- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- eI-4390-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04951-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Bio Coal“
- Trečiasis asmuo
- Žemės ūkio ministerijai, UAB „Eurovuda“, UAB „Timbermilita“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovams Olgai Sokolovai ir Aurelijui Mačiulaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Bio Coal“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Žemės ūkio ministerijai, UAB „Eurovuda“ ir UAB „Timbermilita“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja UAB „Bio Coal“ 2015-10-12 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2015-09-16 sprendimą Nr. 3R-368(AG-258/04-2015); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2015-06-17 sprendimą Nr. SKP-278; 2) panaikinti Agentūros raštą Nr. BRK-6132(3.144).
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su NMA sprendimu, kuriuo nutarta susigrąžinti bendrovei išmokėtą paramos sumą. Agentūra konstatavo Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 3 d. ir Reglamento Nr. 65/2011 4 str. 8 d. pažeidimą, t. y. skirtingų projektų asmenų – pareiškėjos, UAB „Eurovuda“ ir UAB „Timbermilita“ – tarpusavio derinimo veiksmus, taip dirbtinai sukuriant sąlygas vieno projekto skaidymui į tris projektus. Pareiškėja nurodo, kad dar 2012 m. informavo Agentūrą apie pasikeitusius paramos gavėjų akcininkus ir aiškiai nurodė jų tapatybes, jai buvo žinoma, jog visos trys bendrovės veikia vienoje teritorijoje, nes pati Agentūra davė sutikimą keisti projekto vykdymo vietą. Atsakovės įgalioti asmenys daug kartų atliko patikrą vietoje ir lankėsi visų trijų projektų įgyvendinimo vietoje, tikrino pirkimo-pardavimo dokumentus, todėl žinojo, jog tam tikra veikloje reikalinga produkcija perkama rinkos kainomis iš kitų bendrovių. Agentūra pastabų niekad neturėjo, be to, 2015 m. paraiškos patikros vietoje ataskaitoje nurodė, kad toje pačioje teritorijoje esančių įmonių gamybos procesas yra atskiras. Taigi atsakovė patvirtino, kad paramos gavėjų akcininkų pasikeitimas neprieštarauja teisės aktams. Pažymi, kad Agentūra yra projekto įgyvendinimo eigą prižiūrinti institucija, todėl paramos gavėjų prašymus turi vertinti atsižvelgdama į visas jai žinomas aplinkybes, apie kurias ji buvo informuojama pareiškėjos ir kitų bendrovių. Atsakovė pažeidimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu iniciavo tik 2015-01-27, t. y. praėjus 3 metams po atitinkamų pakeitimų, dėl kurių nustatytas pažeidimas. Pareiškėja, prieš atlikdama atitinkamus veiksmus, kreipėsi į Agentūrą ir gavusi jos pritarimą, turėjo pagrindą tikėtis, kad Agentūra tų pačių aplinkybių vėliau nepradės vertinti skirtingai ir jų nekvalifikuos kaip pažeidimo, tokie veiksmai prieštarauja teisėtų lūkesčių principui. Iš ginčijamo sprendimo neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovė pakeitė savo poziciją. Remiantis Teisingumo Teismo išaiškinimu byloje Nr. C-155/13, norint skirti Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 3 p. numatytą sankciją, būtina įrodyti objektyvaus ir subjektyvaus elementų egzistavimą. Agentūra nenustatė ir negalėjo nustatyti paramos skyrimo tikslų nesiekimo ir objektyvaus elemento egzistavimą, nes pareiškėja iki šiol realiai vykdo veiklą, gamina produkciją, gauna pajamas. Aplinkybė, kad visos trys paramos gavėjos sudaro tarpusavio sandorius dėl produkcijos pirkimo, nereiškia pažeidimo, nes šie pirkimai yra rinkos kaina ir atitinka ekonominę logiką. Atsakovė nebuvo įpareigojusi pareiškėją elgtis tam tikru būdu, todėl negali reikalauti tokio elgesio. Pažymi, kad paskirtos sankcijos sukeltų didelių neigiamų pasekmių ne tik pareiškėjai, bet ir darbuotojams, nes veikla būtų nutraukta, projektas nebebūtų vykdomas.
