Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-14097-905/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-18
Bylos Nr.
2-14097-905/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07087-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Suinteresuotas asmuo
G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, E. G.
Bylos Nr. 2-14097-905/2014
Proceso Nr. 2-68-3-07087-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 101; 129.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir E. G. (E. G.).

Žemesnės instancijos teismas

Reikalavimų esmė

Pareiškėjas prašė skirti G. S. iki 1000 Lt dydžio baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. vasario 6 d. Pareiškėjas nurodė, jis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. vykdomąjį raštą dėl automobilio Audi 100 konfiskavimo iš G. S. Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pareiškėjo teigimu, G. S. 2014 m. vasario 5 d. gavo antstolio reikalavimą nedelsiant pristatyti konfiskuojamą automobilį, tačiau nurodytas antstolio reikalavimas nevykdomas.

Nustatytos aplinkybės

Žemesnės instancijos teismas

Iš vykdomosios bylos Nr. 0028/14/00318 duomenų matyti, kad antstolis M. Dabkus vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. vykdomąjį raštą dėl automobilio Audi 100, valst. Nr. JLL 441, saugomo pas G. S., konfiskavimo. 2014 m. sausio 29 d. turto arešto aktu nurodytas automobilis areštuotas, apribojant disponavimo teisę. Be to, 2014 m. sausio 29 d. reikalavimu G. S. (nuteisto asmens) ir E. G. (automobilio naudotojo) pareikalauta nedelsiant nuo šio reikalavimo gavimo pristatyti konfiskuojamą automobilį į antstolio kontorą adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 68. Nurodytas reikalavimas G. S. įteiktas 2014 m. vasario 5 d. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių antstolio reikalavimo įvykdymą, t. y. areštuoto automobilio pristatymą į nurodytą antstolio kontorą. Taip pat nėra duomenų, kad antstolis informuotas apie kokias nors kliūtis, trukdančias įvykdyti antstolio reikalavimą – šiame kontekste byloje pateiktas (tik) E. G. 2014 m. vasario 11 d. pranešimas antstoliui apie tai, kad aptariamas automobilis 2012 m. balandžio 20 d. parduotas G. S..

Nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas

Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

Teismas neturi duomenų, dėl kokių konkrečių (finansinių, organizacinių, nenugalimos jėgos ar kt.) priežasčių G. S. nevykdė antstolio 2014 m. sausio 29 d. reikalavimo, t. y. nepristatė automobilio į antstolio kontorą nurodytu adresu. Ginčo dėl šio antstolio reikalavimo teisėtumo nėra, vadinasi, nustatytas antstolio įpareigojimas yra galiojantis, teisėtas ir vykdytinas (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad G. S. žinomas antstolio 2014 m. sausio 29 d. reikalavimo turinys, t. y. nustatyti atitinkami įpareigojimai ir jų įvykdymo terminas (nedelsiant), tačiau įpareigojimai iki šiol neįvykdyti. Pabrėžtina, kad G. S. ne tik nepristatė areštuoto automobilio į antstolio kontorą, bet ir neinformavo antstolio apie kliūtis šiems įpareigojimams įvykdyti.

Atsižvelgdamas į pateiktą vykdomosios bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad antstolio pareiškimas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis), nes teismui pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolio 2014 m. sausio 29 d. reikalavimo neįvykdymo faktą, kaip pagrindą G. S. atsakomybei dėl antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymo (CPK 585 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirtinos baudos konkretaus dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pirmiau nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismo vertinimu, atitiktų teisės analogijos taikymas, kuris, beje, expressis verbis numatytas ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Kadangi Civilinio proceso teisė, kaip reglamentuojanti valstybės teisminės valdžios įgyvendinimą, yra labiau viešosios negu privatinės teisės šaka, tai nagrinėjamu atveju būtų teisinga, protinga ir sąžininga pagal analogiją vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, t. y. skiriamos baudos dydį nustatyti pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

