Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiesiems B. J., V. M., A. K. išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nedirbančiai, senatvės pensininkei, gyv. (duomenys neskelbtini), surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. V. 2015-09-23, apie 13.00 val., viešoje vietoje - jai priklausančioje žemės valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vadindama įžeidžiančiais žodžiais įžeidžiamai kibo prie B. J., bei iš chuliganiškų paskatų išmėtė prie tvoros sukrautus lapus ir daržovių dalis, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Be to, Z. V. 2015-09-23, apie 18.40 val., viešoje vietoje – V. M. priklausančio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vadindama įžeidžiančiais žodžiais įžeidžiamai kibo prie V. M., bei iš chuliganiškų paskatų išmėtė stovėjusias kėdes, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Be to, Z. V. 2015-09-24, apie 11.00 val., viešoje vietoje - jai priklausančioje žemės valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vadindama įžeidžiančiais žodžiais įžeidžiamai kibo prie A. K., bei iš chuliganiškų paskatų išmėtė prie tvoros sukrautas plyteles, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn kalta neprisipažino ir paaiškino, kad konfliktai vyko ne viešoje vietoje, o jos žemėje ir privačioje M. valdoje, t.y. namų kieme. Konfliktas įvyko dėl nesutarimų, kilusių iš kaimynų pusės dėl ilgalaikio jos žemės sklypo naudojimo. Nors jie naudojosi žeme, sodino augalus, vaiskrūmius, sandėliavo statybines medžiagas, jie pradėjo reikalauti, kad nušienautume jų užgrobtą ir naudojamų plotų žemės dalis. Nesutikus, pradėjo kaimynai mus skųsti Utenos rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriui. Dukrai du kartus reikėjo važiuoti iš Vilnius, nes buvo surašyti administracinio teisės pažeidimų protokolai. Neapsikentusi kaimynų įžūlumo, gailėdama savo dukters, nutarė su vyru kaimynams priminti, kad ir jiems kainuoja žemės priežiūra, reikia mokėti mokesčius už žemę. Nuėjo pas kaimynus su dokumentais ir paprašė, kad jie išsinuomotų tą vietą, kurią naudoja ir prisidėtų prie žemės mokesčio ir mainais nupjauti tą vietą, kurią yra užgrobę. Nei vienas nesutiko ir įžeidinėjo. K. suorganizuoti parašė prašymą policijai. Nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis, kadangi konfliktas vyko su kiekvienu ir „akis į akį“.

Su B. J. konfliktas vyko tik tarp jų 2019-09-23. J, jai taip pat sakė visokius žodžius. Taip pat ji priekaištavo J,, kad pastaroji kompostuoja visas atliekas ant jos žemės. Jos nė žodžiu nekoliojo. Ji pavadino J, „kiaule“, o visas savo žemės sklype buvusias šiukšles permetė į B. J. sklypą.

2015-09-23, 18:00 val. nuėjo pas V. M. į kiemą, nes jos sklypas ribojasi su jos sklypu. M. naudojasi jos žemės sklypu apie 40 arų. Su ja bendravo neilgai. Sakė, kad tai jos sodas sodintas ir jos išpuoselėtas ir kaip ji juo naudojosi, taip ir naudosis, o kad ji dingtų iš jos kiemo. M. kėdę po stalu pastūmė, jos nemetė. Dėl jos ištiestų laidų negalėjo toliau nupjauti žemės sklypo. Jos nekoliojo, nes nebuvo kada, kadangi tuoj pat buvo parodyti vartai ir buvo išprašyta iš kiemo.

Pas A. K. nuėjo kitą dieną, t.y. 2015-09-24. A. K. namų valdoje negalėjo būti, nes jo namas pastatytas 40 cm nuo jos sklypo ribos. Šaligatvio plytelės yra po 50 cm, tai jų dalis buvo sustatyta taip pat jos žemės valdoje. Kai paprašė jas pasiimti, tai jis atsakė: „Esi labai stipri, nors ir antros grupės invalidė, tai imk ir pasiimk plyteles“. Ji jas ir sumėtė į savo sklypą. Tuo laiku buvo iškviesta policija.