Pareiškėja prašo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šiais klausimais: 1) ar Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 3 d. ir Reglamento Nr. 65/2011 4 str. 8 d. nuostatos gali būti aiškinamos kaip leidžiančios neteisėtais kvalifikuoti tokius ūkio subjekto veiksmus, dėl kurių ūkio subjektas yra gavęs išankstinį projektų priežiūrą įgyvendinančio valstybės įgalioto subjekto sutikimą ar nurodymą, kad tokie pakeitimai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas; 2) ar Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 3 d. ir Reglamento Nr. 65/2011 4 str. 8 d. nuostatos turi būti aiškinamos kaip leidžiančios ir pateisinančios tokią nacionalinę praktiką, pagal kurią projektų priežiūrą įgyvendinantis valstybės įgaliotas subjektas, iš pradžių pritaręs ūkio subjekto (paramos gavėjo) vykdomiems pakeitimams, susijusiems su įgyvendinamu projektu, ir nurodęs, kad ūkio subjektas (paramos gavėjas) atitinkam tinkamumo gauti paramą kriterijus, po trejų metu, per tą laiką iš esmės nepasikeitus pirminei teisei, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, galėtų peržiūrėti savo poziciją ir minėtus su įgyvendinamu projektu susijusius pakeitimus pripažinti Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 3 d. ir Reglamento Nr. 65/2011 4 str. 8 d. pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Teisme gautas pareiškėjos atstovo prašymas bylą nagrinėti pareiškėjai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad sankcija pareiškėjai skirta už tai, jog, įgyvendindama projektą, derino savo veiksmus su kitais pareiškėjais - UAB „Eurovuda“ ir UAB „Timbermilita“. Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta, kad išmokos neskiriamos paramos gavėjams, kurie dirbtinai sukūrė reikalingas sąlygas išmokoms gauti, t. y. sukuriant paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Nustatant, ar sąlygos sukurtos dirbtinai, būtina įvertinti objektyvias ir subjektyvias galimo pažeidimo aplinkybes. Šiuo atveju nustatyta, kad trys įmonės įgyvendina projektus tame pačiame žemės sklype, kiekviena įmonė turi po šešis tuos pačius investuotojus, kuriems bendrai priklauso 100 proc. kiekvienos įmonės kapitalo ar balsavimo teisių. Teisingumo Teismas byloje Nr. C-434/12 yra konstatavęs, kad teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis galima būtų daryti išvadą, kad nebus pasiekti paramos schema siekiamų tikslų. Vienas pagrindinių priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ tikslų yra skatinti kaimo gyventojų verslumo iniciatyvas kaime, didinti gyventojų užimtumą ne žemės ūkio srityje, įvairinti kaimo ekonomiką. Todėl itin svarbu, kad parama pasiektų kiek įmanoma platesnį asmenų ratą. Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatyti paramos teikimo apribojimai: pvz., didžiausia paramos suma vienam projektui – iki 690 560 Lt, bendra pagalbos suma, suteikta tai pačiai įmonei ar asmeniui, negali viršyti 690 560 Lt, paramos gavėjas projekto įgyvendinimo laikotarpiu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines priemones. Darytina išvada, kad kai veikiama tų pačių asmenų vardu, tuo pačiu metu negali būti įgyvendinamas daugiau nei vienas projektas, nes vienas naudos gavėjas negali vykdyti kito investicinio projekto. Parama suteikiama labai mažai įmonei, kuri įsipareigoja išlikti savarankiška. Tai, kad tų pačių asmenų grupė gavo maksimalią paramą trims projektams įgyvendinti, sudaro kliūtį siekti tikslo – paramą skirti kiek įmanoma daugiau paramos gavėjų. Remiantis Teisingumo Teismo išaiškinimais byloje Nr. C-434/12, būtina ištirti, ar projektus sieja geografinis ryšys, ekonominis ryšys, funkcinis ryšys bei teisinis ir (arba) asmeninis ryšys – šiuo atveju tokios aplinkybės buvo nustatytos. Pažymi, kad pareiškėja paramos sutartimi įsipareigojo, jog įmonė ne mažiau nei penkerius metus nebus priskiriama įmonei partnerei arba susijusiai įmonei. Šiuo atveju trys bendrovės dėl kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos priskiriamos susijusioms įmonėms. Sąmoningą veiksmų