- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 1-592-655/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02952-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. D. nesunkiai sužalojo žmogų dėl ko daugiau kaip 10 dienų buvo sutrykdyta nukentėjusiojo sveikata. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: kaltinamasis 2010-09-23, apie 19 val., Trakų Vokės vidurinės mokyklos stadione, esančiame Trampolio g. 5, Vilniuje, tyčia sudavė ranka R. K. vieną smūgį į veidą. Smūgio pasėkoje nukentėjusiajam lūžo nosies kaulai, atsirado poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose. Patirti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad praeitais metais, berods, rugsėjo pabaigoje futbolo aikštėje kilo incidentas. Tuo metu, kai kamuolys buvo pas komandos, kurioje žaidžė kaltinamasis, saugus, kaltinamasis, kuris buvo puolėjas, buvo priešininkų komandos pusėje, arčiau vartų, tai buvo kamuolio įžaidimas. Futbolas yra kontaktinis sportas ir situacija buvo tokia: saugas pasavo kamuolį į laisvą plotą. Tuo metu nugara buvo atsisukęs labiau į gynėjų pusę, darė staigų judėjimą, tuo metu nukentėjusysis turbūt irgi darė panašiai, todėl įvyko susidūrimas, t.y. kaltinamojo dešiniojo peties su nukentėjusiuoju. Po to incidento nukentėjusysis nukrito ant žemės ir susiėmė už nosies. Tada pribėgo visi žaidėjai. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, jog nesutinka su kaltinimu, kad tyčia sudavė ir nemato jokio motyvo sudavimui tyčia situacijos prasme. Tiesiog tokia situacija gavosi, trauma žaidimo metu, tyčios visiškai neturėjo. Nėra buvę atvejo su jokia komanda, kad būtų kažkokie pykčiai ar nepasitenkinimai. Po žaidimo buvo prie nukentėjusiojo priėjęs, bet su kaltinamuoju niekas nenorėjo šnekėti, kaltino jį, sakė, kad jis tai padarė tyčia. Nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta, jo atsiprašė, tačiau iš karto visi pradėjo šnekėti, kad dabar kaltinamasis pinigus mokės. Tuomet jis pagalvojo - už ką? Jeigu žmogus, t.y. nukentėjusysis, eina į teismą, reiškia jis pats nenori taikytis.
Nukentėjusysis R. K. teismui paaiškino, kad su kaltinamuoju A. D. susipažino praeitą vasarą, kai pradėjo žaisti futbolą. Kaltinamasis žaidė puolime, o nukentėjusysis gynyboje. Situacija buvo ne visai tokia, kaip pasakoja kaltinamasis. Buvo prieš tai jų ataka, A. įsiveržė į baudos aikštelę, o nukentėjusysis jam sutrukdė, todėl jis griuvo. Nukentėjusysis perėmė kamuolį, davė pasą į priekį ir visa komanda nubėgo į kontraataką. A. atsistojo, ėjo artyn nusiteikęs konfliktuoti, todėl stengdamasis išvengti konflikto, pasisuko nuo jo, bet gavo stiprų smūgį į veidą ir atsidūrė ant žemės. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis patikslino, kad incidento metu ataka buvo prie priešininkų komandos vartų ir kamuolys buvo ten, o nukentėjusysis buvo visai prie kitų vartų, negu buvo žaidimas. Tuo metu, kai buvo ataka, visi nukentėjusiojo komandos žaidėjai nubėgo į priešininko vartų pusę ir kaltinamasis smogė nieko nesakęs. Kaltinamasis sudavė smūgį ne atakos metu ir ne paso metu. Kaltinamasis netiesą sakė, jis neatsiprašė. Po smūgio, kai visi subėgo, ir jam priekaištavo, kaltinamasis pasakė „nu, buvo, kaip buvo" ir viskas. Po to laukė gerą savaitę, galvojo, gal žmogus ateis, atsiprašys, bet jis visiškai nereagavo. Iškart po įvykio buvo iškviesta policija ir greitoji.