Teismas atsižvelgia į tai, kad turto arešto akte nurodyta konfiskuojamo automobilio vertė 100 Lt. Be to, skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį. Atsižvelgdamas į tai ir spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Svarbu ir tai, kad teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymas iš esmės reiškia ir teismo procesinio sprendimo (pagal kurį vykdomas išieškojimas), kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymą ir tam tikru mastu lemia viešojo intereso pažeidimą. Dėl to, teismo vertinimu, netoleruotina tokia situacija, kai skolininkas sumoka paskirtą baudą ir toliau sąmoningai nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatinėja ir nesprendžia dėl tokio baudos dydžio, kuris dar leistų skolininkui „rinktis“ paskirtos baudos sumokėjimą ir sąmoningą antstolio teisėtų reikalavimų tolesnį nevykdymą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių G. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra duomenų, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą G. S. jau buvo taikytos sankcijos. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad už nustatytą pažeidimą G. S. skirtina 50 Lt dydžio bauda už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną – toks baudos dydis gerokai mažesnis negu įstatyme nustatytas vidutinis baudos dydis (500 Lt už kiekvieną nevykdymo dieną), taip pat dvigubai mažesnis negu arešto akte nurodyta konfiskuojamo automobilio vertė.

Pažymėtina, kad teismo skiriama bauda, kaip procesinė sankcija, neatlieka kompensuojamosios (žalos, nuostolių atlyginimo) funkcijos, taip pat ši sankcija negali būti vertinama kaip „satisfakcija“ antstoliui ar išieškotojui – ši bauda ar jos dalis (skirtingai negu CPK 771 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bauda) nemokama išieškotojui. Teismo vertinimu, baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas tik į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nesikartotų ateityje (neįmanoma drausminti ar koreguoti asmens elgesio praeityje). Be to, drausminantis baudos poveikis, akivaizdu, gali būti pasiektas tik tada, kai asmuo, kuriam taikoma bauda, subjektyviai žino, kad jam jau yra paskirta atitinkama sankcija, nes tik žinodamas apie jam pritaikytą konkrečią poveikio priemonę asmuo gali atitinkamai spręsti dėl savo veiksmų, elgesio ateityje – tęsti pažeidimą ar nutraukti neteisėtus veiksmus (neveikimą). Pažymėtina ir tai, kad teismo nutarčių įsiteisėjimas yra siejamas su jų neapskundimu per tam tikrą terminą, kuris skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Taigi nutarties įsiteisėjimas iš esmės lemia ir išvadą, kad, įsiteisėjant nutarčiai, jos turinys yra žinomas visiems asmenims, dėl kurių nutartis priimta. Tai konstatavęs, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bauda taikytina nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Dėl to, tenkinant pareiškimą, bauda G. S. skirtina už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, pradedant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad antstolio pareiškimas iš esmės tenkintinas ir, įsiteisėjus šiai nutarčiai, už antstolio 2014 m. sausio 29 d. reikalavimo nevykdymą skirtina 50 Lt dydžio bauda už kiekvieną nevykdymo dieną, nevykdymo dienas skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nors pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį dėl teismo nutarties, kuria išspręstas baudos skyrimo klausimas, gali būti duodamas atskirasis skundas, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju bauda paskirta vien tik pagal antstolio pateiktą medžiagą (dėl baudos skyrimo neišklausius G. S.), taip pat vadovaudamasis principu audiatur et altera pars (lot. – tebūna išklausyta ir kita šalis), teismas vadovaujasi ir CPK 107 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 107 straipsnio 1 dalimi, 585 straipsnio 1, 2 dalimis, 593 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis,

nutaria:

Pareiškimą iš esmės tenkinti.

Skirti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos skaičiuotiną 50 (penkiasdešimties) Lt baudą už kiekvieną antstolio Mindaugo Dabkaus 2014 m. sausio 29 d. reikalavimo pristatyti konfiskuojamą automobilį nevykdymo dieną.

Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius