dėmesį ir į nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu kitų įrodymų kontekste, kurie pilnai atitinka kitus ištirtus ir aptartus įrodymus. Teismui abejonių nekelia, kad išreikštas grasinimas buvo realus, paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, ji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę, nervinę įtampą. Kreiptinas dėmesys, kad aukščiau nustatytomis aplinkybėmis A. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata 2017-02-13, be to Š. A. anksčiau yra teistas pagal BK 145 str. 2 d. (dėl sistemingo bauginimo senelių A. A. ir J. A. naudojant psichinę prievartą), kas akivaizdžiai sustiprina teismo poziciją, kad nukentėjusioji suvokė anūko grasinimus kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Teismas sujungęs įrodymus į vientisą visumą vertina, kad jų visuma patvirtina, kad Š. A., 2017 m. vasario 22 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo močiute A. A. metu, stipriai daužydamas kambario, kuriame tuo metu buvo užsirakinusi nukentėjusioji A. A., duris ir garsiai rėkdamas, kad ją ,,paguldys‘‘, užmuš, sukapos, užkas, grasino nužudyti nukentėjusiąją A. A., tuo sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Š. A. teistas, administracine tvarka nebaustas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, gydytas VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre. Paskutinį kartą gydėsi Universitetiniame I (ūmių) vyrų skyriuje nuo 2017-01-05 iki 2017-01-20. Diagnozė: F06.2 – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas. Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas,

2017-06-21 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrė ekspertė A. S. pateikė išvadą Nr. 89TPK-297/2017, kurioje konstatuota, kad Š. A. artimu byloje nagrinėjamų įvykiu metu buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuotas skirtingo registro psichikos sutrikimai (organinis kliedesinis sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas), todėl siekiant objektyviai įvertinti Š. A. psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu, reikalingas ilgalaikis psichinės būsenos stebėjimas stacionaro sąlygomis, diferencijuojant tarp lėtiniam psichikos sutrikimui būdingų bruožų bei asmenybės sutrikimui būdingų ypatumų. Š. A. tikslinga skirti stacionarę teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-07-19 nutartimi Š. A. skirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertiniam skyriui. (t. 1, b.l. 119-120)

Vilniaus apygardos teismo 2017-08-28 nutartimi įtaromojo Š. A. skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-19 nutartis. (t. 2, b.l. 127-128)

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-27 nutartimi Š. A. paskirta procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinį skyrių – ekspertizės atlikimui. (t. 2, b.l. 138-139)

2017 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 20 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-99/2017 konstatuota, kad Š. A. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu Š. A. serga organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su Š. A. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali duoti parodymų, negali būti apklausiamas. jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Š. A. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) (t. 1, b. l. 156-162).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-29 nutartimi įtariamasis Š. A. perkeltas į sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Respublikinę Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Nutartimi nuspręsta Š. A. perkelti į sveikatos priežiūros įstaigą ir laikyti jį ten iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, be ne ilgiau nei 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo faktinio patalpinimo į minėtą sveikatos priežiūros įstaigą dienos. (t. 1, b.l. 151-152)

Teismo posėdžio metu ekspertė N. M. patvirtino išvadą ir paaiškino, kad Š. A. sveikatos problemų turi nuo vaikystės. Š. A. yra emociškai dirglus, emocijos dažnai sužadinamos, būdinga nuotaikų kaita. Paūmėjus kliedesiniams sutrikimams jo veikla tampa visiškai neprognozuojama. Pasireiškia ir agresija. Paskutinės ekspertizės metu nustatyta, kad Š. A. prieš visus dalykus nusiteikęs, yra mąstymo nenuoseklumas, įtarumas, atminties dėmesio pakitimai. Jis nekritiškas, nei savo buvusių sutrikimų atžvilgiu, nei dabartinės būsenos. Dėl to buvo nustatyti kliedesiniai sutrikimai ir rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones stacionarų stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Ekspertizės metu, asmuo buvo piktas ir nestabilios nuotaikos, su kitais asmenimis buvo smulkių buitinių konfliktų. Asmuo negali suvaldyti savo elgesio, aplinkinių atžvilgiu elgesys gali būti neprognozuojamas ir tai gali įvykti staiga. Tyrimai rodo, kad yra ryškus centrinės nervų sistemos pakenkimas, psichologiniame tyrime matosi, kad yra ryškus mąstymo nenuoseklumas, kliedesinė interpretacija. Žmogus neturi aukštesnių moralinių funkcijų ir negali savęs valdyti.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, eksperto paaiškinimą, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustas veikas, atitinkančias nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. požymius, Š. A. sirgo organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Š. A., atsižvelgiant į ekspertės paaiškinimus, taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (LR BK 98 str. 1 d. 2 p.).

Baudžiamajame įstatyme yra numatyta, jog priverstinės medicininio poveikio priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės skyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.

Byloje esančiame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus 2017-m. lapkričio 30 d. – gruodžio 20 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-99/2017 konstatuota, kad Š. A. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu Š. A. serga organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Š. A. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL)

Teismui, nekyla abejonių dėl aptariamų eksperto išvadų, nes pastarąsias kategoriškai ir neabejotinai patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė N. M., kuri patvirtino išvadą, paaiškino, kad Š. A. susirgimas yra rimtas. Jam rekomenduojamas gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Asmuo negali suvaldyti savo elgesio, gali būti labai agresyvus, neprognozuojamas ir vartoti fizinį smurtą.

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, eksperto paaiškinimus, teismo vertinimu, būtent paskiriant priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) atitinka Š. A. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau bei visuomenei.

Š. A. ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-22, 21.04 val., buvo laikinai sulaikytas ir 2017-02-24, 12.31 val. paleistas. (t. 1, b.l. 57, 59)

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-24 nutartimi Š. A. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. A., gyvenančios (duomenys neskelbtini). Įtariamasis įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 10 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nesilankyti bute, (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 71-72) Ši kardomoji priemonė nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

2017-02-24 nutarimu įtariamajam Š. A. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (t. 1, b.l. 74), kuri nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Š. A. iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos laikyti sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Respublikinėje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 392 str. 1 d., 401 str., 403 str., teismas

nutaria:

- baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.;

- baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Š. A. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Š. A. iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos laikyti sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Respublikinėje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018-04-04.

Š. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. A., nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Š. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.