- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1358/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- AB "Swedbank"
- Trečiasis asmuo
- Egivelos pramogų centras EGIVELA
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-793-278/09 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank“, AB kreipėsi su ieškiniu į Panevėžio apygardos teismą ir prašė priteisti iš E. B. atsakovo 852 594,17 EUR skolą, 6 proc. dydžio įstatymines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė atsakovui E. B. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo draudimą, taip pat areštuoti jam priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovui E. B. laikinąją ieškinio užtikrinimo priemonę - įrašą viešame registre apie atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo draudimą bei 2 973 837,15 Lt sumai areštuoti atsakovui E. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti disponuoti tretiesiems asmenims, o jo neturint ar turint nepakankamai ir pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose šalies bankuose.
Nutartyje teismas nurodė, kad „Swedbank“ AB ir UAB „Egivela“ 2005 m. gegužės 26 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 05-033182-IN, kuria bendrovei buvo suteiktas 826 198,91 EUR kreditas. Įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas, be to, už kredito gavėją laidavo ir įsipareigojo atsakyti bankui savo turtu UAB „Egivelos pramogų centras“ ir E. B. . Pareikšto reikalavimo suma yra didelė, be to, ieškovas nurodo, kad atsakovas su ieškovu nebendradarbiauja, kas leidžia daryti išvadą, jog, patenkinus ieškinį, išieškojimas gali pasunkėti ar tapti negalimas. Nurodęs, kad yra grėsmė, jog pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali sutrukdyti jų taikymą, klausimą teismas sprendė apie tai neinformavęs atsakovo (CPK 148 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas E. B. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – ieškovo prašymą atmesti.
1. Teismas neatskleidė svarbių bylos aplinkybių ir neteisingai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias laiduotojo atsakomybę. Jei ieškovas nenukreips reikalavimo į pagrindinį skolininką, jis turi būti atleistas nuo sakomybės (CK 6.876 str.).
2. Paskolos grąžinimas yra užtikrintas hipoteka. Hipoteka užtikrinto turto vertė yra 5 860 000 Lt. Be to, UAB „Egivela“ turi ir kito nekilnojamojo turto – žemės sklypą, kurio vertė yra 430 000 Lt. Yra įkeista pakankamai pagrindinio skolininko turto, iš kurio gali būti patenkintas skolininko reikalavimas, jo vertė yra net didesnė nei pareikštas reikalavimas.
3. Papildomo turto areštas nėra būtinas. Atsakovui nepagrįstai suvaržyta teisė naudotis, disponuoti savo turtu, naudoti lėšas savo poreikiams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas „Swedbank“ AB prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad kreditorius turi teisę pasirinkti, kuriam bendraskoliui reikšti ieškinį. Teismas pagrįstai neatsižvelgė į kitas prievolių užtikrinimo priemones, kadangi jos yra nesusijusios su pareikštu ieškiniu. Pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla. Ieškovas neatsisakė nei vienos užtikrinimo priemonės. Atsakovas turi įrodyti CK 6.86 str. nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Kaip matyti iš šioje byloje pareikšto ieškinio (b.l. 2-4), ieškovas „Swedbank“, AB savo reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo kildina iš kredito ir laidavimo sutarčių. Iš byloje esančios 2008 m. gruodžio 4 d. hipotekos lakšto kopijos (b.l. 25-26) matyti, kad Swedbank“, AB suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistos patalpos-pramogų centras, esantis Respublikos g. 47A, Panevėžyje, ir priklausantis pagrindiniam skolininkui UAB ,,Egivela“. Šis turtas šalių susitarimu įvertintas 3 695 000 Lt. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad paskolos grąžinimas yra užtikrintas hipoteka, o hipoteka įkeisto turto vertė yra 5 860 000 Lt, kad iš šio turto gali būti patenkintas skolininko reikalavimas. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė teismui UAB Korporacijos „Matininkai“ 2007 m. rugsėjo 5 d. preliminarią išvadą dėl turto vertės (b.l. 63), pagal kurią minėtų patalpų vertė yra 5 604 000 Lt. Nors tai ir nėra turto vertinimo aktas, kaip jis suprantamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme, tačiau šioje byloje yra sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui pagrįstumo ir teisėtumo, tad teisėjų kolegija nesprendžia dėl tikslios minėtų patalpų vertės, nes tai nėra tiesioginis apeliacijos dalykas.
Byloje esantys duomenys (hipotekos ir įkeitimo lakštų nuorašai) patvirtina, kad paskolų grąžinimo užtikrinimui ieškovui yra įkeistas ir kitas pagrindinio skolininko UAB ,,Egivela“ bei kitų asmenų, tarp jų ir atsakovo E. B. turtas (b.l. 21-22, 23-24, 30-31, 34-35). Sprendžiant iš hipotekos ir įkeitimo lakštų (nuorašų) turinio, bendra prievolės, kylančios iš kredito sutarties, įvykdymui užtikrinti įkeisto turto vertė šalių susitarimu yra 7 697 403,60 Lt. Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad ieškovo reikalavimo, kilusio iš sudarytos kredito sutarties, patenkinimas gali būti įvykdytas iš įkeisto turto, nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba, papildomai tokio reikalavimo užtikrinimui taikant atsakovo, kaip laiduotojo, kurio prievolė ieškovui yra tik išvestinė iš pagrindinės prievolės, turto suvaržymus. Jau egzistuojantis prievolės įvykdymo užtikrinimas turto įkeitimu iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Tai, jog ieškovas turi teisę rinktis, ar pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir/ar laiduotojams, nesudaro pagrindo šioje byloje taikyti papildomus ribojimus (laikinąsias apsaugos priemones) atsakovui ir taip papildomai varžyti jo teises.
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje neįvertino aplinkybės, kad ieškovui įkeisto turto, esančio pas tiek pas pagrindinį skolininką, tiek pas atsakovą, tiek ir pas kitus asmenis, užtektų ieškovo reikalavimui, kilusiam iš kredito sutarties, įvykdyti. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių bylos aplinkybių bei neteisingai taikė procesinės teisės normas, dėl to klausimas buvo išspręstas neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, kaip laiduotojui, nėra pakankamo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovo „Swedbank“, AB prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo E. B. turtui atmesti.