Nukentėjusioji B. J. parodė, kad nuo 1992 m. gyvena toje pačioje vietoje. Z. V. atvyko gyventi 2009 m. Ji atvykusi ką rado tame sklype, tas ir buvo, t. y. ką kėkštai pasėjo, obelaites jie įskiepijo, kai kurie medžiai patys išaugo. Kadangi ji nešienavo savo sklypo, tai po 3-5 metrus šienaudavo kasmet, kad neitų piktžolės į jų kiemą. Z. V. ją išbarė taip, kaip gyvenime niekas jos taip nebarė. Barė už tai, kad kai atvyko savivaldybės moterys ir paklausė ar tiesa, jog ta pieva nešienaujama, ji tai patvirtino ir pasirašė kažkokioje formoje. Atėjusi Z. V. reikalavo nušienauti jos sklypą, ji nesutiko. Skiepyta obelis auga tame žemės sklype, iš pradžių ji buvo laukinė obelis. Kad neslinktų žemės šlaitas už gyvatvorės, todėl dėjo visokias šakas, lapus, daržovių dalis ir V. dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Z. V. šias visas liekanas sumėtė į jos kiemą konflikto metu.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2015-09-23 dirbo nuo 7 iki 18 val. Per pietus paskambino B. J. ir pasakė, kad Z. V. iškoliojo jos sutuoktinį ir kad vyrui blogai. Sakė, kad ištraukė riboženklius, terorizavo jos sutuoktinį. Kai atėjo vakare į namus, kalbėjo su sūnumi telefonu. Atėjo Z. V. su savo sutuoktiniu. Pasakiusi sūnui, kad atėjo svečių, telefono neišjungė. Atėjusi Z. V. koliojo ją, kaltino, jog ją paskundė. Ji koliojosi ir keikė ją necenzūriniais žodžiais. Taip pat Z. V. reiškė pretenzijas dėl sklypo šienavimo. Jai pasakius, kad sklypo nešienaus, ji metė kėdę.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad konfliktas įvyko 2015-09-24, apie 11 val. Prieš tai jis prašė Z. V., kad nusipjautų savo sklypo žolę. Bet ji nepjovė, tada jis nuėjo pas seniūną dėl tokios padėties. Po kurio laiko atvyko savivaldybės darbuotojai, kurie surašė protokolą. Nurodytu laiku atėjusi Z. V. išvadino jį vagimi, svoločium, komunistu, buržujumi. Necenzūrinių žodžių nevartojo. Tada pradėjo mėtyti jo sukrautas plyteles į jo kiemą bei į savo žemės sklypą. Jis iškvietė policiją.

Liudytojas Č. A. J. patvirtino nukentėjusiosios B. J. parodymus.

Liudytoja R. K. patvirtino nukentėjusiojo A. K. parodymus.

Liudytojas V. V. patvirtino Z. V. parodymus.

Iš pareikšimo policijai matyti, kad B. J., V. M. bei A. K. nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir teismo posėdžio metu ( b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veiksmų kvalifikavimas

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis nustato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Teisminėje praktikoje yra nustatyta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų patirs nepatogumų. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1183/2002, Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010). Taip pat teismų praktikoje yra nustatyta, kad tarp asmenų esant konfliktui veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-73/2006, 2007 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1280/2007).

Iš aptartų įrodymų matyti, kad konfliktinė situacija tarp asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn bei nukentėjusiųjų susiklostė dėl to, kad Z. V. dukra buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už nenušienautą žolę. Atkreiptinas dėmesys, kad konflikto iniciatorė buvo pati Z. V., kuri kilusias problemas bandė spręsti, jos pačios pasirinktu būdu.

Iš nukentėjusiosios B. J., Č. A. J. parodymų, taip pat jų nurodytas aplinkybes iš esmės pripažino ir Z. V. bei V. V. matyti, kad atėjusi pas B. J., Z. V. bendravo su ja pakeltu tonu, jai priekaištavo dėl to, kad dukra buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, reikalavo nušienauti jos žemės sklypą, po to sumėtė augalų liekanas į jos kiemą. Tokiu būdu akivaizdu, kad konflikto iniciatorė buvo pati Z. V. priekaištavusi B. J. dėl jos principingos pilietinės pozicijos, o vėliau sumėtė augalų liekanas į jos kiemą. Kaip matyti konfliktas kilo viešoje vietoje, buvo naudojami įžeidžiantys žodžiai, į kiemą buvo mėtomos augalų liekanos. Teismo nuomone, šioje konkrečioje situacijoje, nepasitenkinimas reiškiamas įžeidžiamais žodžiais dėl asmens principinės pilietinės pozicijos dėl netinkamo kito asmens elgesio, negali būti vertinamas kaip asmeninių nesutarimų išraiška, o turi būti vertinamas kaip įžeidžiamas kibimas. Tokiu būdu, įvertinus tarp Z. V. bei B. J. kilusio konflikto aplinkybes, darytina išvada, kad Z. V., spręsdama konfliktą pasirinko gerų moralės principų neatitinkantį santykių sprendimo būdas ir tuo sutrikdė žmonių rimtį. Tai leidžia daryti išvadą, kad jos veika atitinka ATPK 174 straipsnyje įvardinto nedidelio chuliganizmo požymius. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kad Z. V. vartojo necenzūrinius žodžius, todėl ši kaltinimo dalis šalintina.