derinimą rodo ir tai, kad po paramos sutarčių pasirašymo bei akcininkų pasikeitimo, įmonės paprašė leidimo keisti projektų įgyvendinimo vietą ir juos įgyvendino tame pačiame sklype. Taigi nustatyta aplinkybių visuma leidžia teigti buvus veiksmų suderinamumui tarp pareiškėjos ir kitų dviejų bendrovių. Fizinių asmenų grupė, dirbtinai pasidalijusi investicijas keliems projektams, sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti teisės aktuose nustatytus apribojimus. Pareiškėja įgijo pranašumą prieš kitus paramos gavėjus, nes trigubai didesnė paramos suma buvo sukoncentruota tos pačios asmenų grupės rankose. Taip pažeidžiami ne tik priemonės tikslai, bet ir sąžininga konkurencija. Tai, kad Agentūra davė sutikimus dėl atskirų veiksmų ar ankstesnių patikrų vietoje nustatė atskirus faktus dėl pareiškėjos veiklos savarankiškumo vertinimo, nepašalina Agentūros pareigos vertinti aplinkybes kaip visumą, siekiant nustatyti atitinkamus pažeidimus. Pareiškėja, atlikusi neteisėtus veiksmus, neturi pagrindo tikėtis, kad jie nebus kvalifikuojami kaip pažeidimas. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad piktnaudžiavimo nustatymas turi lemti ne baudą, o pareigą iš dalies ir visiškai atlyginti nepagrįstai įgytas sumas. Administravimo taisyklių 197.3.16 p. nustatyta, kad parama ar jos dalis susigrąžinama, kai paramos gavėjas dirbtinai sukūrė sąlygas jai gauti. Taigi pareiškėjai skirta sankcija atitinka padarytą pažeidimą.
Agentūra taip pat nurodė, kad ji neturi kompetencijos uždrausti atlikti pareiškėjos akcijų perleidimą ar suteikti leidimą akcininkų pasikeitimui, todėl pareiškėjos teiginiai, jog toks leidimas buvo suteiktas, nepagrįsti. Pareiškėja prašymą dėl sutikimo keisti projekto įgyvendinimo vietą Agentūrai pateikė 2012-11-20, kai dar nebuvo vykdoma projekto veikla, ir Agentūra neturėjo pagrindo atsisakyti tokį sutikimą suteikti. Pažymi, kad nustatyti dirbtinių sąlygų sukūrimo projekto vertinimo ar pirminio įgyvendinimo stadijoje yra sudėtinga, jos išryškėja susijusioms įmonėms vykdant ūkinę komercinę veiklą, atsiradus ne tik teisiniams, asmeniniams, bet ir ekonominio, funkcinio susietumo požymiams. Atsakovės teigimu, kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo nėra pagrindo, nes išaiškinimas dėl Reglamento Nr. 65/2011 4 str. 8 d. pateiktas byloje Nr. C-434/12. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, vertindama aplinkybių visumą ir priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi šiuo teismo sprendimu.
Per teismo posėdį atsakovės atstovai prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pagal paraišką planuota per 2014 m. gauti 1 485 000 Lt pardavimo pajamų, bet iš gamybinės veiklos gauta tik 224 258,10 Lt, t. y. 15 proc. nuo planuotų pajamų. Planuota sukurti 7 naujas darbo vietas, tačiau bendrovėje dirbo 6 darbuotojai, iš jų vienas dirbo 3 val. per dieną, o vienas – 4 val. per dieną, taigi faktiškai sukurtos tik 3 naujos viso etato darbo vietos. Be to, nustatyta, kad pareiškėja derino savo veiksmus su kitais pareiškėjais, įgyvendinančiais projektus. Trys įmonės projektus įgyvendino tame pačiame sklype, veikla panašaus pobūdžio, viena kitai suteikia paslaugas, perka žaliavas, projektus sieja įmones kontroliuojanti ta pati akcininkų grupė. Nustatyta, kad visos trys įmonės yra priskirtinos susijusioms įmonėms, jas sieja geografinis, ekonominis, funkcinis ir asmeninis ryšiai. Pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, o ekonominio, funkcinio pobūdžio aplinkybės atsirado 2013-2014 m. Pažymi, kad Agentūra gali tikrinti pareiškėją 7 metus nuo paramos sutarties pasirašymo ir, nustačiusi pažeidimus, taikyti sankcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Eurovuda“ ir UAB „Timbermilita“ atsiliepime į skundą nurodė su skundu sutinkantys ir mano, kad Agentūros veiksmai yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2011-11-29 Agentūrai pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“; projekto įgyvendinimo vieta: Mikytų k., Šakių r., prašoma paramos suma – 690 560 Lt.
