- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- eA-1679-415/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04088-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 21S31973 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 6K-1285 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės šalyje jam kilo pavojus dėl aktyvios politinės pozicijos prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę. Asmeninė jo patirtis, įskaitant patirtus grasinimus ir užpuolimą, išdėstyta apklausos metu, sudaro pagrindą suteikti prieglobstį. Atsakovas skundžiamu sprendimu nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, jį skundė, tačiau Komisija skundą atmetė, iš esmės pateikdama tik sutrumpintus motyvus.
2.2. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam pernelyg sudėtingas.
2.3. Pareiškėjas nurodė, kad jam grėsmė kilo dėl pilietinės aktyvios pozicijos pasisakant prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, o toks elgesys iššaukia ne tik vyriausybės atstovų, bet ir politinių oponentų neigiamą reakciją, siekį susidoroti. Atsitiktinis susidūrimas su kitaip manančiu vieną kartą baigėsi lengvu užpuolimu, tačiau tai akivaizdžiai parodė, kad pareiškėjas negali savo politinės ir pilietinės pozicijos reikšti laisvai. Migracijos departamentui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjas išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai ar gyvybei, yra tikimybė, jog išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
2.4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad jo aktyvumas paramos grupėje, kuriai priklausė nuo 2 iki 7 žmonių, buvo apie 40 procentų, jis rinko maisto produktų, vandens protestuotojams, prašė paramos iš verslininkų. Paaiškino, kad į parduotuvę užsukę 2 jauni žmonės prisistatė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) grupuotei. Kiti 2 liko automobilyje. Pagrasino, kad neremtų protestuotojų, pareiškėjas išsigando. Grįžęs pas giminaičius sužinojo, kad galima vykti į (duomenys neskelbtini), po to kirsti valstybės sieną ir patekti į Lietuvą. Girdėjo, kad 15 d. praleidus kalėjime, bus laisvas. Teismui prieglobsčio prašytojas akcentavo, kad jo išvykimo iš kilmės šalies tikslas – pabėgti į saugią vietą. Grupuotė grasino šeimai, tėvui buvo peršauta koja, jis tapo neįgalus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė tuo, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, netoli vykdavo protestai. Jis su keliais turgaus prekeiviais sudarė paramos grupę protestuotojams, t. y. rinko pinigus ir pirko vandenį bei maistą, įrengtose palapinėse dalino protestuotojams, bet pats protestuose nedalyvavo. Pareiškėjas pasakojo, kad vieną dieną į parduotuvę, kurioje jis dirbo, atėjo 4 jauni nepažįstami, civiliais rūbais vilkintys asmenys, kurie, prieglobsčio prašytojo teigimu, priklausė ginkluotai grupuotei ir liepė jam nustoti remti protestuotojus maistu ir gėrimais. Po šio vizito pareiškėjas pajuto grėsmę savo gyvybei ir nusprendė išvykti iš šalies. Dėl patirtų grasinimų nesikreipė į teisėsaugos institucijas (duomenys neskelbtini), nes policija, jo teigimu, į skundus nereaguoja. (duomenys neskelbtini) jis apsigyveno vyrų bendrabutyje, įsidarbino (duomenys neskelbtini), bet darbas buvo prastai apmokamas. (duomenys neskelbtini) į buvusią darbovietę 2021 m. liepos 7 d. buvo atsiųstas jam adresuotas laiškas, kurį parduotuvės darbuotojai perdavė jo tėvui. Laiške buvo parašyta „(duomenys neskelbtini)“, turinys buvo grasinantis, pasirašytas teroristinės ginkluotos grupuotės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, kad tai – grasinimas nužudyti. Tai labai išgąsdino jį ir tėvą. Įrodymų nepateikė, nors apklausos metu sakė, kad laiško nuotrauką turi telefone, tačiau taip jos ir nenusiuntė Migracijos departamentui. Pareiškėjo giminaičiai rado informacijos apie atsiradusią galimybę keliauti į Lietuvą per (duomenys neskelbtini), todėl 2021 m. liepos 17 d. jis grįžo į (duomenys neskelbtini), susitvarkė dokumentus (duomenys neskelbtini) vizai gauti. Kol buvo kilmės šalyje tuo metu, grasinimų nesulaukė.
3.3. Tyrimo metu atsakovas ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertino jo paaiškinimus ir surinko aktualią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informacijos pareiškėjo pageidaujamais aspektais, o sprendime pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pakankamu lygiu pagrįstų prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjas būtų persekiojamas. Skundo teiginiai, kad pareiškėjas yra jauno amžiaus, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad pareiškėjas išsamiai ir nuosekliai papasakos aplinkybes, susijusias su asmenine patirtimi.