Iš nukentėjusiosios V. M., parodymų, taip pat jos nurodytas aplinkybes iš esmės pripažino ir Z. V. bei V. V. (jis nurodė, kad konflikto metu buvo reiškiamos emocijos) matyti, kad atėjusi pas V. M., Z. V. bendravo su ja pakeltu tonu, jai priekaištavo dėl to, kad dukra buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, kad ji paskundė jos dukrą reikalavo nušienauti jos žemės sklypą. Matyti, konflikto iniciatorė buvo pati Z. V. priekaištavusi V. M. dėl jos manymu principingos pilietinės pozicijos, o vėliau išstumdė kieme kėdes. Kaip matyti konfliktas kilo viešoje vietoje, buvo naudojami įžeidžiantys žodžiai, buvo stumdomos kieme kėdės. Teismo nuomone, šioje konkrečioje situacijoje, nepasitenkinimas reiškiamas įžeidžiamais žodžiais dėl asmens principinės pilietinės pozicijos dėl netinkamo kito asmens elgesio, negali būti vertinamas kaip asmeninių nesutarimų išraiška, o turi būti vertinamas kaip įžeidžiamas kibimas. Tokiu būdu, įvertinus tarp Z. V. bei V. M. kilusio konflikto aplinkybes, darytina išvada, kad Z. V., spręsdama konfliktą pasirinko gerų moralės principų neatitinkantį santykių sprendimo būdas ir tuo sutrikdė žmonių rimtį. Tai leidžia daryti išvadą, kad jos veika atitinka ATPK 174 straipsnyje įvardinto nedidelio chuliganizmo požymius. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kad Z. V. vartojo necenzūrinius žodžius, todėl ši kaltinimo dalis šalintina.

Iš nukentėjusiojo A. K., R. K. parodymų, taip pat jų nurodytas aplinkybes iš esmės pripažino ir Z. V. bei V. V., matyti, kad atėjusi pas A. K., Z. V. bendravo su juo pakeltu tonu, priekaištavo dėl to, kad dukra buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, reikalavo nušienauti jos žemės sklypą, po to sumėtė sukrautas plyteles į jo kiemą. Tokiu būdu akivaizdu, kad konflikto iniciatorė buvo pati Z. V. priekaištavusi A. K. dėl jo principingos pilietinės pozicijos, o vėliau sumėtė plyteles į jo kiemą. Kaip matyti konfliktas kilo viešoje vietoje, buvo naudojami įžeidžiantys žodžiai, į kiemą buvo mėtomos plytelės. Teismo nuomone, šioje konkrečioje situacijoje, nepasitenkinimas reiškiamas įžeidžiamais žodžiais dėl asmens principinės pilietinės pozicijos dėl netinkamo kito asmens elgesio, negali būti vertinamas kaip asmeninių nesutarimų išraiška, o turi būti vertinamas kaip įžeidžiamas kibimas. Tokiu būdu, įvertinus tarp Z. V. bei A. K. kilusio konflikto aplinkybes, darytina išvada, kad Z. V., spręsdama konfliktą pasirinko gerų moralės principų neatitinkantį santykių sprendimo būdas ir tuo sutrikdė žmonių rimtį. Tai leidžia daryti išvadą, kad jos veika atitinka ATPK 174 straipsnyje įvardinto nedidelio chuliganizmo požymius. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kad Z. V. vartojo necenzūrinius žodžius, todėl ši kaltinimo dalis šalintina.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.), t. y. kad siekiama ne tik nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, bet siekiama jį ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, atsižvelgiant į administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgiant į asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), administracine tvarka nebaustas, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos – minimalios baudos (ATPK 30² str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

- pagal ATPK 174 str., 2015-09-23, apie 13.00 val., padarytą administracinį teisės pažeidimą – dvidešimt aštuonių (28) eurų baudą;

- pagal ATPK 174 str., už 2015-09-23, apie 18.40 val., padarytą administracinį teisės pažeidimą – dvidešimt aštuonių (28) eurų baudą;

- pagal ATPK 174 str., už 2015-09-24, apie 11.00 val., padarytą administracinį teisės pažeidimą – dvidešimt aštuonių (28) eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas baudas iš dalie sudėjus, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – keturiasdešimties (40) eurų baudą, kurią per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos, privalo sumokėti į į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią AB „Citadele“ bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba AB Šiaulių bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba „Swedbank“, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba UAB Medicinos bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 15052598644; 15052599535;15052599246.

Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.