2011-11-30 UAB „Timbermilita“ pateikė Agentūrai paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, projekto įgyvendinimo vieta: Ledupio g. 1, Beržėnų k., Kelmės r., prašoma paramos suma – 690 560 Lt.
2011-11-30 UAB „Eurovuda“ pateikė Agentūrai paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, projekto įgyvendinimo vieta: Stoties g. 10, Tytuvėnai, Kelmės r., prašoma paramos suma – 690 560 Lt.
2012-07-11 Agentūra sudarė paramos sutartis su UAB „Timbermilita“ ir UAB „Eurovuda“, pagal kurias įmonėms kompensuojama iki 690 560 Lt visų projekto išlaidų.
2012-08-06 pareiškėja ir Agentūra sudarė paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjai kompensuojama iki 690 560 Lt visų projekto išlaidų.
2012-11-19 pareiškėja informavo Agentūrą, kad planuojama UAB „Bio Coal“ perduoti naujiems savininkams, perkelti įmonės veiklą į Pabradės m., Švenčionių r.
2013-01-10 Agentūra nurodė neprieštaraujanti dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo.
2013-07-30 pareiškėja pateikė Agentūrai pirmą mokėjimo prašymą, pagal kurį Agentūra 2013-10-17 išmokėjo 124 081 Lt paramos sumą.
2013-10-15 pareiškėja pateikė Agentūrai antrą mokėjimo prašymą, pagal kurį prašė išmokėti 566 479 Lt paramos sumą.
Vertindama šį mokėjimo prašymą, Agentūra atliko tyrimą ir 2014-07-18 išvadoje Nr. PTJ-119 nurodė, kad pareiškėja yra įtariama pažeidusi paramos sutarties 4.8, 25.3 p., Administravimo taisyklių 5.10 p., todėl siūloma priimti sprendimą registruoti pažeidimą, pervertinti antrąjį mokėjimo prašymą ir atitinkamai sumažinti paramos sumą bei skirti sankciją.
2015-01-21 Agentūra nusprendė atlikti tyrimą, siekiant nustatyti, ar pateikta netinkamų išlaidų suma atitinka rinkos vertę ir nėra dirbtinai sumažinta.
Žemesnės instancijos teismas
Atlikusi tyrimą, Agentūra 2015-03-06 išvadoje nurodė, kad įtariamas Reglamento Nr. 65/2011 4 str. 8 d. pažeidimas, siūloma registruoti pažeidimą ir priimti sprendimą taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą 124 081 Lt paramos sumą ir nutraukti paramos sutartį.
2015-04-10 Agentūra raštu Nr. BRK-3518 informavo Žemės ūkio ministeriją apie pareiškėjos padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą ir siūlė pritarti sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti 124 081 Lt bei nutraukti paramos sutartį.
2015-05-25 Žemės ūkio ministerija raštu Nr. 2D-2473(3.23) informavo Agentūrą pritarianti sprendimui taikyti sankciją.
