Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. R., kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Gintauto Koriagino,

dalyvaujant ieškovo Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros atstovui Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Arvydui Furmonui,

atsakovės likviduojamos Karklinių žemės ūkio bendrovės atstovui adv. Stanislavai Staniukynienei,

trečiojo asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovei Vilmai Kolpakovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros ir trečiojo asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-102-305/2009 pagal ieškovo Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovams Karklinių žemės ūkio bendrovei, Z. B., Z. L., J. A., J. A., S. A., S. T., V. P., D. P. G. M., J. G., R. M., J. D. T., M. T., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo ieškovo pusėje Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

pripažinti negaliojančiu 2002-03-28 posėdžio protokolą Nr. 3, kuriuo Karklinių žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija paskyrė bendrovės nariams J. A., J. A., S. A., Z. L., G. M., R. M., V. P., D. P., J. T., M. T., S. T., J. G., Z. B. Karklinių vaikų lopšelio-darželio pastatą su aplink esančia aikštele; pripažinti negaliojančiu 2007-03-07 turto perdavimo - priėmimo aktą, kuriuo Karklinių žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkas V. L. perdavė vaikų lopšelio-darželio pastatą su aplink esančia aikštele pajininkams J. A., J. A., S. A., Z. L., G. M., R. M., V. P., D. P., J. T., M. T., S. T., J. G., Z. B.; panaikinti nekilnojamojo turto - pastato - vaikų lopšelio-darželio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausančio Z. B., J. A., J. A., Z. L., G. M., M. T., S. T., J. G., R. M., V. P., D. P., ir Jurgiui D. T. teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Dėl Rausvės žemės ūkio įmonės turto privatizavimo proceso teisėtumo.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad Rausvės žemės ūkio įmonės turto privatizavimo procesas buvo teisėtas ir ieškovas jo neginčijo, o priešingai - pripažino. Trečiojo asmens nuomone, perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo Rausvės laikinosios žemės ūkio įmonės privatizavimo komisija perdavė Karklinių žemės ūkio bendrovei vaikų darželį, negali būti laikytinas dokumentu, nes jame nėra fiksuota tiksli informacija, nėra dokumento surašymo datos, juridinių asmenų antspaudų. Marijampolės apskrities archyvas, pateikęs šį dokumentą, jį vadina perdavimo-priėmimo akto kopija. Akte minimas vaikų darželis, tačiau jo buvimo vieta, kiti statinį identifikuojantys požymiai nenurodyti. Šis aktas prieš trečiuosius asmenis niekada nebuvo panaudotas, jis niekam ir niekada nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Karklinių vaikų lopšelio-darželio pastatas niekada nebuvo teisiškai registruotas nei Rausvės žemės ūkio įmonės, nei Karklinių žemės ūkio bendrovės vardu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Rausvės žemės ūkio įmonei priklausančius objektus neįtraukus į neprivatizuotinų objektų sąrašą, tarp jų ir Karklinių vaikų lopšelio-darželio pastatą, Vilkaviškio rajono valdyba leido jį privatizuoti, kadangi tokia išvada yra netinkamo teisinio reguliavimo aiškinimo pasekmė;

Dėl Karklinių likvidacinės komisijos 2002-03-28 posėdžio protokolo Nr. 3 pripažinimo negaliojančiu.

Trečiojo asmens nuomone, Karklinių likvidacinės komisijos 2002-03-28 posėdžio protokolas Nr. 3 ir formali pajų paskirstymo procedūra buvo atlikti pažeidžiant LR Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo, LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo, LR Vyriausybės 1990 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 298 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų priskyrimo savivaldybių vietiniam ūkiui", LR Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 420 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos", LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 970 „Dėl neprivatizuojamų administracinių pastatų" reikalavimus.