3.4. Migracijos departamentas surinko aktualiausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę bei 2019 – 2021 m. vykusius protestus ir grupuotę (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į surinktą informaciją atsakovas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o informacijos bei duomenų, paneigiančių padarytas išvadas, pareiškėjas nepateikė. Atsakovas informaciją rinko iš įvairių šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų ataskaitas ir informaciją, Tarptautinės migracijos organizacijos, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių informaciją bei kitus šaltinius, todėl nėra pagrindo abejoti išvadų pagrįstumu. Skundo teiginiai, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo mitinge susilaukė grasinimų, nepagrįsti bylos medžiaga. Pareiškėjo pasakojimo dėl nustatytų trūkumų atsakovas nelaikė patikimu įrodymu, be to, pats pareiškėjas nurodė, kad aktyviai protestuose nedalyvavo, politiškai aktyvus nebuvo, tik rėmė protestuotojus maistu ir vandeniu.
3.5. Migracijos departamentas nustatė, kad pasakojimas apie protesto akcijas yra tikėtinas. (duomenys neskelbtini) 2020–2021 m. vyko nemažai protesto akcijų, nukreiptų prieš valdžios atstovus, nesugebančius užtikrinti savo piliečiams oraus pragyvenimo, sveikatos apsaugos, prieš korupciją, nedarbą ir pan., tačiau nėra duomenų, kad konkreti grupuotė taikytųsi ar kaip nors grasintų civiliams žmonėms tik todėl, kad jie nešė maistą bei gėrimus protestuotojams. Pats pareiškėjas papasakojo tik apie vieną pokalbį su 3–4 jaunais žmonėmis, kurie, užsieniečio teigimu, liepė daugiau nepadėti protestuotojams. Juos prieglobsčio prašytojas įvardino kaip „ginkluotos grupuotės atstovus“, tačiau negalėjo nurodyti grupuotės pavadinimo, nes jaunuoliai neprisistatė. Negalėjo pateikti detalios, išsamios informacijos apie minėtus asmenis. Atsižvelgiant į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas atsakovui neleido identifikuoti tariamo persekiotojo, jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobsčio, todėl pagrįstai nusprendė, kad neiškilo reali pagrįsta grėsmė. Pareiškėjas nenurodė, kad kilmės valstybėje dėl tam tikrų individualių savo savybių yra diskriminuojamas ir (ar) jam taikomos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės. Taip pat nenurodė aplinkybių, kad jis gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme ar yra pažeidžiamas asmuo.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies bei pakeitė Migracijos sprendimo dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai 2021 m. liepos 26 d. sulaikė pareiškėją, kuris 2021 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną apklaustas paaiškino, kad rinko aukojamus pinigus, pirko vandenį ir maistą protestų prieš valdžią dalyviams. Dėl teikiamos pagalbos protestuojantiems prieglobsčio prašytojas du kartus sulaukė grasinimų iš ginkluotos grupuotės. Sužinojęs, kad Lietuva „suteikia leidimus gyventi“, iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) išvyko į Lietuvos Respubliką.
5.2. Apklausoje 2021 m. rugsėjo 2 d. prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jis su šeima gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sėkmingai dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Apie 1 km. atstumu nuo jo darbo vietos (duomenys neskelbtini) aikštėje vyko protesto akcijos prieš (duomenys neskelbtini) valdžią. Pareiškėjas ir dar trys gretimo turgaus prekeiviai sudarė paramos grupę protestuotojams. Jie rinko pinigus ir pirko vandenį bei maistą, pats pareiškėjas protestuose nedalyvavo, tik įrengtose palapinėse protestuotojams dalindavo produktus. Šia veikla užsiėmė apie pusantro mėnesio, 2–3 kartus per savaitę. Po 4 jaunų nepažįstamų asmenų, priklausiusių ginkluotai grupuotei, apsilankymo pajuto grėsmę savo gyvybei ir nusprendė išvykti iš kilmės šalies į (duomenys neskelbtini), nes turėjo vizą. Į teisėsaugos institucijas (duomenys neskelbtini) nesikreipė, nes policija į skundus nereaguoja. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad į parduotuvę (duomenys neskelbtini) atsiųstas jam adresuotas grasinančio turinio laiškas, pasirašytas grupuotės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas manė, kad tai buvo grasinama jį nužudyti. Darbuotojai laišką perdavė jo tėvui, jie abu dėl to išsigando. Pareiškėjas 2021 m. liepos 17 d. grįžo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą. Sutvarkęs dokumentus, gavo (duomenys neskelbtini) vizą ir 2021 m. liepos 23 d. išvyko iš kilmės šalies. Per tą laiką jokių grasinimų nesulaukė.
