Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-23 · Administracinė byla Nr. I-251-621/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
I-251-621/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01157-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-251-621/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01157-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 23 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui E. V. (dalyvavimas užtikrintas per vaizdo konferenciją),

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 11 d. (spaudas ant voko) pareiškėjas E. V. įteikė teismui skundą, kuriuo prašoma priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovė, Šiaulių TI), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d. Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su tuo, jog jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d., jam nebuvo išduoti užvalkalai antklodei (kaldrai), nebuvo užtikrinta jo higiena, 2015 m. vasario 27 d., prieš talpinant jį į drausmės izoliatorių, nebuvo atliktas jo sanitarinis švarinimas, be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija išduoda draudžiamus naudoti daiktus: metalinius šaukštus, lėkštes, puodelius; be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus būrio viršininkai periodiškai neregistruoja pateiktų skundų, prašymų, be to, 2016 m. kovo 31 d. po vakarinio patikrinimo jautėsi degėsių kvapas, kuris griaužė akis, nosį, burną, tačiau nebuvo evakuoti, be to, Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai jaučiamas dažų kvapas, be to, pareigūnai nuolat pakėlinėdavo kameros akutės dangtelį, kurio garsas sutrikdydavo pareiškėjo miegą; be to, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. liepos 15 d. pareigūnai nevedė jo nusimaudyti, be to, baudos izoliatoriuje nebuvo apšvietimo, gultas sulūžęs, šalta, krito sienų, lubų tinkas, tualetas be atitvarų, nebuvo užtikrintas tinkamas plotas, nebuvo ventiliacijos, be to, gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintos sąlygos švaros ir tvarkos palaikymui, negaudavo prašomo valymo inventoriaus ir priemonių, dušuose nebuvo karšo vandens, nes vanduo drungnas arba šaltas, negaudavo sezoninių rūbų, rankšluosčiai būdavo išduodami tik išsimaudžius ir parėjus (iš dušo) per lauką jų pasiimti; be to, jam buvo išduodamas tik vienas puodelis, kai jam reikėdavo dviejų; be to maitas buvo dalinamas nesilaikant higienos normų reikalavimų, nėra išduodamas padėklas duonai, todėl duona dedama tiesiai ant dalinimo langelio, kuris yra surūdijęs; buvo duonos sąlytis su dalinimo langeliu, be to, nebuvo vedamas pasivaikščioti; be to, reikiamu laiku nebuvo išduodama druska; be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas kritinės būklės, stogas, esantis virš dušų įėjimo vos laikosi; be to, reikėdavo elektriko, kuris pajungs kabelį, be to, buvo imamas mokestis už elektrą, nors nebuvo suteiktos galimybes ja naudotis. Neturtinė žala pasireiškė tuo, jog buvo žeminamas jo orumas, nepatogumai, dideli emociniai išgyvenimai. Pareiškėjas vykusio 2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu patvirtino skunde nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (V t., b. l. 193). Atsiliepime (I t. b. l. 102–111) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pareiškėjo skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, jam nebuvo išduotas užvalkalas užklotui, nebuvo suteikti rankšluosčiai, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, yra nepagrįsti. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nurodyta aprūpinimo ir patalyne (čiužiniais) tvarka, iš kurios matyti, kad šios normos galiojimo metu nebuvo numatytas privalomas užvalkalo antklodei išdavimas (pagal 6 punktą vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei), o iš Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninių sąskaitų Nr. 927 ir Nr. 1951 matyti, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas patalyne ir kitomis priemonėmis. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-232 matyti, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Šiaulių TI nustatyta vidaus tvarka, išduodamas inventorius surašomas „Asmeninės sąskaitos kortelėje“, už kokybišką gautą inventorių asmenys pasirašo. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas. Iš Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninių sąskaitų matyti, kad gavęs nurodytus daiktus pareiškėjas pasirašė, todėl laikoma, kad jam buvo išduotas kokybiškas inventorius. Tai patvirtina ir patikrinimo aktai Nr. HP-290, Nr. PA.6-132. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas. Galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad metaliniai indai yra ne asmeninė kalinamųjų asmenų nuosavybė, ne jų pačių įsigyti, o įstaigos suteikiami laikinam naudojimuisi. Taip pat pažymėjo, kad iš E. V. asmeninių sąskaitų matyti, kad ne vieną kartą pareiškėjas metalinius indus pasiėmė. Pažymėjo, kad patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais 2014–2015 metais ir 2016–2017 metais. Iš pridėtų patikrinimo aktų matyti, kad vedami atliktų valymų, dezinfekcijos darbų registracijos žurnalai (kamerų, persirengimo patalpų, dušinių, kiemelių), patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, atlikti darbai registruojami, profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas reguliariai. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisės naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 27 punkte nurodyta, kad sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dusinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšio vandens tiekimo sistema“. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karšias vanduo turi būti tiekiamas į dušo. skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus 2017 m. spalio 4 d. pažymos Nr. 62/08-284 matyti, kad kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik dušo rageliai. Toks dušų įrengimas nepažeidžia įstatymų. Iš Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros 2017 m. spalio 4 d. pažymos Nr. 60/09-36629 matyti, kad pareiškėjo teisė kartą per savaitę būti nuvestam į dušą nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad drausmės izoliatoriaus kameros yra vienvietės, iš Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. pažymos Nr. 60/09-35775 matyti, kad pareiškėjui drausmės izoliatoriuje Nr. 2 teko 6,56 kv. m. gyvenamojo ploto. Vadovaujantis teisės aktais, drausmės izoliatoriuose yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, viršutinių drabužių pakaba, sanitarinis mazgas, kuris 2016 m. lapkričio mėnesį atitvertas sienele, tiekiamas šaltas vanduo. Pažymėjo, kad drausmės izoliatoriuje laikomas tik vienas asmuo, todėl atitvaros nebuvimas niekaip nepažeidė pareiškėjo privatumo. Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, nes nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Pareiškėjas savo skunde teismui nurodo, kad jam nebuvo tinkamai teikiama sveikatos priežiūra, tačiau savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, nenurodo, kada kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą, pas kokį gydytoją, kada jam pagalba nebuvo suteikta arba buvo suteikta nekvalifikuota pagalba, todėl mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia bendro pobūdžio prielaidomis, neįrodo jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais. Pažymėjo, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose. Asmens sveikatos istorijoje yra ir išrašas iš pirminės medicininės pareiškėjo apžiūros bei su pareiškėjo sveikata susiję kiti duomenys. Byloje nėra jokių kompetentingos institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu buvo viršytos aplinkos orą teršiančių cheminių medžiagų (teršalų) ribines vertes, be to pats pareiškėjas dėl tokių aplinkybių nepateikė jokių skundų. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 28 d. buvo pateikęs prašymą dėl sezoninių rūbų išdavimo, tačiau nesant galimybių, pareiškėjui tokie rūbai neišduoti. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Iš Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. spalio 1 d. pažymos Nr. 60/09-36620 matyti, kad TV kabelis pareiškėjui jo prašymu buvo pajungtas, tačiau, jokie teisės aktai nereglamentuoja tokios atsakovo pareigos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pastatas yra avarinės būklės. Ginčo laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Pastatui reikalingas kapitalinis remontas, tačiau nėra duomenų, jog minėtas pastatas yra avarinės būklės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo E. V. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d. Neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, o pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