2015-06-17 Agentūra sprendimu Nr. SKP-278 nustatė, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą, pažeidė paramos sutartį ir nurodė sugrąžinti išmokėtą 124 081 Lt paramos sumą, bei nutraukė paramos sutartį. Agentūra konstatavo, kad pareiškėja padarė 5 pažeidimus:
nustatė, kad paruošimo granuliavimui gamybos linijos ir granulių gamybos linijos įranga įsigyta už didesnę nei rinkos vertę, todėl netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 194 182,15 Lt;nustatė, kad granulių gamybos presas yra nenaujas, todėl netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 6 742,70 Lt; nustatė, kad projekto įgyvendinimas neefektyvus, nes 2014 m. gauta 15 proc. mažiau pajamų, nei planuota;nustatė, kad nesilaikyta su parama susijusių įsipareigojimų, nes sukurta mažiau darbo vietų, nei planuota;nustatė, kad pareiškėja sukūrė dirbtines sąlygas siekiant įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, nes skirtingų projektų asmenys (UAB „Bio Coal“, UAB „Timbermilita“ ir UAB „Eurovuda“) derino tarpusavyje veiksmus ir dirbtinai sukūrė sąlygas bei vieną projektą išskaidė į tris projektus.
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Agentūros sprendimu, 2015-08-19 padavė skundą Komisijai.
2015-09-16 Komisija sprendimu Nr. 3R-368(AG-258/04-2015) pareiškėjos skundą atmetė.
Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl NMA sprendimo susigrąžinti UAB „Bio Coal“ išmokėtą paramos sumą, konstatavus, kad pareiškėja sukūrė dirbtines sąlygas paramai gauti, teisėtumo.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 5.9 p. nustatyta, kad NMA atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas <…>. NMA turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Remiantis Administravimo taisyklių 5.14 p., NMA priima sprendimą dėl išmokėtų paramos lėšų ar jų dalies susigrąžinimo iš paramos gavėjo, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus įmanomus veiksmus susigrąžinti šias lėšas, tvarko grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis Europos Komisijai teikia informaciją apie susigrąžintas ir grąžintinas paramos lėšas.
Pagal Administravimo taisyklių 255 p., NMA, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas <…>. Paramos ar jos dalies susigrąžinimas yra viena iš nurodytame skirsnyje numatytų sankcijų rūšių. Administravimo taisyklių 197.3.1 p., 197.3.16 p. nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; kai paramos gavėjas dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.
Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas susigrąžinti pareiškėjai išmokėtą paramą priimtas iš esmės dėl to, kad pareiškėja, pažeisdama 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011 4 str. 8 d. ir 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 4 str. 3 d., dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti, o būtent – įgyvendindama projektą, derino savo veiksmus su kitais paramos gavėjais, t. y. su UAB „Eurovuda“ ir UAB „Timbermilita“.
Vadovaujantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 str. 3 d., jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.
2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 4 str. 8 d. įtvirtinta, kad tuo atveju, kai nustatoma, kad siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, paramos gavėjai dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013-09-12 sprendime, priimtame byloje Nr. C-434/12, išaiškino, kad, nustatant, ar sąlygos sukurtos dirbtinai, būtina įvertinti objektyvias ir subjektyvias galimo pažeidimo aplinkybes. Objektyviomis aplinkybėmis laikomos tokios, kuriomis remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti pagal Programą siekiamų tikslų; subjektyvios – tai tos, kuriomis remiantis daroma išvada, kad dirbtinai sukūręs sąlygas gauti paramą, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą.
Vadovaujantis Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu nustatymo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-213, nustato rizikos kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar buvo dirbtinai sukurtos sąlygos: projekto įgyvendinimo vietos kriterijus; projekte numatytos vykdyti arba vykdomos veiklos; susijusių asmenų arba susijusių projektų, arba įmonių partnerių; pareiškėjo arba paramos gavėjo patirties įgyvendinant paramos projektą; paramos gavėjų projektuose dalyvaujančių tų pačių tiekėjų (rangovų). Šios metodikos 7 p. nustatyta, kad, nustatydama dirbtinai sukurtas sąlygas gauti paramą, Agentūra gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip teisiniai, geografiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., nustatoma arba pastebima, kad skirtingi subjektai sukūrė teisinę struktūrą, leidžiančią jiems apeiti teisės aktuose nustatytus apribojimus, arba tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, dirbtinai sukuriant sąlygas gauti paramą pagal tam tikrą priemonę).
