Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Pareiškėjo atstovas advokatas Česlovas Petronis palaikė pareiškėjo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo dėdė J. Č. po savo motinos O. Č. mirties ir toliau liko gyventi namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)). Nors J. Č. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal paveldėjimo liudijimą, tačiau nurodytą savo motinos O. Č. turtą priėmė faktiškai jį valdydamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Pareiškimas tenkinamas. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo dėdė J. Č., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos O. Č. (toliau – ir palikėja) palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti J. Č. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

7. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. Č.. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėse knygose įrašų 1991-2002 nurodyta, kad ji nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, statyta 1930, ūkinį pastątą, statytą 1967, ūkinį pastatą, statytą 1969, esančius (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie kitą palikėjo turimą turtą byloje nėra. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nėra įregistruotų testamentų.

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iš karto po O. Č. mirties jos palikimą priėmė jos J. Č., kuris iki palikėjo mirties kartu su ja ir gyveno minėtoje namų valdoje. Liudytoja Z. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad po palikėjos mirties J. Č. ir toliau liko gyventi namų valdoje (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), tvarkė aplinką, padedamas V. P. remontavo gyvenamąjį namą, keitė namo stogą, tvarkė pamatus, remontavo namo sieną, prižiūrėjo ūkinius pastatus, naudojosi visais kitais palikėjos daiktais ir baldais, mokėjo visus komunalinius mokesčius. Minėtoje namų valdoje J. Č. gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė pareiškime. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja Z. P.. Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. Č. po savo motinos mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo, t. y. aiškiai išreiškė valią priimti palikimą. Faktiškai valdydamas palikimą su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per šešių mėnesių terminą nesikreipė, tačiau duomenų apie tai, kad jis būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra.

11. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo dėdė J. Č. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos O. Č. palikimą faktiškai pradėjęs paliktą mirusios turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. Č., miręs (duomenys neskelbtini) aptartu būdu priėmė po savo motinos O. Č. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti, todėl pareikėjų prašymas tenkintinas (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.