Teismas pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2017 m. liepos 11 d. (spaudas ant voko, I t., b. l. 70), ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. spalio 10 d.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam būnant Šiaulių TI nebuvo išduotas užvalkalas antklodei (kaldrai), vietoje antklodės (kaldros) buvo išduodama paklodė, nebuvo užtikrinta jų higiena.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (ginčui aktuali teisės akto redakcija galiojusi iki 2017-01-01) 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nurodyta aprūpinimo ir patalyne (čiužiniais) tvarka (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 6 punkte buvo nurodyta, jog vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Taigi šios normos galiojimo metu nebuvo numatytas privalomas užvalkalo antklodei išdavimas. Iš aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninių sąskaitų Nr. 927 ir Nr. 1951 matyti, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas patalyne ir kitomis priemonėmis, t. y. čiužiniu, antklode, pagalve, paklode, pagalvės užvalkalu (I t., b. l. 134–149). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo išduotas užvalkalas antklodei, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė, kada konkrečiai jam buvo išduotas ne visas patalynės komplektas.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-232 matyti, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Šiaulių TI nustatyta vidaus tvarka, išduodamas inventorius surašomas „Asmeninės sąskaitos kortelėje“, už kokybišką gautą inventorių asmenys pasirašo. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas (V t., b. l. 25–27). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-132(19.4.1.6.12) ir 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktas Nr. EP-290 patvirtina, jog minkštojo inventoriaus dezinfekcija atliekama tinkamai (V t., b. l. 28–35). Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamai aprūpinamos patalynės ir higienos normų pažeidimų, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių TI, jam buvo išduodamas tik vienas puodelis, kai jam reikėdavo dviejų.