Remiantis 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, VIII priedu, bendrasis kaimo plėtros programos priemonės „Verslo kūrimas ir plėtra“ pasiekimo rodiklis yra remiamų ir (arba) įsteigtų įmonių skaičius.
Priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ tikslai apibrėžti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 4 str. 1 d. (c) p. ir 52 str. (a)(ii) p.: siekiama gerinti gyvenimo kokybę ir skatinti ekonominės veiklos įvairinimą kaimo vietovėse, be kita ko, teikiant paramą mikro įmonių kūrimui ir plėtrai siekiant skatinti verslumą ir plėtoti ekonominę veiklą. Šiame reglamente nustatyti tikslai detalizuojami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 10 p., 14 p., vienam projektui didžiausia galima skirti paramos suma negali viršyti 690 560 Lt (200 000 €); bendra pagalbos suma, suteikta tai pačiai įmonei ar asmeniui, negali viršyti 690 560 Lt per einamuosius ir dvejus ankstesnius jo mokestinius metus. Pareiškėjas, paramos gavėjas projekto įgyvendinimo laikotarpiu tuo pačiu metu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines Programos priemones (15 p.). Paramos gali kreiptis veikiantis ar naujai įsteigtas privatus juridinis asmuo, atitinkantis labai mažai įmonei keliamus reikalavimus (17 p.). Įgyvendinimo taisyklių 21.24.1 p. nustatyta, kad labai maža įmonė yra savarankiška įmonė ir įsipareigoja išlikti savarankiška, be kita ko, įmonė nėra ir ne mažiau kaip penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos nebus priskiriama įmonei partnerei arba susijusiai įmonei, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Remiantis nurodytomis teisės nuostatomis, darytina išvada, kad šios kaimo plėtros programos priemonės įgyvendinimu siekiama skatinti labai mažų įmonių kūrimą kaimo vietovėje, didinti jų skaičių, skatinti kaimo gyventojų verslumą. Kaip minėta, paramą gauti turi teisę tik savarankiškos įmonės, kurios šį kriterijų atitinka nustatytą periodą, o paramos gavėjas negali pretenduoti į paramą pagal kitus projektus, įgyvendinamus tuo pačiu metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiomis sąlygomis siekiama sudaryti galimybę paramą projektams įgyvendinti gauti didesniam, tarpusavyje nesusijusiems, paramos gavėjų skaičiui.
Bylos medžiaga patvirtina, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo analizuojami geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai bei asmeniniai pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų ryšiai, t. y. vertinamos objektyviosios ir subjektyviosios aplinkybės. Nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėja ir kitos dvi įmonės projektus įgyvendino tame pačiame žemės sklype, jos vykdo panašią ar susijusią veiklą, teikia viena kitai paslaugas, naudojo viena kitos produktus, trijų įmonių akcininkai yra tie patys, jų vadovai taip pat yra asmenys iš akcininkų grupės, valdančios visų trijų įmonių akcijas. Pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo 2 str. 12 d. 5 p., susijusiomis įmonėmis laikomos įmonės, kuriose dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę šios dalies 1–4 punktuose nurodyti įmonių ryšiai, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėja ir kitos dvi įmonės yra susijusios įmonės, nes jose veikia ta pati fizinių asmenų grupė susijusiose rinkose, todėl tai nėra savarankiškos įmonės, kaip reikalaujama pagal tinkamumo gauti paramą kriterijus. Be to, visose trijose įmonėse dirbo ta pati buhalterė, prekės ir paslaugos buvo perkamos iš tų pačių tiekėjų, o paraiškas dėl paramos gavimo įmonės pateikė beveik tuo pačiu metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, tai, kad įmonių gamybos procesas atskirtas, neleidžia teigti, jog įmonės yra savarankiški ir nepriklausomai veikiantys subjektai. Pareiškėjos teigimu, Agentūra buvo informuota apie projekto vykdymo vietos bei akcininkų pasikeitimą, tam pritarė, taigi tokiais veiksmais pripažino, jog projekto įgyvendinimas atitinka teisės aktų nuostatas. Nustatyta, kad pareiškėja ir kitos dvi įmonės apie ketinimą keisti projekto vykdymo vietą Agentūrai pranešė 2012-10-31, 2012-11-20 ir 2012-11-22, t. y. projektų vykdymo pradžioje, o teisės aktuose nenumatyti jokie pagrindai, dėl kurių Agentūra turėtų neleisti to atlikti. Pažymėtina, kad teisės aktai