LR Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad socialinės paskirties objektai gali būti privatizuojami tik rajono valdybos sprendimu. Karklinių vaikų lopšelis-darželis „Spygliukas“ yra socialinės paskirties objektas, todėl jį privatizuojant (paskirstant pajus) privalėjo būti priimtas Vilkaviškio rajono valdybos sprendimas. Vilkaviškio rajono valdyba sprendimo dėl Karklinių vaikų lopšelio-darželio „Spygliukas“ privatizavimo sprendimo niekada nebuvo priėmusi. LR Vyriausybės 1990 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų priskyrimo savivaldybių vietiniam ūkiui“ savivaldybių vietiniam ūkiui buvo priskirti ir žinybiniai vaikų lopšeliai-darželiai. Karklinių vaikų lopšelio-darželio „Spygliukas“ teisinis statusas buvo žinybinis vaikų lopšelis-darželis, kadangi jis buvo pastatytas 1978 m. ir iki 1992 m. sausio - vasario mėn. eksploatuojamas Rausvės kolūkio. Vyriausybė siekdama suformuoti savivaldybių vietinį ūkį, nepertraukiamą socialinių paslaugų teikimą vietos gyventojams ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymu, laikė, kad šio nutarimo vykdymas yra pirmasis savivaldybių vietinio ūkio formavimo etapas. Nepaisant to, kad ginčo turtas jo privatizavimo metu (ir dabar) buvo socialinės paskirties objektas, protokolas, kuriuo buvo paskirstyti pajai, turėjo būti pripažintas negaliojančiu dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 2 straipsnio pažeidimo;

Dėl daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-02-27 duomenimis Karklinių žemės ūkio bendrovei niekada nebuvo įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą- Karklinių vaikų lopšelio-darželio pastatą, esantį Karklinių k., Vilkaviškio r. sav., kurio unikalus Nr. 3997-8012-5015 ir 4400-1134-7207. Vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Karklinių ŽŪB, pati neįregistravusi daiktinių teisių į statinius, negalėjo jų perleisti kitiems asmenims ir jas įregistruoti šių asmenų vardu, todėl daiktinės teisės į Karklinių vaikų lopšelio-darželio pastatą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos pažeidžiant LR Nekilnojamojo turto registro įstatymą;

Dėl 2007-03-07 perdavimo-priėmimo ir 2007-05-17 daliu paskirstymo aktu.

Teismas neanalizavo aplinkybių, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė ginčo pastatą - Karklinių vaikų lopšelį-darželį valdo, naudoja ir disponuoja juo nuo 1992 m. iki šiol. Atsakovų 2007-03-07 perdavimo-priėmimo aktas surašytas tik formaliai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento. Toks momentas niekada nebuvo įvykęs;

Dėl viešojo intereso gynimo.

Karklinių vaikų lopšelyje-darželyje teikiamas ikimokyklinis ugdymas, todėl trečiojo asmens nuomone, privatizavus vaikų lopšelio darželio pastatą, atsakovai savo neteisėtais veiksmais pažeidė viešąjį interesą. Ugdytinių tėvų prašymas dėl jų teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo, adresuotas Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūrai, buvo prijungtas prie bylos medžiagos, tačiau teismas šią aplinkybę paliko nenagrinėta, teigdamas, kad nagrinėjamu atveju nei likviduojama Karklinių žemės ūkio bendrovė, nei pajininkai jokių pretenzijų dėl pajų perleidimo, turto padalinimo už pajus bei daiktinių teisių įregistravimo nereiškia, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie asmenų teisių ir interesų pažeidimą, atitinkamai, - nėra būtinybės ginti viešąjį interesą;

6. Dėl pajų perleidimo procedūrų.

Teismas nepasisakė dėl to, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00309-08 dėl galimo dokumentų suklastojimo, nustatyta, kad pajų pardavimo procedūra atlikta pažeidžiant LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo reikalavimus. Naują pajininkų grupę sudarė ne likvidacinė komisija, o viena iš pajininkių- atsakovė Z. B.. Likvidacinės komisijos pirmininkas - atsakovo Karklinių žemės ūkio bendrovės atstovas V. L. vienasmeniškai surašė 2002 m. kovo 28 d. protokolo Nr. 3 išrašą, neatitinkantį protokolo originalo, įrašydamas jame ne 32, o tik 13 pajininkų. Būtent šio suklastoto protokolo išrašo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovų daiktinės teisės į ginčo pastatą. Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog šio dokumento turinys neatitinka dokumento originalo, dokumentas surašytas pažeidžiant jo priėmimo procedūrą. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas nesurinkus duomenų, kad V. L. tyčia surašė ir patvirtino originalo neatitinkantį protokolo išrašą.

LR Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 420 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos" 5.3 punkte nurodyta, kad apylinkių viršaičiai privalo tvirtinti dokumentus ir atlikti kitus su žemės ūkio įmonių privatizavimu susijusius notarinius veiksmus pagal Lietuvos Respublikos valstybinio notariato įstatymą. Atsižvelgiant į šį reikalavimą bei LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šie sandoriai turėjo būti įregistruoti pas savivaldybės seniūnijos seniūną. Atsakovė Z. B. duomenų apie tai, kad ji teisėtai, tai yra įstatymų nustatyta tvarka, įgijo pajus, nepateikė. CK 1.93 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. LR CK 1.80 straipsnyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

7. Dėl restitucijos taikymo.

Teismui pripažinus Karklinių likvidacinės komisijos 2002-03-28 posėdžio protokolą Nr. 3 negaliojančiu, šalys turi būti grąžinamos į pirminę padėtį. Nagrinėjamu atveju ginčo pastato savininkas - Rausvės kolūkis - nebeegzistuoja, jo bazėje įkurta Rausvės žemės ūkio įmonė taip pat yra likviduota. Dėl to ginčo turtas, nesant pakankamo teisinio pagrindo priskirti jį kuriai nors iš egzistuojančių žemės ūkio įmonių, turi būti laikomas valstybės turtu ir perduotas Marijampolės apskrities viršininko administracijai, kuri pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus jį perduos patikėjimo teise Vilkaviškio rajono savivaldybei.

Dėl viešojo intereso gynimo.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra būtinybės ginti viešąjį interesą, motyvuodamas tuo, jog likviduojamos Karklinių žemės ūkio bendrovės pajininkai nei pati bendrovė jokių pretenzijų nereiškia. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, siekia apginti valstybės interesus, atsiradusius dėl teisės normų pažeidimo valdant savivaldybei priskirtą turtą bei visuomenės dalies teises ir teisėtus interesus tenkinti ikimokyklinio ugdymo poreikį, kadangi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija tik iš dalies tinkamai vykdė jei įstatymais ir nutarimu priskirto turto perėmimą -užtikrino tolimesnį ikimokyklinės ugdymo įstaigos funkcionavimą pagal tikslinę paskirtį, tačiau neįtraukė objekto į neprivatizuojamų objektų sąrašus, netinkamai vykdė savo pareigą perimti šį turtą dėl ko vėliau šis turtas pažeidžiant įstatymą buvo perduotas pajininkų grupei ir privatizuotas;

Dėl sandoriu pripažinimo negaliojančiais.