5.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 17 d. sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiuntė jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Taip pat nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi jam 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86–88 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui pagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pasakojimas apie grėsmes kilmės valstybėje – bendro pobūdžio ir grįstas tariama baime, tačiau ne būtinybe suteikti tarptautinę apsaugą. Tiek Migracijos departamento tyrimo metu, tiek teismo posėdyje pareiškėjas daugiau pasakojo apie tėvo sužalojimus, nenurodė, kad pats patyrė konkrečius grasinimus. Pasakojimas nebuvo konkretus, detalius, pareiškėjas neįrodė, kad aktyviai dalyvavo protestuose. Pareiškėjas patvirtino, kad kartu su kitais asmenimis jis tik parūpindavo maisto ir vandens protestuotojams. Teismo posėdyje savo aktyvumą paramos grupėje įvertino 40 procentų. Be to, po neva patirtų grasinimų iš 4 jaunų žmonių neremti protestuotojų, iš kilmės šalies išvyko tik po 20 dienų. Taigi, pareiškėjas nejautė rimto pavojaus savo gyvybei ir sveikatai, jei iš karto neieškojo prieglobsčio saugioje šalyje. Pareiškėjas taip pat aiškino, kad dėl grasinimų nesikreipė į policiją, nes pareigūnai, esą, nereaguoja ir nepadeda, tačiau nepateikė pagrįstų įrodymų, jog jis vis tik kreipėsi, tačiau nesulaukė pagalbos. Teiginius, kad atsakovas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, teismas vertino kaip nepagrįstus.
7. Teismas taip pat konstatavo, kad Migracijos departamentas pareiškėjui pagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.
8. Teismo įsitikinimu, pareiškėjui nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl teismas jį sutrumpino iki 3 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
10. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia aktyvia politine veikla. Kritiškai pasisakantys asmenys (duomenys neskelbtini) yra vertinami kaip priešiškai vyriausybės atžvilgiu nusiteikę, todėl sukarintų grupuočių požiūriu bet kokia tokia veikla yra vertinama kaip „išdavikiška“, o turėję sąlytį asmenys turi būti sunaikinti. Šių duomenų atsakovas nevertino ir sprendime dėl to visiškai nepasisakė, o teismas rėmėsi atsakovo nepatikrintais teiginiais. Taigi, išvykimo iš kilmės šalies priežastys yra politinio pobūdžio. Migracijos departamentas turėjo atsakyti, ar pareiškėjas gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl dabartinio kilmės valstybės režimo, ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš vyriausybės, tiek iš sukarintų ir jėgos politiką vykdančių politinių partijų.
10.2. Atsakovas turėjo ištirti ne tik galiojančius teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Atsakovas rėmėsi pasenusia informacija, o apie tai, kad situacija (duomenys neskelbtini) paskutiniu metu nuolat blogėja, o susidorojimai su kitaip manančiais yra kasdienybė, patvirtina aktuali informacija. (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir pirmiausia jie yra nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet, siekiant sukelti didesnį efektą, – į civilius asmenis. Taigi, šiuo atveju buvo netinkamai įvertintas ir papildomos apsaugos suteikimo poreikis. Pareiškėjas jau susidūrė su realiais grasinimais ir jo laisvė buvo apribota, taigi egzistuoja pagrįsta baimė susidurti su smurtu ir persekiojimu ateityje.
10.3. Migracijos departamentas turi išsiaiškinti, ar prieš pareiškėją gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
11.1. Nagrinėjamu atveju buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Pareiškėjo pasakojimas apie protesto akcijas yra tikėtinas, 2020–2021 m. (duomenys neskelbtini) vyko nemažai protesto akcijų, tačiau nėra duomenų, kad konkreti grupuotė taikytųsi ar kaip nors grasintų civiliams žmonėms tik todėl, kad jie nešė maistą bei gėrimus protestuotojams. Pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad gavo grasinantį laišką iš (duomenys neskelbtini) teroristinės grupuotės. Nurodytos teroristinės grupuotės taikiniai, kuriuos ji pati skelbia, yra: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šalys ir (duomenys neskelbtini), tačiau informacijos, kad grupuotė taikytųsi į pavienius, atskirus (duomenys neskelbtini) piliečius, ypač į tokius, kurie neturi jokių sąsajų su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) nėra, todėl nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją.