taip pat nesuteikia atsakovei įgaliojimų kokiu nors būdu vertinti paramos gavėjų akcininkų pasikeitimo, todėl Agentūros pritarimas tokiems veiksmams atlikti nereikalingas. Šiuo atveju reikšminga tai, kad projekto įgyvendinimas yra trunkamojo pobūdžio, o sprendžiant dėl paramos gavėjų susietumo ir tarpusavio ryšių yra vertinama aplinkybių visuma; tai, kad konkretus veiksmas konkrečiu projekto įgyvendinimo metu atitiko teisės aktų reikalavimus, nesudaro pagrindo teigti, jog bendrame aplinkybių kontekste joks pažeidimas negali būti nustatytas. Teismas sutinka su atsakove, kad pareiškėja, pažeidusi teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius paramos gavėjo įsipareigojimus, neįgijo ir negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių. Pabrėžtina, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal jai teisės aktų nustatytą kompetenciją privalo vertinti projekto įgyvendinimo eigą ir paramos skyrimo tinkamumą, ir tuo atveju, jei nustatomas pažeidimas, tai negali būti traktuojama kaip veiksmų ar sprendimų prieštaringumas. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog trijų bendrovių įgyvendinamus projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ryšiai; pareiškėja, pasirašydama paramos sutartį, įsipareigojo laikytis atitinkamų reikalavimų, tačiau sudarydama susitarimą su kitomis įmonėmis dėl akcininkų pasikeitimo, pakeisdama projekto įgyvendinimo vietą, sąmoningai pasirinko derinti veiksmus, dėl ko sudarytos sąlygos, sukoncentravus kelių subjektų veiklą, formaliai dalyvaujančių skirtinguose projektuose, gauti didesnę paramos sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie veiksmai buvo atliekami sistemiškai, yra tęstinio pobūdžio, tikslingai, siekiant kartu veikiant gauti naudos. Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su subjektyviu elementu, nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę (2006 m. sausio 21 d. Sprendimo Halifax ir kt., C‑255/02). Subjektyvus elementas gali būti nustatytas visų pirma įrodžius įvairių paraiškas dėl paramos pagal kaimo plėtros paramos schemą pateikusių investuotojų susitarimą, galintį pasireikšti sąmoningo veiksmų derinimo forma, ypač kai investiciniai projektai yra tapatūs ir kai šiuos projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšys (2007 m. sausio 11 d. sprendimas Vonk Dairy Products, C-279/05). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad paramos gavėjos tarpusavyje yra susijusios įvairiais ryšiais, o veiksmų derinimas sukūrė sąlygas, nors ir skyrus paramą kiekvienam projektui atskirai, išlaikyti šias paramos sumas tarp susijusių asmenų.
Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 67 p., paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų, pažeidžiant paramos sutarties sąlygas ir (arba) pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Konstatavus, kad pareiškėja nesilaikė įsipareigojimo išlikti savarankiška įmone, nustačius, jog dėl pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų tarpusavyje suderintų veiksmų dirbtinai sukurtos sąlygas paramai gauti, prieštaraujant anksčiau nurodytoms Reglamento nuostatoms, darytina išvada, kad paramos susigrąžinimas taikytas pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir jį naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjos skundas atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Komisija teisingai išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
Remiantis ABTĮ 4 str. 3 d., įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C–466/04, 47 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012). Bylos šalies prašymas teismui nėra privalomas ir jei Europos Sąjungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl pateikto klausimo sprendimo negali kilti jokių pagrįstų abejonių, galutinės instancijos nacionalinis teismas neprivalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Cilfit ir kt. C-283/81, Rink. p. 3415, 13–16 ir 21 p.). Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimai šioje byloje teismui nekilo, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. (Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01),
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Bio Coal“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.