Teismas neargumentavo savo teiginių, kodėl laikė nepagrįsta ieškovo nuomonę dėl to, jog Karklinių vaikų lopšelio - darželio pastatas negalėjo būti privatizuotas, kad darželis kaip įstaiga, neatsiejamai yra susijęs su darželio pastatu. Teismas neįvertino liudytojų parodymų, savivaldybės administracijos atstovo paaiškinimo, pateiktų rašytinių įrodymų apie tai, kad iš veikusių žemės ūkio bendrovėse vaikų lopšelių darželių, tik Karklinių vaikų lopšelis nebuvo įtrauktas į 1992-01-24 potvarkiu Nr. 11 patvirtintą neprivatizuotinų objektų sąrašą, kas patvirtina kad tai padaryta per savivaldos atsakingų tarnautojų aplaidumą. Niekuo nepagrįstas teismo teiginys, kad neįtraukimas į neprivatizuotinų objektų sąrašą, preziumuoja Vilkaviškio valdybos leidimą privatizuoti Karklinių vaikų lopšelį - darželį ir todėl nepažeista 1991-07-30 žemės ūkio privatizavimo įstatymo 2 str. nuostata. Byloje yra nustatyta, kad nebuvo Vilkaviškio rajono valdybos ar tarybos sprendimo dėl leidimo privatizuoti ginčo objektą. Atsakovų bei jų pakviestų liudytojų parodymai apie tariamas derybas dėl darželio pastato pardavimo teismas nevertino kritiškai, nors nei vienas iš apklaustųjų negalėjo įvardinti dalyvavusių asmenų, kokie jiems buvo suteikti įgaliojimai, negalėjo pateikti jokių derybas patvirtinančių rašytinių duomenų. Taip pat teismas nepatikrino 2007-07-31 Vilkaviškio rajono savivaldybės rašto Nr. (13) (7.6) SD-1980 atsiradimo aplinkybių, kuris vertintinas kaip savivaldybės tarnautojo atsakymas į atsakovės raštą, todėl teismas šį dokumentą įvertinto kaip Vilkaviškio rajono savivaldybės pripažinimą, kad Karklinių darželio pastatas jai nuosavybės teise nepriklausė. Atsakovai nevykdė jokių naudojimosi, valdymo nei disponavimo pastatu veiksmų. Atsakovai nepateikė teismui dokumento, turinčio dokumentui būtinus rekvizitus - datą, su institucijos patvirtinimu, kuris pagrįstų, kada ginčo pastatas būtų parduotas Karklinių žemės ūkio bendrovei. Atsakovų pateiktas turto Karlinių ŽŪB apyrašas buvo sudarytas 2001 m., o perdavimo procedūros vyko 1992-1993 m., pateiktą dokumentą pasirašė atsakovo atstovas V. L.. Registrų centro duomenimis, Karlinių ŽŪB nebuvo įregistruotos daiktinės teisės į ginčo pastatą, dėl to ieškiniu pagrįstai reikalaujama pripažinti negaliojančiais tik ieškinyje nurodytus sandorius. Kadangi Karklinių ŽŪB, neatlikusi pastato teisinės registracijos, negalėjo jų perleisti kitiems asmenims, o šie atlikti teisinės registracijos, teisinė registracija atlikta pažeidžiant LR nekilnojamojo turto registro įstatymą. Be to teismui pateikti visi ikiteisminiu tyrimu Nr. 56-1-00309-08 nustatyti duomenys, pagrindžiantys, kad pajų pardavimo procedūra atlikta pažeidžiant Žemės ūkio bendrovių įstatymo ( Nr. IX-330 2001-05-17 Žin. 2001, Nr. 45-1574 su vėlesniais pakeitimais) reikalavimus. Teismas neįvertino nustatytų aplinkybių, kad naują pajininkų į darželio pastatą grupę sudarė ne likvidacinė komisija, o viena iš pajininkų - atsakovė Z. B., sąrašą pateikė likvidacinės komisijos pirmininkui V. L. - atsakovo Karklinių ŽŪB atstovui. Klausimo dėl naujos pajininkų grupės bendrovės likvidacinė komisija nesvarstė. Likvidacinės komisijos pirmininkas V. L. vienasmeniškai surašė 2002 m. kovo mėn. 28 d. Karklinių ŽŪB likvidacinės komisijos posėdžio protokolo Nr. 3 išrašą, neatitinkantį protokolo originalo nurodant ne 32 pajininkus, o trylika. Šio dokumento, kuris surašytas pažeidžiant jo priėmimo procedūrą turinys neatitinka dokumento originalo. Remiantis šiuo dokumentu buvo formaliai surašytas turto perdavimo aktas, kurio pagrindu naujai pajininkų grupei perduotas minėtas turtas, atlikta teisinė registracija. Faktiškai nekilnojamas turtas- darželio pastatas atsakovams niekada nebuvo perduotas, nors Vilkaviškio rajono savivaldybė šį turtą valdė, naudojosi ir disponavo juo.