Liudytojas D. L. teismui paaiškino, kad su A. D. kartu treniruodavosi ir žaisdavo futbolą Liudvinavo komandoje apie metus laiko. Nukentėjusįjį irgi pažįsta jis žaidžia Trakų Vokės komandoje. Tas susidūrimas buvo Trakų Vokės komandos pusėje. Liudytojas tuo metu buvo su kamuoliu ir davė pasą A., link Trakų Vokės komandos vartų ir bėgo į priekį, veržėsi link priešininkų komandos vartų. Matė, kad buvo kažkoks susidūrimas, nukentėjusysis nugriuvo. Negali pasakyti, nematė, kuriomis kūno vietomis susidūrė kaltinamasis ir nukentėjusysis. Mano, kad greičiausiai tai buvo kaltinamojo petys. Taip pat nematė, kad nukentėjusiajam būtų suduota tiesiai į nosį, kaip šis prarado lygsvarą taip pat nematė. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo susidūrimo metu niekas nesikumščiavo. Matė, kaip po jo perdavimo A. D. bėgo link kamuolio ir tuo metu įvyko susidūrimas.
Liudytojas G. T. teismui paaiškino, kad A. D. pažįsta tik iš matymo per futbolo rungtynes, abu kartu žaidė Liudvinavo komandoje. R. K. taip pat matydavo tik per rungtynes, jis žaidė Trakų Vokės komandoje. Praeitų metų rugsėjo mėnesį, futbolo rungtynių metu įvyko incidentas. Incidentas įvyko, kada puolė Liudvinavo komanda. Liudytojas tuo metu buvo puolėjas kairėje pusėje, žiūrint į vartų pusę. Tuo metu D. (L.) perdavė kamuolį A., kuris buvo dešinėje aikštelės pusėje. Tada, tiesiog kovojant dėl kamuolio, ir įvyko tas susidūrimas. Iš Trakų Vokės komandos gynėjų arčiausiai A. buvo tik R. K., kiti buvo toliau. Perduodant kamuolį link A., link vartų, jie kovojo abudu ir tiesiog susidūrė. A. bėgo atgal atbulas link kamuolio, tai yra atsitraukdamas, o R. bėgo link kamuolio tiesiai. Ir tiesiog tuo momentu jie susidūrė. Po susidūrimo R. nukrito, susiėmė už veido, pribėgo žmonės. Atrodo, kad R. atsitrenkė į A. petį, netgi šiek tiek arčiau mentės. A. lygsvarą po susidūrimo išlaikė, jokių jo rankų judėjimų nebuvo. Nematė, kad būtų suduota kumščiu tiesiai į nosį, matė, kad A. D. po susidūrimo priėjo prie R., bet ką jis darė, nematė.
Liudytojas R. K. teismui paaiškino, kad A. D. pažįsta, nes kartu žaidžia futbolą už Liudvinavą. R. K. pažįsta, jis žaidė už Trakų Vokės komandą. To žaidimo metu liudytojas stovėjo šalia aikštelės iš kairės pusės ties aikštelės viduriu. Matė, kad situacija buvo tokia: D. L. papasavo kamuolį į taip vadinamą laisvą plotą ties Trakų Vokės komandos vartais. Kovodami dėl kamuolio, D. su K. susidūrė. Tai galėjo būti susidūrimas D. pečiu į, pavyzdžiui, viršutinę K. kūno dalį. Žino, kad to susidūrimo metu nukentėjusiąjam buvo sužalota nosis, todėl galima spėti, kad jam pečiu buvo pataikyta į nosį. Atsakydamas į prokuroro klausimus, liudytojas patikslino, kad patį susidūrimą matė, t.y. susidūrė tada, kai A. D. apsisukinėjo bandant prieiti prie kamuolio. K. iš savo kampo tuo metu nematė, todėl kuria tiksliai vieta jis atsitrenkė, nežino. Po susidūrimo K. lygsvaros neišlaikė, nukrito. Kai K. nukrito, visi pradėjo eiti į tą vietą ir rungtynės buvo nutrauktos, nes kai kurie žmonės kažkodėl nebenorėjo toliau žaisti. Daugiau to susidūrimo metu jokių smūgių, muštynių nebuvo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad D., judėdamas link kamuolio, bėgo atbulas t.y. atsitraukinėdamas ir sukosi į dešinę pusę, o K. buvo už A. D..