11.2. Teiginiai, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo mitinge susilaukė grasinimų, nėra pagrįsti bylos medžiaga – jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nėra, o pareiškėjo pasakojimas dėl nustatytų trūkumų nelaikytinas patikimu įrodymu, be to, pats pareiškėjas nurodė, kad aktyviai protestuose nedalyvavo, politiškai aktyvus nebuvo, o tik rėmė protestuotojus maistu ir vandeniu. Pats pareiškėjas papasakojo tik apie vieną pokalbį su 3-4 jaunais žmonėmis, kurie, užsieniečio teigimu, liepė daugiau nepadėti protestuotojams. Šiuos jaunuolius prieglobsčio prašytojas įvardino kaip „ginkluotos grupuotės atstovus“, tačiau negalėjo nurodyti nei grupuotės pavadinimo, nes jaunuoliai neprisistatė ir nenurodė, kokiai grupuotei priklauso, nei pateikti detalios, išsamios informacijos apie minėtus asmenis.
11.3. Pareiškėjas neteigė, kad kilmės valstybėje dėl tam tikrų individualių savo savybių yra diskriminuojamas ir (ar) jo atžvilgiu taikomos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės (pvz., pareiškėjui trukdoma dirbti ar kt.). Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme ar yra pažeidžiamas asmuo.
11.4. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta ir įvertinta tiek informacija pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas nepateikė jokios aktualios ir patikimos kilmės valstybės informacijos, kuri leistų kitaip vertinti padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Be to, atsakovas rėmėsi aktualia ir patikima informacija apie situaciją pareikėjo kilmės šalyje.
11.5. Pareiškėjas nepaneigė nei atsakovo, nei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 21S31973 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 6K-1285 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.
13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.
14. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
16. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
17. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
18. Byloje nustatyta, kad užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamam grindžia tuo, kad dėl savo pagalbos protestuojantiems jam buvo grasinama, pas jį buvo atvykę 4 žmonės nurodė „<...> nepadėk šitoj demonstracijoj. Tai yra nuodėmė. Jie yra vagys <...>“, taip pat teigė gavęs grasinančio pobūdžio laišką, kurį pasirašė (duomenys neskelbtini).
19. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šioje teismo nutartyje taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.
20. Kilmės šalies situacijos, aktualios šios bylos aplinkybių kontekste, vertinimui atsakovas surinko informaciją, pagrįstai ja rėmėsi priimdamas ginčijamą sprendimą ir padarė teisingas išvadas.
20.1. Vertinant surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją, pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjo pasakojimas apie protesto akcijas yra tikėtinas (duomenys neskelbtini) 2020–2021 m. vyko nemažai protesto akcijų, tačiau nėra duomenų, kad konkreti grupuotė taikytųsi ar kaip nors grasintų civiliams žmonėms tik todėl, kad jie nešė maistą bei gėrimus protestuotojams.
20.2. Pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad gavo grasinantį laišką iš (duomenys neskelbtini) teroristinės grupuotės. Nurodytos teroristinės grupuotės taikiniai, kuriuos ji pati skelbia, yra: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šalys ir (duomenys neskelbtini), tačiau informacijos, kad grupuotė taikytųsi į pavienius, atskirus (duomenys neskelbtini) piliečius, ypač į tokius, kurie neturi jokių ryšių su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nėra. Be kita ko, tokio laiško egzistavimas, apskritai, nepatvirtintas jokiais individualiais įrodymais, todėl paminėta bendro pobūdžio informacija niekuo nėra paneigta, todėl atsakovas pagrįstai ja rėmėsi.
20.3. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad dėl pagalbos protestuotojams jis susilaukė grasinimų, nors pats aktyviai protestuose nedalyvavo, politiškai aktyvus nebuvo, o tik rėmė protestuotojus maistu ir vandeniu, nepatvirtina esant individualiai apibrėžtų aplinkybių, liudijančių objektyvią riziką ar pavojų, kad pareiškėjas bus persekiojamas. Pats pareiškėjas papasakojo apie vieną pokalbį su 3-4 jaunais žmonėmis, kurie, jo teigimu, liepė daugiau nepadėti protestuotojams. Šiuos jaunuolius pareiškėjas įvardino kaip „ginkluotos grupuotės atstovus“, tačiau jokiais įtikinamais argumentais tokių savo vertinimų nepagrindė.
20.4. Pareiškėjas neteigė, kad kilmės valstybėje dėl tam tikrų individualių savo savybių yra diskriminuojamas ir (ar) jo atžvilgiu taikomos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės (pvz., pareiškėjui trukdoma dirbti ar kt.). Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme ar yra pažeidžiamas asmuo.
21. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas tinkamai vertino aktualią šalies ir individualiai reikšmingą informaciją bei teisingai pritaikė teisę, todėl naikinti ginčijamo atsakovo sprendimo nėra teisinio pagrindo.
22. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.