Karklinių vaikų darželio pastatas teisėtai buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, nes Vilkaviškio rajono valdybos 1992-01-24 Potvarkiu Nr. 11 „Dėl neprivatizuojamų objektų rajono žemės ūkio įmonėse perdavimo apylinkių savivaldybėms“ buvo patvirtintas neprivatizuojamų objektų sąrašas, tačiau tarp neprivatizuojamų objektų Karklinių vaikų darželio pastato nėra. Todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad 1991-07-30 Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 2 str. 2 d. nuostata nebuvo pažeista;apeliantai nurodo, jog, 1992 metais privatizuojant Rausvės žemės ūkio įmonės turtą, buvo pažeisti atitinkami įstatymai, tačiau turto privatizavimo aktų pripažinti negaliojančiais neprašo;Vilkaviškio savivaldybė nebuvo Karklinių žemės ūkio bendrovės pajininke, o turtas, priklausantis žemės ūkio bendrovei, yra išimtinai tik pajininkų nuosavybė, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog ta aplinkybė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybei pavaldi įstaiga - Karklinių vaikų darželis veikė Karklinių žemės bendrovei nuosavybės teise priklausančiame pastate, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė mokėjo komunalinius mokesčius, pastatą remontavo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad vaikų darželio pastatas nuosavybės teise priklauso Vilkaviškio rajono savivaldybei. Nei ieškovas, nei Vilkaviškio rajono savivaldybė nepateikė jokių dokumentų, kad kada nors šis pastatas buvo savivaldybės balanse, tačiau pripažino, kad iki kolūkio privatizacijos buvo žinybinis darželis, tai yra kolūkio nuosavybė, niekada pastatas nebuvo perduotas Vilkaviškio rajono savivaldybei. Vilkaviškio rajono savivaldybė taip pat pripažino, kad pastatas yra Karklinių žemės ūkio bendrovės nuosavybė, o vėliau grupės buvusių bendrovės pajininkų nuosavybė, nes vedė derybas dėl darželio pastato pirkimo; kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistą teisę, o prokuroras gali ginti kitų asmenų teises tik esant būtinybei ginti viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju nei likviduojama Karklinių žemės ūkio bendrovė, nei pajininkai jokių pretenzijų dėl pajų perleidimo, turto padalinimo už pajus bei daiktinių teisių įregistravimo nereiškia, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistos kokių nors asmenų teisės ir interesai. Ieškovas Rausvės žemės ūkio įmonės turto privatizavimo aktų neginčija, o tarp šiuo metu esančių privačios nuosavybės turėtojų ginčo dėl nuosavybės nėra, todėl nėra ir negali būti jokio viešojo intereso ir būtinybės jį ginti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų , nurodytų LR CPK 329 str. patikrinimas ( LR CPK 320 str. ).

Kolegija konstatuoja, kad LR CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2009-07-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovams Karkliškių žemės ūkio bendrovei, Z. B., Z. L., J. A., J. A., S. A., S. T., V. P., D. P., G. M., J. G., R. M., J. D. T., M. T., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo ieškovo pusėje Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas ( t. 3, b. l. 90-97 ). Tretysis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija ir Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūra su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

