- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- N-575-956-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutarties A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas 2008 m. vasario 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą o 2008 m. vasario 14 d. nutarimu A. L. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė 2500 litų baudą. Bauda paskirta už tai, kad A. L. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį ir 23 straipsnio 1, 24 dalis, 2007 metų pavasarį pradėjo rekonstruoti gyvenamo namo priestatą – verandą, (duomenys neskelbiami), Palangoje.
Šalies argumentai
A. L. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą, nes nutarimas priimtas ir nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Nurodė, kad jis atliko verandos einamąjį remontą, kuriam atlikti nėra būtinas statybos leidimas: apšiltino sienas, užkalė naujas dailylentes, pakeitė langus, pakeitė stogo dangą, sustiprino verandos pamatus. Visus darbus pradėjo ir baigė 2007 m. kovo mėnesį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, kad po remonto darbų nepakito priestato plotas, tūris ar pamatų perimetras. Pareigūnas neįsigilino į nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis, kurie nėra pakeisti nuo pat 1996 metų. Teigia, kad jo atlikti remonto darbai neatitinka Statybos įstatyme numatytos statinio rekonstrukcijos sąvokos.
Nukentėjusysis A. Ž. nurodė, jog A. L. neteisėtai nugriovė priestatą (verandą) ir jo privačios žemės sąskaita 5 m² pasididino verandą ją perstatydamas.
Atsiliepimas
Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimu ir prašė jo netenkinti. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus: 1) nesudėtingų statinių statybą; 2) statinio paprastąjį remontą. ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. 2008 m. vasario 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog verandos matmenys neatitinka, t. y. didesni nei nurodyta pateiktoje inventorinėje byloje, sustiprinti pamatai, išorėje sienų karkasas apkaltas lentomis, stogo danga – prilydomoji. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį atlikti darbai atitinka statinio rekonstravimo sąvoką. Verandos rekonstravimo faktas paaiškėjo 2008 m. vasario 7 d. Remiantis ATPK 35 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Verandos rekonstrukcija traktuotina kaip trunkamasis teisės pažeidimas, todėl terminas administracinei nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo 2008 m. vasario 7 d. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas ir bauda paskirta 2008 m. vasario 14 d., t. y. nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio nustatytų terminų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo skundo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusia ATPK 159 straipsnio 3 dalies redakcija, Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.01.06:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – ir STR) 6.2 punktu, 6.10 punktu, STR 1.01.07:2002 priedo (privalomas) 1.1.2 punktu ir administraciniu teisės pažeidimo protokolu, konstatavo, kad A. L. rekonstruotas pastatas negali būti priskiriamas prie nesudėtingų statinių (b.l. 11,12). Taip pat teismas nustatė, jog 2008 m. vasario 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti statybos darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje reglamentuotą statinio rekonstravimo sąvoką. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad A. L. atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), Palangoje, priestato, nepriskirto nesudėtingų statinių kategorijai, rekonstrukciją neturėdamas statybos leidimo, jam administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį surašymą teismas laikė pagrįstu.
Šalies argumentai
Taip pat, remdamasis ATPK 35 straipsniu, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors skunde A. L. nurodė, jog verandos remonto darbus jis pradėjo ir baigė 2007 metų kovo mėnesį, skunde nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. Ž. nurodė, jog jis 2007 m. spalio 3 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, informuodamas, jog jo sodyboje yra vykdomi gyvenamo namo verandos rekonstrukcijos darbai. Kadangi Institucija, įgaliota surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 159 straipsnį, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), Palangoje, verandos rekonstrukcijos darbų atlikimo faktą nustatė ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė 2008 m. vasario 7 d., teismas konstatavo, kad skiriant nuobaudą A. L. , administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas. Atsižvelgdamas į tai, jog Institucijos nutarime A. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas laikė, jog nustatant nuobaudos už padarytą teisės pažeidimą dydį, nebuvo pažeista ATPK 30² straipsnyje nustatyta nuobaudos skyrimo tvarka.
III.
Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, panaikinti 2008 m. vasario 14 d. Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde išdėsto panašius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat A. L. nurodo, kad jo tariamas pažeidimas nebuvo trunkamasis, kadangi verandos remontą jis pradėjo ir baigė 2007 m. kovo mėnesį. ATPK 159 straipsnio 3 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2007 m. gegužės 5 d., todėl jam apskritai negalėjo būti surašytas protokolas ir priimtas nutarimas. Taip pat apeliantas nurodo, kad Institucijos protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų – jame nėra nurodytas pažeidimo laikas ir data, nenurodyti pažeidimą kvalifikuojantys požymiai, tuo buvo suvaržytos pareiškėjo teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, nors A. L. buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi posėdžio dieną buvo išvykęs (kelionė buvo suplanuota anksčiau). Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pripažino nukentėjusiuoju A. Ž. , kadangi verandos remontas buvo atliktas 2007 m. kovo mėnesį, o A. Ž. iš A. N. namų valdos dalį mainų sutarties pagrindu įsigijo tik 2008 m. rugpjūčio mėnesį. Be to, po remonto veranda buvo pagerinta, todėl gyvenamojo namo bendraturčiui A. Ž. nebuvo ir negalėjo būti padaryta jokia žala. Be to, jis namų valdos dalį įsigijo 2008 m. rugpjūčio mėnesį – po verandos remonto, todėl jam ši aplinkybė turėjo būti žinoma, o jeigu buvęs namų valdos dalies savininkas šios informacijos neperdavė, tai jau yra ne A. L. kaltė, kadangi jis nieko nežinojo apie A. N. ir A. Žutauto mainų sandorį. Taip pat apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nelaikė Palangos miesto savivaldybės suinteresuotu asmeniu, kadangi būtent savivaldybėje yra sprendžiami statinių rekonstrukcijos ir remonto klausimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. Ž. prašo atmesti apeliacinį skundą. Paaiškina, kad jis yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbiami), Palangoje, bendrasavininkis. Nors verandos rekonstrukcijos metu jis dar nebuvo tapęs bendrasavininkiu, tačiau matė, kaip vyko darbai, kadangi gyveno netoliese. Paaiškina, kad ankstesnė veranda buvo 9 kv. m. ploto, o po rekonstrukcijos ji padidėjo iki 15 kv. m. (padidėjo 30 procentų), be to A. L. sunaikino buvusį virš verandos balkoną. Taip pat atsiliepime A. Ž. nurodo, kad vykstant verandos rekonstrukcijai, buvęs bendrasavininkis A. N. kreipėsi į Palangos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistę Teresę Vilaitę, kuri tikrino skundą, sustabdė statybą, bet vėliau darbai buvo atnaujinti ir priestato rekonstrukcija buvo užbaigta 2007 m. gegužės mėnesio pabaigoje. Suinteresuoto asmens nuomone, A. L. įvykdyta priestato (verandos) rekonstrukcija visiškai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje reglamentuotą statinio rekonstrukcijos sąvoką. Taip pat nurodo, kad A. L. specialiai vilkina teismuose nagrinėjamų bylų laiką – nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme vyko trys posėdžiai, tačiau nei viename iš jų A. L. nedalyvavo. Be to, A. Ž. atkreipia dėmesį, kad A. L. už piktybišką teismų sprendimų nevykdymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007 yra nuteistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
A. L. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t. y. už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo.
Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 15) nurodyta, jog A. L. 2007 m. pavasarį pradėjo rekonstruoti gyvenamojo namo priestatą – verandą, (duomenys neskelbiami), Palangoje. Taip pat nurodyta, jog verandos visi darbai protokolo surašymo metu yra užbaigti. Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2008 m. vasario 7 d. surašytuose Savavališkos statybos akte Nr. 3 (b. l. 11-12), Statybos sustabdymo akte Nr. 3 (b. l. 13) bei Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4 (b. l. 14).
Pats A. L. teigia, kad verandos remonto darbai buvo baigti 2007 m. kovo mėnesį (b. l. 5, 44). Pažymėtina, kad ir dabartinis namų valdos bendrasavininkis A. Ž. tiek apklausiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžio metu (b. l. 82), tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad verandos rekonstrukcija buvo vykdoma 2007 m. kovo ar gegužės mėnesį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vėliausiai galimas pažeidimas buvo baigtas 2007 m. gegužės mėnesį.
Teismų praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje nurodoma, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Darytina išvada, kad terminas nuobaudos skyrimui nagrinėjamoje byloje turi būti pradedamas skaičiuoti vėliausiai nuo 2007 m. gegužės mėnesio pabaigos, kai buvo užbaigti statybos darbai, o ne nuo tada, kai Klaipėdos AVA surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą 2008 m. vasario 7 d. ar nuo tada, kai pradėjo tyrimą 2007 m. spalio 3 d. (b. l. 81). Todėl nuobauda A. L. galėjo būti paskirta vėliausiai 2007 m. lapkričio 30 d.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal šį teisinį reguliavimą nebegalimas, pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminams ir administracinė byla nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 250 straipsnio 7 punktu – kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. L. apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. vasario 14 d. nutarimą A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti. Administracinio teisės pažeidimo bylą A. L. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.