Ginčui aktualūs teisės aktai nenumatė, kiek puodelių vienetų kalinimo įstaiga turi išduoti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Iš Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. pažymos „Dėl E. V.“ matyti, jog pareiškėjas įvairiais laikotarpiais kamerų tipo patalpose buvo laikomas nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių TI atsiliepime nurodė, jog antrasis puodelis išduodamas, jei kalintysis asmuo to pageidauja. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl puodelių trūkumo buvo kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, ūkio skyriaus darbuotojus, ar būtų reiškęs pretenzijas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams, ar kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas, o institucijos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl vieno puodelio išdavimo bei tuo sukeltų neigiamų išgyvenimų atliekant bausmę Šiaulių TI kamerų tipo patalpose laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. vasario 27 d., prieš talpinant jį į drausmės izoliatorių, nebuvo atliktas jo sanitarinis švarinimas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-09-01) 107 punkte nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI 2015 m. vasario 26 d. buvo atliktas sanitarinis švarinimas. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 3 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriame nurodė, jog 2015 m. vasario 27 d. jam nebuvo atliktas sanitarinis švarinimas. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. 2S-1844 nurodė, jog pareiškėjui 2015 m. vasario 26 d. buvo atliktas sanitarinis švarinimas ir vadovaujantis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 107 punkto nuostatomis, Šiaulių TI administracija, 2015 m. vasario 27 d. neatlikusi pakartotinio sanitarinio švarinimo, nustatytų teisės aktų tvarkos nepažeidė (I t., b. l. 9). Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei į tai, jog pareiškėjas Kalėjimų departamento minėto sprendimo neskundė, pareiškėjo teiginiai dėl 2015 m. vasario 27 d. neatlikto sanitarinio švarinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių TI administracija atima iš suimtųjų ir nuteistųjų asmeninius daiktus – keramikinius indus, metalinius šaukštus ir kita, kas numatyta leidžiamų naudotis daiktų sąraše. Tačiau Šiaulių TI administracija išduoda tokius pat draudžiamus naudoti daiktus – metalinius šaukštus, lėkštes, puodelius.