Liudytojas R. K. teismui paaiškino, kad A. D. pažįsta nuo 2005 metų, kartu žaisdavo futbolą Vilniuje. Trakų Vokės komandoje žaidė kartu su pažįstamu R. K.. Incidento metu buvo už savo komandos vartų galinės linijos. Vartuose stovėjo Trakų Vokės vartininkas, prieš vartininką buvo komandos gynėjai, priešininkų ir jų komandų puolėjai. Matė, kaip A. D. varėsi kamuolį, R. K., kaip gynėjas, puolė prie jo, truputį jį stumtelėjo ir kamuolys užriedėjo už galinės linijos. Tuomet paspyrė R. kamuolį. Kai R. paspyrė kamuolį, A. D. priėjo ir trenkė jam. Kiti žaidėjai, kadangi kamuolys buvo išspirtas į aikštę, žaidė futbolą. Todėl tą smūgį galėjo matyti praktiškai tik vartininkas, liudytojas ir dar kažkas. Didžioji dalis žaidėjų galėjo nematyti šito, nes kamuolys buvo nuspirtas į aikštelę arčiau priešininkų komandos vartų ir ten vyko žaidimas. R. K., kai išspyrė kamuolį, prie jo priėjo A. D. ir trenkė. A. D. prie R. K. priėjo ramiai ir trenkė kairės rankos kumščiu ar delnu. Kuria rankos vieta smūgiavo, tiksliai nematė, matė tik kylančią ranką. Smūgis buvo iš apačios. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad A. D. ėjo R. K. atsilikęs iš šono, susilygino su juo, priėjo ir trenkė. Prielaidą, kad kiti žaidėjai nematė incidento daro todėl, kad po to, kai R. gavo į veidą ir susmuko, žaidimas vyko toliau. Tik po kelių sekundžių visi pradėjo buriuotis. Prieš smūgį matė, kaip A. prieina prie K. ir suprato, kad kažkas bus, nes prieš tai buvo konfliktiška situacija, t.y. jie žaidimo metu buvo tarpusavyje susistumdę dėl kamuolio.
Liudytojas A. M. teismui paaiškino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, kartu žaidžia futbolą. Incidento dieną liudytojas žaidė Trakų Vokės komandoje, buvo dešiniuoju gynėju. Tiesiogiai paties incidento nematė, matė tik pasekmes. Po to, kai R. K. nukrito, liudytojas nutraukė žaidimą, iškvietė policiją ir greitąją. Kas kam sudavė, nematė, o greitąją reikėjo kviesti todėl, kad R. gulėjo ir jam iš nosies bėgo kraujas. Iki to kažkokio kontakto ar susidūrimo tarp D. ir K. nematė.
Liudytojas E. V. teismui paaiškino, kad incidento metu buvo žaidimo aikštelėje, stovėjo Trakų Vokės komandos vartuose, kadangi yra vartininkas. Žaidimo metu tarp R. K. ir priešininkų komandos puolėjo A. D. įvyko mažas kontaktas, nes, liudytojo manymu, nuo A. kojos kamuolys išėjo už galinės linijos. Tokiu atveju kitos komandos gynėjas kamuolį nuo galinės linijos išspiria į aikštę ir kamuolys buvo jau kitoje futbolo aikštės pusėje. Kai R. išspyrė kamuolį iš už galinės linijos, visi žaidėjai pajudėjo į priekį. Kai R. buvo kairiajame kampe, žiūrint nuo vartų, priėjo A. ir trenkė R. į veidą. Tuo momentu šalia liudytojo kitų žaidėjų nebuvo. A. D. prie R. priėjo iš kairės nugaros pusės ir trenkė jam į veidą kaire ranka. R. nuo smūgio iš karto susmuko, o A., sudavęs smūgį atsitraukė. Liudytojas negirdėjo, kad jis ką nors sakytų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad incidentas vyko ne baudos aikštelėje, o toliau. Jis pats stovėjo baudos aikštelėje, vartininko zonoje, o kiti žaidėjai buvo gal kokių 10 metrų atstumu. A. D. nukentėjusiojo neapėjo aplink, o priėjo iš nugaros, ėjo per kairę pusę, atsisuko ir sudavė R. smūgį su kaire ranka. Buvo tiesus smūgis R. į nosį. Prieš smūgį D. su K. nestovėjo ir nesišnekejo, D. smūgiavo praeidamas.
Liudytojas V. I. teismui paaiškino, kad praeitų metų rugsėjo mėnesį dalyvavo futbolo varžybose, kurių metu kilo konfliktas. Liudytojas žaidė Trakų Vokės komandoje su R. K.. Priešininkų komandoje žaidė A. D.. Konflikto esmė ta, kad R. ir A. apsižodžiavo dėl taisyklių pažeidimo traktavimo, vienas sakė, kad pažeistos taisyklės, kitas – kad nepažeistos. Trakų Vokės aikštelės vartų pusėje, beveik prie pat galinės linijos, R. kovojo su A. dėl kamuolio. R. paėmė kamuolį ir išmušė toli į priekį. Po to, A. apėjo aplink R., paėmė jį už peties, truputį pasuko ir kaire ranka smūgiavo tiesiai į nosį. Kai liudytojas priėjo prie R., A. jo daugiau nemušė. Jis atsitraukė, o R. gulėjo kruvina nosimi. Incidentą dar galėjo matyti jų komandos vartininkas, iš priešininkų komandos galėjo būti puolėjų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino savo parodymus, paaiškindamas, kad incidento metu kamuolys buvo išmuštas į priešininkų pusę. A. prie R. priėjo iš nugaros, paėmė dešine rnka už R. kairio peties, šiek tiek jį pasuko ir kaire ranka trenkė į nosį t.y. tai nebuvo netyčinis smūgis. Juos bandė taikyti komandos narys, tada A. priėjo atsiprašyti, bet ne iš karto. Po smūgio R. susiėmė rankomis už nosies ir atsigulė ant žolės, jis nuo smūgio neparkrito.
Liudytojas V. S. teismui paaiškino, kad R. ir A. pažįsta, kartu žaidžia futbolą. Tą kartą vyko ataka, D. davė pasą į laisvą zoną, ir A. sukdamasis petimi pataikė R. į veidą.
2010-09-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 3698/10(01) patvirtina, kad R. K. padarytas nosies kaulų lūžimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, paveikus kietu buku daiktu. R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl nosies kaulo lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. ( b. l. 11-12).
Specialistas E. B. teismui paaiškino, kad yra apžiūrėjęs nukentėjusįjį praėjus maždaug savaitę po įvykio ir patvirtina savo duotą išvadą dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus kūno sužalojimo. Specialistas nurodė, kad išklausius liudytojų parodymus teisme, jo nuomonė dėl patirtų kūno sužalojimų pobūdžio bei sunkumo laipsnio išlieka ta pati. Specialistas nurodo, kad jis negali atmesti tikimybės, jog nukentėjusysis nosies kaulo lūžį galėjo patirti ir dėl susidūrimo su kaltinamojo petim iš nugaros, tačiau tokį pat sužalojimą galima padaryti ir smogiant kumščiu. Atsižvelgiant į tai, kad toks sužalojimas gali atsirasti tiek vienu, tiek kitu atveju, specialistas negali duoti kategoriškos išvados dėl sužalojimo padarymo mechanizmo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai – jis nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Kaltinamojo A. D. teiginius apie tai, kad jis nukentėjusįjį sužalojo netyčia, kad tai buvo normalus žaidybinis momentas, teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais kaltinamojo bei liudytojų R. K., E. V., V. I. parodymais apie tai, kad smūgį į veidą kaltinamasis nukentėjusiam sudavė po jų tarpusavio ginčo dėl galimo žaidimo taisyklių pažeidimo. Nurodyti asmenys nuosekliai aiškina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas po šio ginčo, kai jis išspyrė kamuolį į aikštę nuo galinės linijos. Išspyrus nukentėjusiajam kamuolį, abiejų komandų žaidėjai buvo ne toje aikštės pusėje, kur kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Konfliktinę situaciją skirtingai aiškina liudytojai D. L., R. K., G. T., V. S.. Visi šie liudytojai nurodo, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis netyčia susidūrė žaidimo metu, kovodami dėl kamuolio.
Tiriant faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad visi šie liudytojai teismui davė parodymus apie anksčiau įvykusį A. D. ir R. K. ginčą dėl kamuolio. Nukentėjusysis ir jo komandos žaidėjai savo parodymuose taip pat patvirtino jog tarp A. dekino ir R. k. buvo kilęs ginčas dėl galimai buvusio žaidimo taisyklių pažeidimo. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis smūgį nukentėjusiajam sudavė tuo metu, kai didžioji dauguma žaidėjų buvo priešingoje aikštės pusėje ir jie faktiškai negalėjo jo matyti, todėl teismas šių liudytojų parodymų nelaiko sąmoningai melagingais.
Valstybinės ligonių kasos pareikštas 133,90 Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra įrodytas ir pagrįstas bylos medžiaga.
Nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nepareiškė.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių arba jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 51-56), Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus m. Psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 58-60). Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo BK 48 str. 2 d. nustatyto šios bausmės rūšies vidurkio.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir nubausti jį 7 (septyni) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. kardomosios priemonės neskirti.
Civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš A. D. Valstybinei ligonių kasai 133,90 Lt ( vienas šimtas trisdešimt trys litai devyniasdešimt centų ) padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.