Trečiojo asmens Vilkaviškio savivaldybės administracijos skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Rausvės žemės ūkio įmonei priklausančius objektus neįtraukus į neprivatizuojamų objektų sąrašą, tarp jų ir Karklinių vaikų lopšelio – darželio pastatą, Vilkaviškio rajono valdybą leido jį privatizuoti, kadangi tokia išvada yra netinkamo teisinio reguliavimo aiškinimo pasekmė. Taip pat nurodo, kad jį privatizuojant ( paskirstant pajus ) privalėjo būti priimtas Vilkaviškio rajono valdybos sprendimas, o tokio sprendimo nėra. Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pritarė argumentui, kad pagal 1991-07-30 Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 2 str. , vaikų darželio pastatas kaip socialinės infrastruktūros objektas, galėjo būti privatizuotas tik rajono valdybos sprendimu. Tačiau kartu nustatyta, kad Vilkaviškio rajono valdybos 1992-01-24 potvarkiu Nr. 11 Dėl neprivatizuotinų objektų rajono žemės ūkio įmonėse perdavimo apylinkių savivaldybėms buvo patvirtintas neprivatizuotinų objektų sąrašas, tačiau tarp neprivatizuotinų Rausvės žemės ūkio įmonės objektų darželis nebuvo nurodytas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Rausvės žemės ūkio įmonei priklausančius objektus , neįtrauktus į minėtą sąrašą , tame tarpe ir Karklinių vaikų darželio pastatą , Vilkaviškio rajono valdyba leido privatizuoti. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, kad nors ir teigiama, jog vaikų darželio pastatas turėjo būti įtrauktas į neprivitazuotinų objektų sąrašą, tačiau minėto Vilkaviškio rajono valdybos 1992-01-24 potvarkio Nr. 11 teisėtumo bei kitų Vilkaviškio rajono valdybos veiksmų ( neveikimo ) niekas neginčija. Taip pat apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Karklinių žemės ūkio bendrovė, pati neįregistravusi daiktinių teisių į statinius , negalėjo jų perleisti kitiems asmenims ir jas įregistruoti šių asmenų vardu, todėl daiktinės teisės į Karklinių vaikų lopšelio – darželio pastatą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos pažeidžiant LR Nekilnojamojo turto registro įstatymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes jis nepaneigia atsakovų ( pajininkų ) nuosavybės teisių į įgytą nekilnojamąjį turtą.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, jog Vilkaviškio rajono savivaldybė ginčo pastatą – Karklinių vaikų lopšelį – darželį valdo , naudoja, disponuoja juo nuo 1992 m. iki šiol. Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu, nes pirmosios instancijos teismas kaip tik ir pasisakė dėl to. Jis savo sprendime nurodė, kad aplinkybės, jog nuo 1992 m. Vilkaviškio rajono savivaldybė faktiškai valdo vaikų darželio pastatą, juo naudojasi, moka komunalinius mokesčius , atliko pastato remontą nesudaro teisinio pagrindo pripažinti , kad vaikų darželio pastatas nuosavybės teise priklauso Vilkaviškio rajono savivaldybei, kadangi Vilkaviškio rajono savivaldybė , vykdžiausi derybas su Karklinių žemės ūkio bendrove dėl ginčo pastato įsigijimo, vėliau šio pastato nepirko, nes netenkino jo kaina. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija pilnai sutinka.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeista pajų perleidimo procedūra. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad perleidžiant pajus buvo padaryti tam tikri procedūriniai pažeidimai, tačiau jie laikytini neesminiais dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija nemato pagrindo tenkinti apelianto prašymo taikyti šioje byloje restituciją.

Be to, apeliantas Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūra savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra būtinybės ginti viešąjį interesą. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju nei likviduojama Karklinių žemės ūkio bendrovė, nei pajininkai jokių pretenzijų dėl pajų perleidimo, turto padalinimo už pajus bei daiktinių teisių įregistravimo nereiškia, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos kokių nors asmenų teisės ir interesai. Ieškovas Rausvės žemės ūkio įmonė turto privatizavimo aktų neginčija, o tarp šiuo metu esančių privačios nuosavybės turėtojų ginčo dėl nuosavybės nėra, todėl teisėjų kolegija mano, kad negali būti jokio viešojo intereso ir būtinybės jį ginti.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde prašo sandorius pripažinti negaliojančiais ir nurodo argumentus išdėstytus savo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija mano, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Kaip jau nustatyta, ginčo pastatas yra parduotas, pajininkai šį turtą yra įsigiję , jie yra kaip akcininkai sąžininga šio sandorio šalis, todėl negali būti atsakingi už trečiojo asmens veiksmus sudarant sandorį Tokiu būdu šis apelianto apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija mano, kad jau anksčiau nurodytos aplinkybės, jog trečiojo asmens darbuotojai nepakankamai kruopščiai atliko savo pareigas, nepatikrino privatizuojamo objekto duomenų tikslumo, nesudaro pagrindo sandoriui nuginčyti.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, procesinių ir materialinių teisės normų nepažeidė, todėl šis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliaciniai skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti .

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-07-23 teismo sprendimą palikti nepakeistą.