Ginčui aktualių redakcijų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede iki Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. IR-107 „Dėl teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. IR-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 1.58 punkte buvo nurodytas Tardymo izoliatoriuose suimtiesiems draudžiamų įsigyti (parduoti parduotuvėse) maisto produktų sąrašas, o po šio įsakymo patvirtintas Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Anksčiau galiojusiame draudžiamų daiktų sąraše metaliniai indai buvo nurodyti kaip daiktai, kuriuos draudžiama įsigyti, o naujai patvirtiname Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše nurodyta, kad suimtieji gali turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštę, šaukštą, puoduką, šakutę, peilį). Teismas pažymi, kad įkalinimo įstaigos išduodami daiktai nelaikytini daiktais, kuriuos įsigyja suimtasis ar nuteistasis. Šie daiktai lieka įkalinimo įstaigos nuosavybė, todėl minėtos nuostatos netaikytinos šiam ginčui. Įvertinus paminėtas aplinkybes, Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI būrio viršininkai periodiškai neregistruoja pateiktų skundų, prašymų, taip pažeidžia jo teisę kreiptis į Šiaulių TI direktorių dėl įvairių iškilusių problemų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2S-2554 išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. balandžio 1 d. skundą, kuriame pareiškėjas reiškė nusiskundimus dėl Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, neveikimo. Pareiškėjas skunde reiškė nusiskundimus dėl jo pateiktų skundų, prašymų neregistravimo. Kalėjimų departamentas išsamiai atsakė į pareiškėjo skundą, duomenų, jog pareiškėjas būtų apskundęs minėtą sprendimą byloje nėra (I t., b. l. 13–14). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog Šiaulių TI 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 17/01-473 išsamiai atsakė į pareiškėjo 2016 m. vasario 4 d. skundą bei Šiaulių TI 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. 147/01-1832 išsamiai atsakė į pareiškėjo 2016 m. birželio 17 d. skundą (I t., b. l. 15, 21). Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad jo skundai, prašymai nebuvo registruojami, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Iš šios administracinės bylos, kurią sudaro VI tomai, matyti, jog pareiškėjo skundai buvo registruojami ir nagrinėjami.

Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. kovo 31 d. po vakarinio patikrinimo jautėsi degėsių kvapas, kuris griaužė akis, nosį, burną, tačiau nebuvo evakuoti, be to, Šiaulių TI periodiškai jaučiamas dažų kvapas.

Šiaulių TI 2016 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 17/01-1027 nurodyta, kad įstaiga siekdama vykdyti higienos normos HN 134:2015 reikalavimus bei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, nuolat savo jėgomis ir atsižvelgiant į skiriamus valstybės biudžeto asignavimus šalina valstybės kontrolės institucijų nustatytus bei savo darbuotojų pastebėtus trūkumus. Ūkio skyriaus darbuotojai bei dalis ūkio aptarnavimo būrio nuteistųjų nuolat atlieka paprastąjį režiminio korpuso kamerų remontą bei kitus neatidėliotinus darbus. Minėtame rašte nurodyta, kad 2016 m. balandžio 6 d. dėl režiminio korpuso vykdomų remonto darbų galėjo jaustis dažų kvapas (I t., b. l. 19). Taip pat Šiaulių TI 2016 m. kovo 4 d. rašte Nr. 17/01-577 nurodyta, kad siekiant pagerinti suimtųjų/nuteistųjų kalėjimo sąlygas Šiaulių TI, 2016 m. vasario mėnesio antroje pusėje buvo vykdomi kamerų remonto darbai, todėl galėjo justis dažų kvapas (I t., b. l. 26).

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 104 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad suimtiesiems skirtos patalpos turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (teisės akto redakcija galiojanti iki 2015-11-01) 25 punkte buvo nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios aplinkos orą teršiančių cheminių medžiagų (teršalų) ribinės vertės neturi viršyti teisės aktu nustatytų didžiausių leidžiamų koncentracijų. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (teisės akto redakcija galiojanti nuo 2015-11-01) 7 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Teismo vertinimu pareiškėjo argumentai, dėl nepatogumo, nes 2016 m. kovo 31 d. po vakarinio patikrinimo jautėsi degėsių kvapas, Šiaulių TI periodiškai buvo jaučiamas dažų kvapas yra deklaratyvaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių kompetentingos institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI kamerose metu buvo viršytos aplinkos orą teršiančių cheminių medžiagų (teršalų) ribines vertės, be to, pareiškėjas dėl tokių aplinkybių nepateikė jokių skundų, taigi nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI teisės aktai buvo pažeisti.

Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai nuolat pakėlinėdavo kameros akutės dangtelį, kurio garsas sutrikdydavo pareiškėjo miegą.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.2 punkte nurodyta, kad duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Minėti pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, todėl pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. liepos 15 d. pareigūnai nevedė jo nusimaudyti.

Ginčui aktualios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas 2015 m. liepos 8 d. iš antro aukšto gyvenamosios kameros Nr. 41 buvo perkeltas į režiminėje teritorijoje esančio gyvenamojo pastato pirmo aukšto gyvenamąją kamerą Nr. 2 ir į dušą buvo vedamas tą pačią dieną iš kameros Nr. 2 (IV t., b. l. 2). Iš Šiaulių TI 2015 m. liepos 15 d. konvojuotųjų sąrašo Nr. 69/06-4014 matyti, jog pareiškėjas buvo konvojuotas į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (III t., b. l. 61). Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 2S-5413 pareiškėjas buvo informuotas, jog pareiškėjui neišvykus iš Šiaulių TI, galimybė per savaitę pasinaudoti dušu būtų suteikta (I t., b. l. 28–29). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pareiškėjo teiginiai, jog laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. liepos 15 d. pareigūnai nevedė jo nusimaudyti atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių TI direktorius nesuteikė jam sezoninių rūbų.

Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintame „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422; TAR, 2016-04-20, Nr. 2016-10107, redakcija galiojusi iki 2017-01-01) (toliau – ir Aprašas). Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-154 patvirtinto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašo“, kuriame reglamentuota rūbų išdavimo tvarka. Šio aprašo 9 punkte numatyta, kad Suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui <...>. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 25 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriame nurodė, jog Šiaulių TI administracija neaprūpina rūbais pagal sezoną (I t., b. l. 33). Šiaulių TI atsiliepime nurodė, jog nesant galimybių sezoniniai rūbai pareiškėjui išduoti nebuvo. Iš aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 927 (I t., b. l. 134–149) matyti, kad pareiškėjas buvo aprūpintas patalyne, indais, higienos priemonėmis ir kojinėmis. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl sezoninių rūbų neišdavimo pasitvirtino, tačiau pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl sezoninių rūbų neišdavimo, kokius nepatogumus patytė ir ar patyrė iš viso. Kaip minėta, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms, neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. Konstatuotina, jog neįrodyta, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje nebuvo apšvietimo, gultas sulūžęs, šalta, krito sienų, lubų tinkas, nebuvo ventiliacijos, tualetas be atitvarų, iš tualeto sklido nemalonus kvapas, nebuvo užtikrintas tinkamas plotas.

Iš Šiaulių TI 2017 m. rugsėjo 28 d. pažymos „Dėl E. V.“ Nr.60/09-35775 (I t., b. l. 113–123) matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriuje Nr. 2 nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 10 d., nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 16 d., nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gegužės 4 d., iš viso 21 dieną.

Ginčui aktualios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje Nr. 2 teko 6,56 kv. m. gyvenamojo ploto, t. y. pareiškėjui plotas būnant Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje buvo užtikrintas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog drausmės izoliatoriuose yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, viršutinių drabužių pakaba, sanitarinis mazgas, kuris 2016 m. lapkričio mėnesį atitvertas sienele, tiekiamas šaltas vanduo. Pažymėjo, kad drausmės izoliatoriuje talpinamas tik vienas asmuo, todėl atitvaros nebuvimas niekaip nepažeidė pareiškėjo privatumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiškose administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2111-415/2017). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjo laikymo laikotarpiu drausmės izoliatoriuje sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas. Teismas laiko pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, pagrįstais. Teismas konstatuoja, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog per visą bylai aktualų laikotarpį, pareiškėjui būnant Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje, 21 dieną buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu.

Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 3 d. rašto Nr. S-1482 matyti, jog Šiaulių visuomenės sveikatos centras gavo pareiškėjo E. V. skundą, kuriuo prašoma patikrinti Šiaulių TI baudos izoliatoriaus kameras Nr. 1 ir Nr. 2 (I t., b. l. 34–35). Šiaulių TI buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimais. Ginčui aktuali baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 2, nustatyta, kad nustatyta per žema oro temperatūra, o santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 2 sanitarinis įrenginys neplautas. Kameroje reikalingas paprastasis remontas – patalpų lubų danga atsilupusi, nelygi. Konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintos sąlygos švaros ir tvarkos palaikymu, negaudavo prašomo valymo inventoriaus ir priemonių.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Iš Šiaulių TI 2015 m. birželio 18 d. rašto Nr.17/01-1507 matyti, jog kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui (skudurai, šepečiai, WC šepetys, dubenys, soda bei tarkuotas ūkinis muilas) laikyti. Suimtiesiems ir nuteistiesiems kiekvieną mėnesį yra išduodamos priemonės (skalbiamasis muilas ir soda) (III t., b. l. 51). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132(19.4.1.6.12) patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukšte: šepečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, ūkinis muilas, soda (V t., b. l. 28–31). Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais 2014–2015 metais ir 2016–2017 metais (I t., b. l. 165–182). Pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kuriose kamerose ir kuriuo laikotarpiu buvo neišduodamos tvarkymosi priemonės, todėl atsižvelgiant į aptartus įrodymus, tokie pareiškėjo teiginiai laikytini neįrodytais. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad gaudavo šluotą, semtuvėlį ir sodą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušuose nebuvo karšo vandens, vanduo buvo drungnas arba šaltas. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kada nebuvo karšto vandens.

Iš Šiaulių TI 2017 m. spalio 4 d. pažymos Nr. 62/08-284 „Apie laikymo sąlygas“ matyti, jog Šiaulių TI prausimosi patalpos yra įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatytais reikalavimais. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, kabyklos rūbams, dubenys, suimtieji (nuteistieji) į dušus vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik dušo rageliai (I t., b. l. 124). Pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl karšto vandens nebuvimo laikytini neįrodytais.

Pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių TI rankšluosčiai būdavo išduodami tik išsimaudžius ir parėjus (iš dušo) per lauką jų pasiimti.

Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. gegužės 22 d. rašto Nr. 2S-2259 „Dėl skundo“ matyti, jog pareiškėjas kreipėsi su skundu, nurodydamas, jog atvykus į Šiaulių TI vedama į dušą, o po to išduoda rankšluosčius ir kitus daiktus (I t., b. l. 46). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos minėtame rašte nurodė, jog „atvykus į Šiaulių TI, pirmiausia vedama į dušą, kad nereikėtų neštis kitų daiktų, o po to išduodami kiti daiktai. Jei neturite rankšluosčio, galite jį pasiimti sandėlyje, kuris yra šalia dušo patalpos, tik reikia paprašyti sandėlininkės. Gyvenantiems Šiaulių TI ir vedantiems į dušą, rankšluosčius galima pasikeisti prieš maudymąsi arba po jo. Šiaulių TI sudarytos sąlygos pasikeisti rankšluosčius pagal kiekvieno asmens norus“. Šiaulių TI 2017 m. spalio 4 d. pažymoje Nr. 62/08-284 „Apie laikymo sąlygas“ nurodyta, jog kiekvienas suimtasis/nuteistasis įstaigos išduotą patalynę ir rankšluosčius gali pasikeisti eidami praustis į dušą. Suimtasis/nuteistasis turi galimybę išduotą patalynę ir rankšluosčius pasikeisti prieš dušą arba po dušo (I t., b. l. 124). Atsižvelgiant į aptartus įrodymus šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog atvykus į Šiaulių TI nebuvo vedamas pasivaikščioti, o 2016 m. rugsėjo 3 d. buvo nuvestas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuriame yra įrengtas pats netvarkingiausias sporto inventorius, dėl to negalėjo mankštintis.

Iš Šiaulių TI 2016 m. vasario 19 d. rašto Nr. 17/01-439 matyti, jog Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemai yra įrengti atsižvelgiant į Tardymo izoliatoriaus įrengimo ir eksploatavimo taisykles, kurios nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengtos rakinamos kameros, kurios uždengtos metaliniu grotuotu rėmu, išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengti stogeliai, kad suimtieji ir nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių (III t., b. l. 37–38).

Pareiškėjo teiginiai, jog atvykus į Šiaulių TI nebuvo vedamas pasivaikščioti yra abstraktūs, nedetalizuoti, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Iš Šiaulių TI 2015 m. kovo 6 d. rašto Nr. 17/01-587 matyti, jog skundų nagrinėjimo metu buvo gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 3 prižiūrėtojų tarnybiniai pranešimai (2015-02-09 Nr. 60/09-4962 ir 60/09-4963), kuriuose pranešama, kad suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje nustatytu laiku pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasivaikščioti, tačiau eiti pasivaikščioti pareiškėjas atsisakė (III t., b. l. 186). Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. 2S-5810 matyti, jog skundo nagrinėjimo metu buvo gauti apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir APS) budinčios pamainos Nr. 4 pareigūnų paaiškinimai (2016-09-27 reg. Nr. 60/09-34569, 2016-09-27 reg. Nr. 60/09-34567), kuriuose paaiškinama, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI ir būnant priėmimo ir paskirstymo skyriuje bei gyvenamojoje kameroje Nr. 47 nei žodžiu nei raštu dėl išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelius į aukščiau minėtus pareigūnus, nesikreipė (I t., b. l. 48–50).

Iš minėto Kalėjimų departamento rašto taip pat matyti, jog pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 3 d. buvo uždarytas į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1. Prasidėjus pasivaikščiojimo laikui, pareiškėjas kreipėsi žodžiu į pareigūnus dėl galimybės pasinaudotu tualetu, šis prašymas buvo patenkintas (iš pasivaikščiojimo kiemelio buvo parvestas į gyvenamąją kamerą Nr. 47 ir po to grąžintas atgal į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1. Pareiškėjo pageidavimas pervesti į kitą pasivaikščiojimo kiemelį, dėl nepatogaus sporto inventoriaus aukščio (esančio pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. l) tenkintinas nebuvo, kadangi Šiaulių TI administracija savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, o ne asmenų individualiais norais ar pageidavimais (I t., b. l. 48–50).

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl netvarkingo sporto inventoriaus, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI tik dėl nepatogaus sporto inventoriaus aukščio, todėl šie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad maistas dalinamas nesilaikant higienos normų reikalavimų, nėra išduodamas padėklas duonai, todėl duona dedama tiesiai ant dalinimo langelio, kuris yra surūdijęs.

Iš valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. liepos 20 d. rašto Nr. (57.5)57S-517 matyti, jog Tarnyba atliko patikrinimą pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl Šiaulių TI, kameroje Nr. 5 maisto dalinimo langelio durelių higieninės būklės. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad langelis per kurį paduodamas indas su maistu pažeistas korozijos, tačiau maistas neturi tiesioginio sąlyčio su langelio paviršiumi. Šiaulių TI nurodyta atnaujinti kamerų langelių paviršius (I t., b. l. 53). Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo minėti argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių TI pastatas yra kritinės būklės, stogas, esantis virš dušų įėjimo vos laikosi.

Iš Šiaulių TI 2016 m. birželio 29 d. rašto Nr. 17/01-162 matyti, jog pareiškėjas kreipėsi su skundu nurodydamas, jog Šiaulių TI stogo virš įėjimo į dušo patalpas sijos ir balkiai yra nupuvę, vos laikosi. Šiaulių TI nurodė, jog ūkio skyriaus darbuotojai apžiūrėjo stogelio virš įėjimo į dušo patalpas būklę ir nustatė, kad stogelis tvarkingas ir pavojaus niekam nekelia (I t., b. l. 56). Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo minėti argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog atvykus į Šiaulių TI nuolat reikėdavo laukti elektriko, kuris pajungtų televizoriaus kabelį. Be to, buvo imamas mokestis už elektros energiją, nors nebuvo suteiktos galimybės ja naudotis.

Šiaulių TI 2017 m. spalio 4 d. pažyma Nr. 60/09-36629 patvirtina, jog TV kabelis E. V. skunde minėtomis datomis pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje turimus duomenis, jo žodiniu prašymu, buvo pajungtas (I t., b. l. 125). Taip pat Šiaulių TI 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 17/01-1127 nurodyta, kad 2016 m. balandžio 27 d. Šiaulių TI „Dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registre“ užregistruotas APS 3-os budinčios pamainos prižiūrėtojo paaiškinimas (reg. Nr.60/09-15811), kuriame paaiškinama, kad E. V. 2016 m. kovo 31 d. kreipėsi į pareigūną žodžiu prašydamas prijungti televizijos laidą prie kabelinės televizijos lizdo. Apie pareiškėjo prašymą informavus Tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintį padėjėją ir iškviestus ūkio būrio nuteistąjį vykdantį elektriko padėjėjo darbus, televizijos laidas prie kabelinės televizijos lizdo buvo pajungtas (I t., b. l. 6–7). Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo minėti argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teiginiai, jog iš pareiškėjo buvo imamas mokestis už elektros energiją, nors nebuvo galimybės ja naudotis, taip pat, jog Šiaulių TI administracija neužtikrina kasdienio sveikatos priežiūros pas gydytojus, odontologus, taip pat, jog reikiamu laiku nebuvo išduodama druska laikytini abstrakčiais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog vien abstraktus aplinkybių nurodymas negali būti pagrindas, kuriuo remiantis galėtų būti konstatuojami Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis, o tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas, kalėdamas Šiaulių TI, dėl drausmės izoliatoriuje neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir pažeistų higienos normų reikalavimų patyrė neturtinę žalą, tačiau ji gali būti kompensuojama pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Teismas tokią išvadą daro, nes iš Lietuvos teismų informacinės „Liteko“ sistemos duomenų matyti, jog Šiaulių apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1651-257/2016 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00404-2016-3) pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2016 m. vasario 22 d. pareiškėjas skundėsi dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus paskirstymo kamerų ir nurodė, jog neturtinė žala pasireiškė įvairiai – buvo žeminamas jo orumas, kilo emocinė depresija, dideli išgyvenimai, jam teko būti su nepažįstamais asmenimis, kurių buvo daug, kameroje būdavo tamsu, o jis dėl to blogai jautėsi. Teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 150 Eur neturtinės žalos.

Iš esmės pareiškėjas neturtinę žalą dėl drausmės izoliatoriuje netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir higienos normų pažeidimų tuo pačiu laikotarpiu taip pat nurodė, jog buvo žeminamas jo orumas, patyrė emocinius, psichologinius išgyvenimus. Tai yra pareiškėjas nurodo tokią pat neturtinę žalą, kurią patyrė dėl ankščiau prašytos atlyginti neturtinės žalos administracinėje byloje Nr. I-1651-257/2016 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00404-2016-3). Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas drausmės izoliatoriuje buvo laikomas vienas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų turėjęs atlikinėti gamtinius reikalus stebint kitiems asmenims, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog šioje administracinėje byloje pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl drausmės izoliatoriuje neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir pažeistų higienos normų reikalavimų – kompensuojama pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o reikalavimą dėl 25 000 Eur neturtinės priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas